Šį dalyką puikiai iliustruoja DELFI skaitytojos L. K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) patirtis. Airijoje gyventi moteris į žurnalistus kreipėsi po to, kaip pati sako, iš banko sulaukė „grasinimo“.
„Pirmą grasinimą gavau birželį, keli mėnesiai po savo atlyginimo perkėlimo atgal į „Swedbank“. Priežastys – kraupi aptarnavimo kokybė, pasyvi agresija iš mano „asmeninio bankininko“ ir t.t.“ – dėstė ji.
L. K. paaiškino, kad turi 30 metų banko paskolą būstui. 3 metus jau sumokėjo, bet 27 metai dar liko.
„Nordea“ bankas turi „specialiosios dalies 4.2 punktą: Kredito gavėjas įsipareigoja visą Sutarties galiojimo laikotarpį pervesti savo darbo užmokestį ir/arba kitas nuolatines pajamas (pajamas iš individualios veiklos, pajamas iš nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto nuomos, gaunamus dividendus ir pan.) į savo sąskaitą, esančia Banke“, – DELFI informavo skaitytoja.
Pašnekovė teigė, kad pasirašant sutartį, bankininkas jai šio punkto normaliai neišaiškino.
„Nordea“ bankas verčia savo klientus naudotis jų paslaugomis 30 metų, terorizuodamas ir grasindamas padidinti maržą procentiniu punktu“, – piktinosi L. K.
Jai atsiųstuose laiškuose, kuriuos matė DELFI, bankas nurodo, kad jei sutarties pažeidimas nebus ištaisytas, nuo spalio 2 dienos vienu procentiniu punktu visam likusiam paskolos laikotarpiui bus padidinta palūkanų marža.
Tačiau L. K. teigimu, reikalavimas algą pervesti būtent į „Nordea“ sąskaitą riboja jos teisę laisvai rinktis finansinių paslaugų teikėją bei pažeidžia jos ekonominius interesus.
„Esu moki klientė, visada paskolos suma plius papildomi keli eurai yra pervedami į „Nordea“ sąskaitą tiesioginiu debetu“, – pridūrė moteris.
Įprasta praktika
„Nordea“ atstovai DELFI nurodė, kad konkrečiai L. K. situacijos komentuoti negali.
„Laikydamiesi konfidencialumo reikalavimų, negalime komentuoti konkrečių sutarčių su klientais bei su jomis susijusių aplinkybių, o visi kilę klausimai įprastai sprendžiami dialogu“, – rašoma perduotame komentare.
Tačiau „Nordea“ pastebėjo, kad palankesnės sąlygos lojaliems klientams, kurie aktyviai naudojasi banko paslaugomis, yra įprasta finansinių institucijų veiklos praktika.
„Matydamas kliento lėšų judėjimą bei įplaukų stabilumą, bankas susidaro daug tikslesnį vaizdą apie kliento finansinę padėtį, rizikos profilį ir tai leidžia tiksliau įvertinti riziką teikiant kreditavimo paslaugas bei lemia mažesnius skolinimo kaštus“, – tvirtino banko atstovai.
Komentare dar nurodoma, kad sąlyga pasinaudoti geresnėmis kreditavimo sąlygomis, kai pajamos gaunamos į kreditą išdavusį banką, niekaip neriboja kliento galimybių rinktis finansinių paslaugų teikėjo.
„Klientas yra laisvas naudotis savo lėšomis, kaip jam atrodo tinkamiausia ir gali, pavyzdžiui, pervesti jas į kitas finansines institucijas“, – rašoma jame.
Svarbiausia – ar buvo aptarta
Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) DELFI atsakė, kad L. K. atveju svarbu įvertinti, ar minima būsto kredito sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta su vartotoja, suteikiant vartotojai galimybę daryti įtaką sutarties turiniui (pavyzdžiui, reikalauti išbraukti, keisti ar įrašyti į sutartį tam tikrą sąlygą ir pan.).
„Pažymėtina, kad individualiai aptartos sutarties sąlygos yra išdėstomos sutarties specialiojoje dalyje, o standartinės sutarties sąlygos – sutarties bendrojoje dalyje.
Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutarties sąlygą gali pripažinti nesąžininga, jeigu ji šalių nebuvo aptarta individualiai ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus“, – atsakė VVTAT atstovai.
Jie nurodė du galimus sprendimus „Nordea“ klientei.
„Jei minėta sutarties sąlyga nebuvo individualiai aptarta su vartotoja, dėl vartojimo sutarties sąlygų įvertinimo nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo požiūriu vartotoja turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Jei sutarties sąlygos su vartotoja buvo aptartos individualiai ir įtrauktos į specialiąją sutarties dalį, bei vartotoja su šiomis sąlygomis sutiko, dėl galimybės keisti sutarties sąlygas vartotoja turėtų kreiptis į banką, o nepavykus sutarti su banku, vartotoja turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, – išdėstyta tarnybos atsakyme.
Reikia skaityti sutartį
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys sakė, kad „Nordea“ klientė gali būti teisi iš dalies.
„Juk pasirašė sutartį, kuri galiojo jau ne vieną dieną. Ir vėl susiduriame su situacija, kai klientai sutarčių neskaito, o po to atsikvošėja ir reikalauja teisybės.
Kita vertus, bankas, reikalaudamas pervesti darbo pajamas į jų ir tik jų sąskaitas, taip pat neteisus. Panašus kliento suvaržymas vargu ar vadintinas sąžiningu. Juolab nepateisinama iš banko pusės išgirsti apie baudą (!), kuri siekia net 1 proc. metinių palūkanų“, – sakė jis.
K. Kupšio manymu, klausimas lengvai būtų išspręstas klientės naudai, ir net nereiktų teismo.
„Užtektų kreipimosi į Lietuvos banko vartotojų skundų nagrinėjimo skyrių. Tai „vienas langelis“, kuris padeda visais klientų ir finansinių įstaigų ginčų klausimais. Klientei reiktų tuo skundų mechanizmu kuo skubiausiai pasinaudoti“, – patarė jis.
