aA
Sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose, praneša „Swedbank“. Iš banko klientų jau išviliota daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų. Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų ir patarimų, kaip atpažinti melagingus skelbimus bei fiktyvias interneto parduotuves, kas savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja šimtai gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką – žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius stulbinančią 80 ar 90 proc. nuolaidą, rašoma pranešime spaudai.

„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus – kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, – atkreipia dėmesį T. Beinaravičius.

Pasak saugumo eksperto, įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse. Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas nesutampa su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.

„Per porą pastarųjų mėnesių apie įtarimą sukėlusias mokėjimo kortelių operacijas informavome maždaug tūkstantį „Swedbank“ klientų. Akcentuojame, kad kortelę, kurios duomenys buvo atskleisti sukčiams, blokuoti būtina, kad šių duomenų nusikaltėliai nepanaudotų pakartotinai naujų melagingų reklamų pirkimui, fiktyvių interneto parduotuvių kūrimui ar kitų neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimo tarnybos vadovas.

Štai keletas požymių, pagal kuriuos galima atpažinti fiktyvias elektronines parduotuves:

Nerealistiškas pasiūlymas. Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose vilioja nerealistiškomis 80-90 proc. nuolaidomis arba net iki 10 kartų mažesnėmis kainomis.

Duomenų prašoma atviru formatu. Daugumos apgaulingų svetainių adresai neprasideda https://, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo.

Nurodytos kainos ir atsiskaitymo valiutos skiriasi. Dažniausiai fiktyviose interneto parduotuvėse kainos pateikiamos eurais arba JAV doleriais. Pateikus kortelės duomenis ir tvirtinant užsakymą, sukčiai spėja pasinaudoti ką tik gautais kortelės duomenimis savo neteisėtam užsakymui, todėl operacijos aprašyme neatitinka prekybininko pavadinimas, nurodoma kita atsiskaitymo valiuta, o operacijos suma gali būti irgi skirtinga.

Gaunama menkavertė užsakymo neatitinkanti prekė. Atlikę neteisėtą operaciją, sukčiai nurodo apgauto pirkėjo adresą. Šiuo adresu apgavikai išsiunčia menkavertę prekę (pavyzdžiui, akinius, kojines ir pan.) tam, kad galėtų nurodyti egzistuojantį siuntos numerį ir pirkėjui kuo ilgiau nekiltų įtarimų.

Mokėjimo kortelės duomenys naudojami pakartotinai. Įgiję banko kortelių duomenis, nusikaltėliai pasitelkia juos įvairioms neteisėtoms finansų operacijoms vykdyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (125)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (61)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (28)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Dovanų kortelės: nuo „McDonalds“ pinigų iki universalių elektroninių (6)

Dovanų kortelių pasaulinė rinka siekia šimtus milijardų eurų ir kasmet paauga po beveik 16 proc....

Iš Baltijos šalių Lietuvos gyventojai dėl savo finansinės padėties baiminasi labiausiai (12)

Baltijos šalyse atliktas požiūrio į finansus tyrimas atskleidė, kad vertindami savo finansinę...

Top naujienos

Prezidentiniai reitingai: atsakius į šiuos keturis klausimus galima eiti lažintis dėl rinkimų rezultato (98)

Lapkričio mėnesio prezidentiniuose reitinguose toliau savo pozicijas tvirtina jų lyderis Gitanas...

Pensijų reformai ruošiamas planas B (19)

Dar šių metų liepą Seimo parlamentinė opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nuo...

Visą naktį kelius valę kelininkai perspėjo vairuotojus – eismo sąlygos nepagerės pasitikrinkite maršrutą internete (16)

Sekmadienį prasidėjusi pūga sukėlė sunkumų visos Lietuvos vairuotojams. Tiesa, ne visiems. Kol...

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (16)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (119)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Nestreikuojančios švietimo profsąjungos vadovas įspėja: jei bus uždaromos mokyklos, mes streikuosim (3)

Dėl mokytojų streiko tiek mokytojų, tiek visos Lietuvos bendruomenė skaidosi į dvi šalis, LRT...

Švedijoje siaučiantys gaisrai perspėja Europą, kas laukia mūsų visų (2)

Hannele Arvonen, vieno didžiausių pjautinės medienos sandėlių savininkė, žiemos mėnesius...

Smalsu: kam buvo reikalingas langas tarp virtuvės ir vonios sovietmečiu įrengtuose butuose (13)

Kiekvienas, apžiūrinėdamas tipinį sovietmečiu statytame daugiaaukštyje suprojektuotą butą,...

Mokslininkai perspėja: ant jūsų odos gyvena potencialiai mirtina bakterija

Pamirškite MRSA ir E. coli . Yra dar viena bakterija, kuri dėl atsparumo antibiotikams tampa vis...

Gydytoja Babravičienė apie dietas: veiksmingų – labai nedaug, kitos – gali nepataisomai pakenkti

Šiuo metu itin populiari begliuteninė dieta , kai žmogus iš savo mitybos raciono išbraukia...