Nors labiausiai darbdavių „medžiojami“ darbuotojai rinkoje išlieka informacinių technologijų, inžinerinių specialybių profesionalai, atlyginimų kėlimo kamuolys yra daugelio įvairiausių sričių specialistų rankose. Taip LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, situaciją artimiausiu metu pakeisti galėtų nebent labiau įtempti prekybos karai, ilguoju laikotarpiu – robotizacija. O Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) gen. direktorius Danukas Arlauskas robotizacijos ir skaitmenizacijos išplitimą prognozuoja nebent po 2–3 metų.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sodra“ pateikia profesijų, kurių atstovų Lietuvoje yra daugiausia, ikimokestinių atlyginimų pokyčius. Matyti, kad didžiausią vidutinių mėnesio pajamų augimą per metus pajuto gydytojai specialistai (+137,52 euro), kurių šalyje yra 11 758, taip pat reklamos ir rinkodaros specialistai (+135,38 euro), kurių šalyje suskaičiuojama net 43 012.

Mažiausiai iš didžiausiu darbuotojų skaičiumi pasižyminčių profesijų paaugo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų atlyginimas. Per metus jo vidurkis padidėjo vos 16,97 euro, tokių darbuotojų Lietuvoje skaičiuojama 64 740.

Tačiau didžiausiu darbuotojų skaičiumi pasižyminčių profesijų atstovų atlyginimai neaugo taip įspūdingai, kaip kai kurių daugiausiai uždirbančių profesijų atstovų. Sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurie šių metų balandį uždirbo 4949,20 euro – 506,50 euro daugiau nei prieš metus. Tiesa, jų vidutinio atlyginimo svyravimas – itin didelis, skirtingais mėnesiais gali skirtis visu tūkstančiu eurų, tačiau skrydžių vadovai išlieka daugiausiai uždirbančiųjų sąrašo viršuje.

Greta jų rikiuojasi, o kartais juos ir pralenkia orlaivių pilotai. Jų atlyginimo vidurkis šiemet balandį siekė 3551,10 euro, palyginti su tuo pat laiku pernai paaugęs 716,20 euro.

Derybinės galios – daugelio darbuotojų pusėje

Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad labiausiai atlyginimai kyla aukščiausios kvalifikacijos specialistams, kurių trūksta labiausiai, tačiau didesnių atlyginimų tikėtis gali daugelio sričių darbuotojai.

„Paslaugų centrų specialistai, programuotojai, kitas informacinių technologijų paslaugas teikiantys specialistai yra labai pageidaujami darbo rinkoje, medžiojami iš vienos bendrovės į kitą, ir kol kas gana ilgoje perspektyvoje nesimato situacijos, kada galėtų susidaryti tokių specialistų perteklius.

Yra ir akivaizdus inžinierių trūkumas pramonės įmonėse, kuriose reikia atlikti sudėtingesnes įrengimų valdymo, programavimo funkcijas. Tačiau Lietuvoje trūksta pačių įvairiausių sričių darbuotojų, tad derybinė galia yra darbuotojų rankose. Tai gerai atsispindi ir darbo užmokesčio statistikoje – jis nesulėtėjo, pirmąjį šių metų ketvirtį augo daugiau nei 10 proc.“, – kalba N. Mačiulis.

Tiesa, pasak jo, darbuotojų mažesniuose miesteliuose, kur yra vienas ar du darbdaviai, situacija yra prastesnė – jiems sunku derėtis ir ieškoti naujo darbdavio. „Tačiau jei kalbame apie didesnius miestelius ir darbuotojus, kurie nori ir gali dirbti, jų situacija darbo rinkoje yra tikrai gera ir bent jau trumpuoju laikotarpiu nėra priežasčių, kodėl tai turėtų pasikeisti“, – sako jis.

Tuo metu LDK generalinis direktorius D. Arlauskas pastebi, kad kai kurių specialistų atlyginimai jau priartėjo prie Vokietijos ar Belgijos lygio, ypač tų, kurie dirba skaitmeninių, informacinių technologijų srityje. Tas pat pasakytina apie aukštos kvalifikacijos inžinierių atlyginimus.

„Spaudimas yra didelis, o po penkerių ar daugiau metų vidutinės ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų labai trūks, dėl jų teks konkuruoti ir su kaimynine Lenkija, kurioje vyksta panašūs procesai kaip Lietuvoje, tačiau ekonomika stipresnė.

Vidutinės ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų trūksta beveik visose ekonomikos šakose, tai rodo įmonių apklausos rezultatai. Tuo metu Darbo biržos statistika rodo, kad trūksta žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dažniau ir yra Darbo biržos klientai“, – pažymi D. Arlauskas.

