Kas perima dalyvių pinigus bankroto atveju?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad teoriškai pensijų fondu valdanti įmonė bankrutuoti gali, nors praktiškai tokia tikimybė itin maža.
„Tokio tipo įmonėms Lietuvoje keliami griežti finansinio atsparumo reikalavimai, be to, kapitalo pakankamumo rodikliai ir pelningumas yra nuolat prižiūrimi Lietuvos banko. Vis dėlto, šalies teisės aktuose yra numatyta pensijų fondų klientų apsauga, jei pensijų kaupimo bendrovė taptų nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus.
Gali svyruoti pensijų fondų turto vertė dėl finansų rinkų pokyčių, bet tokio dalyko kaip bankrotas, pensijų fonde įvykti negali“, – komentuoja jis.
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis aiškina, kad pensijų fondų turtas yra dalyvių nuosavybė, kuri atskirta nuo turtą valdančios įmonės. Todėl jei pensijų fondus valdanti bendrovė patirtų sunkumų ir bankrutuotų, fonduose esantis turtas būtų perduotas valdyti kitai įmonei.
„Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių pensijų fonde kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Pensijų fonde kaupiamos lėšos yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės lėšų. Kaupiamos lėšos laikomos ne pensijų kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi pensijų kaupimo sistemos saugumo grandis.
Kadangi per depozitoriumą juda lėšos, jis pensijų kaupimo bendrovės pavedimus vykdo tik kruopščiai patikrinęs, kaip jie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, depozitoriumo veiklą prižiūri Lietuvos bankas.
Pensijų fondas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų kaupimo sąskaita, kurios apskaita parodo, kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam asmeniui.
Pensijų kaupimo sąskaitoje nurodomas apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš vieneto vertės (ji skelbiama kiekvieną dieną) galima sužinoti, kokia yra kaupiančio asmens sąskaitos vertė. Pensijų kaupimo bendrovei šios lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo lėšas pensijų fondo dalyvių vardu.
Taigi, net jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą, tarkime, dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo, pensijų fondo dalyviai santaupų neprarastų – jos liktų depozitoriume ir vėliau būtų pervestos į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Į šias lėšas negali būti nukreipiami jokie valdymo įmonei skirti išieškojimai ir pan.“, – komentuoja A. Šilgalis.
T. Gudaitis priduria, kad bankroto atveju kiekvienas dalyvis galėtų pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę, į kurią būtų pervestos visos pensijų fonde jo sukauptos lėšos.
„Kadangi pensijų kaupimo bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos valdomų pensijų fondų turto, pensijų kaupimo bendrovės bankrotas neturi įtakos dalyvio sukaupto turto dydžiui.
Nuo pat privataus pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios prioritetas yra teikiamas pensijų fondų dalyviams, kad jų ilgametės pastangos taupyti, kaip ir prie to visokeriopai prisidedanti valstybė, nenukentėtų dėl teoriškai galimų rinkos dalyvių problemų“, – sako pensijų fondų valdytojų atstovas.
Kas vyksta su pinigais susijungus bendrovėms
O kas nutinka su kaupiančiųjų lėšomis, kai susijungia dvi bendrovės? Lietuvoje neseniai turėjome du tokius pavyzdžius.
Šiaulių bankas bei „Invalda INVL“ pernai lapkritį pranešė pasirašę 40,2 mln. eurų vertės mažmeninio verslo jungimo sutartį. Įgyvendinus sandorį Šiaulių banko grupė valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje. Skelbiama, kad pensijų ir investicinių fondų verslas Lietuvoje bus valdomas per naują banko grupės bendrovę.
Kiek anksčiau, 2021 m. rudenį „Aviva“ draudimo verslą Lenkijoje ir jai priklausantį gyvybės ir pensijų fondų valdymo verslą Lietuvoje įsigijo vokiečių draudimo gigantė „Allianz“. Didžiųjų žaidėjų verslų perleidimo sandorio objektu tapo daugiau kaip 230 tūkst. antros pakopos pensijų fondų dalyvių ir jų turto už 675 mln. Eur.
LIPFA vadovas pažymi, kad abiem atvejais klientams niekas nesikeičia.
„Allianz“ įsigijus „Aviva“ įmonę Lietuvoje, klientams niekas nesikeitė, jiems galioja tos pačios sutartys.
„Invalda INVL“ grupė ir Šiaulių banko grupė pasirašė mažmeninių paslaugų verslo sujungimo susitarimą. Dėl šio sandorio klientams nieko daryti nereikės. Įvykdžius visas sąlygas ir užbaigus šį sandorį, pasikeis klientų pensijų fondų valdymo įmonė, kitos sutarčių sąlygos dėl susijungimo sandorio nesikeis“, – komentuoja jis.
LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas patikina, kad kaip ir bankroto taip ir bendrovių sujungimo ar pardavimo atveju kaupiantiesiems niekas nesikeičia.
„Jie gauna informaciją apie vykdomus pokyčius ir turi teisę nemokamai savo sukauptą turtą pervesti į kitą pensijų kaupimo bendrovę, jeigu būsimi pokyčiai neatitinka jų lūkesčių“, – pažymi A. Šilgalis.
