„Brangstančių prekių kontekste per pastaruosius 3 metus fiksuojamos žemiausios technikos kainos, tad palankiausias metas įsigyti tai, apie ką anksčiau tik pasvarstydavote, yra dabar“,- sako „Bigbox.lt“ vadovas Gytis Breikštas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis įvedus eurą prekės ir paslaugos pabrango 5,6 proc., o ekonomistai neslepia, kad netrukus pasieksime ir europinių kainų vidurkį. Lyginant 2017 ir 2018 m. balandžio mėnesių statistiką, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,5 proc., paslaugų – 4,7 proc. Labiausiai kilo degalų, kietojo kuro, aliejaus, riebalų, mėsos ir pieno produktų, kiaušinių, dalies vaisių bei daržovių, nealkoholinių gėrimų, tabako gaminių, drabužių bei avalynės ir viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų paslaugų kainos.
O štai technikos kainos e. prekybos sektoriuje ne tik išlieka stabilios, bet fiksuojama ir jų mažėjimo tendencija. Technologijų rinkos tyrimų bendrovės „Baltic Research Center Group“ (BRC Group) atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas pastebi, kad technologijos kasmet pinga, todėl namų ruošą palengvinanti buitinė technika ir smulkūs elektronikos prietaisai tampa labiau įperkami.
„Įtakos turi ir stiprėjantis gamintojų iš Kinijos spaudimas, nes kaina - didžiausias jų variklis. Konkurencinė aplinka praranda sienas, ypač nedidelių gabaritų technikai, todėl išaugo pirkimo iš užsienio elektroninių parduotuvių kiekiai. Atsižvelgiant į tai gamintojai bei pardavėjai Lietuvoje negali kelti kainų“,- papildo E. Grybovas ir pažymi, kad didesnės technikai išleidžiamos sumos negali būti siejamos su kainų kilimu - tiesiog pirkėjai vis dažniau renkasi aukštesnės kokybės, technologiškai pažangesnes, taigi ir brangesnes žinomų gamintojų prekes.
Svarbiausia išlieka kaina
Kasmet dėl didėjančio pasitikėjimo, asortimento įvairovės, patogumo ir palankios kainos vis didesnė dalis vartotojų apsiperka internetu. Remiantis 2017 m. atliktu „Eurostat“ tyrimu Lietuvoje tokiu būdu yra pirkę 38 proc. interneto vartotojų. Lyginant su 2016 m. šis procentas išaugo 5 proc. Pastebima ir tai, kad elektroninėse parduotuvėse dažniau apsiperka vyrai (69 proc.), tačiau moterys atsilieka nežymiai (66 proc.). Didžiąją pirkėjų dalį sudaro 25-34 m. amžiaus asmenys, bet pastebimas suaktyvėjimas ir vyresnių žmonių tarpe.
Anot E. Grybovo, nors pastaruoju metu technikos prekėms vartotojai noriai išleidžia daugiau, kaina išlieka svarbiausiu veiksniu renkantis. „Jeigu žmogus planuoja įsigyti stambesnį pirkinį, pradžioje jis susirinks visą informaciją, aplankys fizines parduotuves, palygins skirtingų elektroninių parduotuvių pasiūlymus ir tik tuomet priims sprendimą, kur pirkti“,- pasakoja E. Grybovas.
G. Breikštas teigia, kad e. prekyboje išskirtinė reikšmė vis dar teikiama kainai, tačiau pastebi ir kintantį vartotojo požiūrį į akcijas. „Šiuolaikinis pirkėjas nebėra toks impulsyvus – pirmiausia jis peržiūri visų elektroninių parduotuvių pasiūlymus ir perka ten, kur iš tikrųjų pigiausia. Pasitikrinti realias kainas internete labai paprasta, todėl seni pardavimų skatinimo metodai, kai bet kokia kaina paverčiama nuolaida, šalia vaizduojant perbrauktą „įprastą“, nebėra efektyvūs“, – sako G. Breikštas.
Ateities prognozės
Kad keičiasi vartotojo elgsena rodo ir pirkinių krepšelio turinys. „Vis daugiau įsigyjama ne pirmo būtinumo, o komfortui, sveikatai ar pramogoms skirtų prekių. Tai lemia du dalykai: pirmiausia, šių daiktų kainų išraiška eurais nebeatrodo tokia didelė, kaip anksčiau, o lyginant su ženkliai pabrangusiomis paslaugomis, investicijos ir gaunamos vertės santykis tampa žymiai priimtinesnis. Viską pasvėręs, vietoje vienos nakvynės prie jūros už 100 Eur pirkėjas nusiperka kapsulinį kavos aparatą ar aukštos kokybės ausines“,- įžvalgomis dalijasi G. Breikštas.
Smulkios technikos pardavimų augimą prognozuoja ir E. Grybovas: „Išmaniųjų telefonų, laikrodžių, belaidžių ausinių, garso kolonėlių ir kitų panašių prietaisų pardavimai ir toliau tik didės, nors stambi technika taip pat turėtų demonstruoti augimą. Kritimas numatomas televizorių bei IT produktų (nešiojamų, planšetinių kompiuterių) grupėse. Tiesa, gera žinia ta, kad parduodamas prekių kiekis kris labiau, nei pajamos“.
Kalbėdamas apie ateitį E. Grybovas taip pat atkreipia dėmesį, kad elektroninė prekyba užima labai svarbią vietą Lietuvos rinkoje, tačiau tokių neregėtų pakilimų, kuriuos ji išgyveno prieš 10 metų, greičiausiai nematysime bent penkmetį. „Daugelyje prekių grupių pastebimas įsisotinimas, todėl artimiausiu metu ji išliks pakankamai stabili. Maksimalus augimas skaičiuojant pinigais galėtų būti iki 5 %“,- prognozuoja E. Grybovas.
„BRC Group“ bei „GfK“ 2017 m. duomenims pernai metus elektroninės parduotuvės baigė turėdamos kone 24 % bendros Lietuvos rinkos dalies. Lyginant pirmuosius 2017 ir 2018 metų ketvirčius ji išliko beveik tokia pat: kiekiu susitraukė 1 %, pinigais - 1,5 % pakilo, tačiau tikimasi, kad šiemet pardavimai internetu perkops 25 % ribą.