Jo teigimu, tai, kaip darbdaviai yra pajėgūs kelti atlyginimus, labai priklauso nuo to, ar jų įmonės yra orientuotos į užsienio, ar – vidaus rinką.

„Eksporto rinkos plečiasi, įmonės gali surasti vis naujų rinkų, tad eksportuojančių įmonių situacija yra geresnė. Tačiau įmonės, veikiančios tik vidaus rinkoje, susiduria su dideliais iššūkiais, nes gyventojų perkamoji galia neleidžia kelti atlyginimų darbuotojams tiek, kiek jie nori. Taip pat atlyginimus pajėgios kelti didelės užsienio kapitalo įmonės“, – pastebi pašnekovas.

Grėsmė – prekybiniai karai ir robotai

N. Mačiulio teigimu, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pagrindinė rizika, dėl ko darbuotojai gali prarasti savo derybines pozicijas dėl didesnių atlyginimų, yra susijusi su prekybiniais karais.

„Jei padidėtų įtampa tarp JAV, Kinijos ir ES, muitų tarifai būtų pritaikomi ne tik plienui ir aliuminiui, bet ir automobiliams, mes tai pajustume per prekybinius santykius, mažesnį eksportą, įtaką darbo rinkai. Kol kas plienas ir aliuminis beveik niekaip neliečia ES valstybių, nes tai – labai maža eksporto dalis, bet jei JAV įgyvendins savo pažadus ir pritaikys importo tarifus automobiliams, labai greitai tai pajustume ir Lietuvoje.

Robotai
Robotai
© Reuters / Scanpix

Labai daug automobilių neeksportuojame, tačiau įvairiausių jų detalių Vokietijos, Švedijos, kitų Šiaurės šalių pramonei teikiame daug. Kitų priežasčių, dėl kurių turėtų sumažėti darbuotojų paklausa darbo rinkoje trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, nėra. Ilguoju laikotarpiu robotizacija lems prastesnę kai kurių sričių darbuotojų situaciją darbo rinkoje“, – kalba ekonomistas.

Savo ruožtu D. Arlauskas prognozuoja, kad robotizacijos, skaitmenizacijos pasekmes darbo rinka pajus gana greitai.

„Naujosios technologijos, kurios gali pakeisti žmogų, ypač intelekto srityje, lems tai, kad žmones pakeis algoritmai, robotai. Tai yra neišvengiama ir, manau, tai bus labai greitai – per 2–3 metus.

Kalbu apie sritis, kurias galima robotizuoti. Bus sunkiau tose srityse, kur reikalingas kūrybiškumas, inovatyvumas: šių sričių darbuotojų pakeisti mašinomis nepavyks, tačiau geresnių sąlygų jie vyks į užsienį. Atsidursime savotiškuose spąstuose, nes negalėsime mokėti tiek, kiek užsienio kompanijos“, – apgailestauja D. Arlauskas.

Jo teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje galėtų pagerinti situaciją: „Turi būti labai aiški strategija, ką valstybė rems, kur bus nukreipti nauji ES finansavimo šaltiniai. Verslas irgi žinos, galės labiau orientuosis.

Turi būti iš esmės pertvarkyta specialistų rengimo programa. Taip pat svarbus klausimas – Darbo biržos veiklos efektyvumas. Jai skiriama beveik pusė milijardo eurų, tačiau ten daugiausia registruojasi tie, kuriems reikia pažymų, jog jie ten užsiregistravę. Reikia efektyvinti viešojo sektoriaus darbą.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prieš metus Palangoje išpopuliarėję vafliai tapo tikru virusu: kaina kyla, konkurentų daugėja būriais (80)

Pernai poilsiautojai Palangoje dėl neregėto deserto eilėse stovėdavo kone valandą, tačiau aukso...

Kainos ES šalyse skiriasi, kaip diena ir naktis (16)

2017 metais vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis Europos Sąjungos šalyse buvo skirtingas,...

Esate neprofesionalusis investuotojas? Žinokite 5 svarbiausius dalykus (11)

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir...

Kodėl bankų padaliniuose kartais reikia laukti kelias valandas? (100)

Statistika rodo, kad bankų padaliniuose žmonės paslaugų laukia kur kas trumpiau – virš 10...

Tyrimas: per vieną pasienio apsipirkimą lietuvis išleidžia šimtus eurų (41)

Apsipirkdami vienos išvykos metu 52 proc. latvių ir estų išleidžia mažiau nei 50 eurų, tačiau...

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (20)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (525)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (323)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (457)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų (4)

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (164)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (136)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (76)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (52)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (28)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...