Portalas DELFI nusprendė palyginti, kiek kainuotų vienodų pagrindinių prekių krepšelis. Įsivaizduokite, kad penktadienio rytą 9-10 val. jūs sostinėje išeinate į parduotuvę ir perkate būtiniausių prekių krepšelį. Vienintelis skirtumas – tokį patį prekių krepšelį perka ir jūsų kaimynai tik skirtingose parduotuvėse. Būtent taip apsipirkti pabandė portalas DELFI.

Pagrindiniam prekių krepšeliui pasirinktos šios prekės: batonas, pienas, kiaušiniai, sviestas, faršas, ryžiai, makaronai, kvietiniai miltai, pomidorai, bulvės, cukrus, obuoliai. Pirkiniai perkami Vilniaus parduotuvėse „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ Antakalnio g. ir „Norfa“, „Lidl“ – Ateities g.

Į krepšelį kraunamos pigiausios randamos tos kategorijos prekės parduotuvėje. Pavyzdžiui, ieškoma pigiausių bulvių, nesvarbu, ar jos šviežios ar pernai metų.

Pavyzdžiui, pigiausias batonas. Pienas, sviestas – tokio paties riebumo. Tiesa, ne visose parduotuvėse pavyko rasti pačių pigiausių, bent kaip skelbia prekybos tinklas, prekių. Pavyzdžiui, nors prekybos tinklas „Norfa“ šią savaitę skelbė pomidorams akciją ir pigiausių pomidorų kainą – 0,65 eur/kg, parduotuvėje pigiausi apsilankymo metu buvo slyviniai pomidorai (0,82 eur/kg). Prekybos tinkluose žiūrima sveriamo faršo kainos, tačiau „Lidlo“ parduotuvėje sveriamų mėsos gaminių nėra, todėl skaičiuojama dviejų pakuočių po 500 g bendra kaina.

Pigiausių pomidorų kainų palyginimas prekybos tinkluose

Pagal DELFI atliktą eksperimentą matyti, kad brangiausias būtinųjų prekių krepšelis – prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse. Už visas šias prekes pirkėjui teks sumokėti – 10,46 euro, antroje vietoje – „Iki“ su 10,01 euro siekiančiu prekių krepšeliu. Trečioji – „Maxima“ (9,64 euro), ketvirtoje vietoje – „Lidl“ (8,56 euro). Pigiausias šiame bandyme, nors ir be akcijinių pomidorų, tapo prekybos tinklas “Norfa” (8,5 euro).

Nors prekybos tinklas „Lidl“ priviliojo daug klientų maža bananų kaina (0,66 eur/kg), jie galėjo kaip reikiant daugiau išleisti pirkdami, pavyzdžiui bulves. Kaip pavyko pamatyti, penktadienio „Lidl“ parduotuvėje, joje buvo dviejų rūšių bulvių (neskaičiuojant saldžiųjų bulvių), vienų kaina siekė – 0,99 eur/kg, kitų – 0,89 euro. Palyginimui, likusiose prekybų tinklų parduotuvėse svyravo nuo 0,39 eur/kg iki 0,42 eur/kg.

Produktų kainos prekybos tinkluose (birželio 3 d., 9-10.30 val., kainos eurais)

ProduktasMaximaRimiNorfaIkiLidl
Batonas0,240,240,240,240,22
Pienas (2,5 proc. rieb.)0,50,550,50,650,44
Kiaušiniai (10 vnt.)0,790,890,990,790,89
Sviestas (82/83 proc. rieb.)0,791,190,850,890,55
Faršas (1 kg)2,982,891,982,851,98
Ryžiai (0,8 kg)0,550,550,590,550,59
Makaronai0,260,260,270,260,29
Kvietiniai miltai (2 kg)0,860,990,861,380,99
Pomidorai (1 kg)0,980,890,820,790,66
Bulvės (1 kg)0,390,390,420,390,89
Cukrus (1 kg)0,720,750,590,590,67
Obuoliai (1 kg)0,580,870,390,630,39
Iš viso9,6410,468,510,018,56

Parduotuvės „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ Vilniuje, Antakalnio g., „Norfa“ ir „Lidl“ - Ateities g.

Pataria, kaip elgtis medžiojant nuolaidas

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pastebėjo, kad iš tiesų Lietuvoje yra labai didelė dalis pirkėjų, kurie yra nuolaidų medžiotojai (apie 40 proc.).

„Dabar jau apie keletą metų po truputėlį auga ir tų skaičius, kurie jau nebežiūri į kainas ir perta tik tai, ko nori, bet tokių tikrai nėra didelė dalis – iki 10 proc.”, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, pirkėjų grupė, kuri ieško pigesnių prekių, yra labai didelė šalyje.

„Negalima pasakyti, kad tai yra tik pensininkai. Manau, tai yra ir provincijoje mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriems yra sunku sudurti galą su galų. Iš tiesų, naudodamiesi įvairiomis nuolaidomis ir akcijomis, gyventojai gali gana nemažai sutaupyti, net iki 20 proc.”, - skaičiavo O. Bložienė.

„Swedbank“ atstovė taip pat pabrėžė, kad kol kas lietuviai vis dar išleidžia didelę dalį savo pajamų maistui – apie 23 proc. Be to, kuo namų ūkio pajamos mažesnės, tuo maistui skiriama pajamų dalis didesnė, gali ir 40 proc. sudaryti.

Odeta Bloženė
„Tai natūralu, kad pigesnių maisto produktų paieška yra aktuali. Gyventojai, beje, paskutiniais metais dėl didėjančių pajamų keičia savo įpročius: ir didėja parduodamų ne tik pigiausių produktų kiekis. Iš esmės, manau, kad kuo pajamos yra didesnės, tuo žmonės yra mažiau priklausomi nuo kainų, jie daugiau renkasi tai, kas jiems patinka, ir mažiau planuoja“, - teigė O. Bložienė.

Vis dėlto finansų ekspertė priminė, kad daug maisto perkant atsiranda išmetamo maisto problema.

„Kuo mes daugiau perkame, kuo daugiau vartojame, tuo ir išmetamų produktų kiekis didėja. Tikiu, kad augant pajamoms, tas didėjimas planuoti ir apsipirkti tiek, kiek reikia, jis neatsiranda. Kad kainų lyginimas ir nuolaidų medžiojimas padeda sutaupyti, negalėčiau teigti: net ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai bandydami sutaupyti perka ne tik būtiniausias prekes ir kartais gal nusiperka per daug, dalis jų sugenda, nepamatuoja kiekių“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasiteiravus, kaip protingai naudotis nuolaidomis ir neapsigauti, finansų ekspertė patarė visų pirma susidaryti sąrašą, kokių produktų iš tiesų reikia.

„Važiavimas į parduotuvę dėl bananų gali kainuoti kelis kartus brangiau, o sutaupęs vieną eurą bananus perkant, bet išlesti dar daugiau kitoms prekėms. Jei žmogus neturi sąrašo ir nežino, ko jis tiksliai nori, tai tada prisiperka nebūtinų dalykų, ypač kai atsidaro naujos parduotuvės, - kalbėjo „Swedbank“ finansų instituto vadovė. - Manau, kad didelis turtas yra laikas ir lakstyti dėl kiekvienos akcijos po skirtingą parduotuvę yra labai brangus užsiėmimas. Tie, kurie galbūt neturi darbo ar pensininkai, jie gali vaikščioti ir socializuotis parduotuvėse, bet jei žiūrime į namų ūkius, kur žmonės dirba ir turi vaikus, tai geriausias taupymo būdas – žinojimas, ko reikia, ir susiplanavimas“.

Pigiausio pieno kainų palyginimas prekybos tinkluose
Pigiausio batono kainų palyginimas prekybos tinkluose
Pigiausių bulvių kainų palyginimas prekybos tinkluose
Pigiausių kiaušinių kainų palyginimas prekybos tinkluose
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2857)