aA
Bankams uždarinėjant skyrius regionuose, kredito unijos džiaugiasi didėjančiu klientų ratu. Tvirtinama, kad unijos gali mesti rimtą iššūkį bankams, tačiau pripažįstama, kad kol kas konkuruoti galimybės ribotos. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks padidinti savąją rinkos dalį.
© Shutterstock

Pastaruoju metu finansų sektoriuje – pokyčiai. 2018 metais įsigaliojo kredito unijų reforma, kuria, kaip pastebi Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė, sugriežtinti reikalavimai kredito unijų kapitalui ir turto kokybei. Nuo 2018 m. šį sektorių sudaro trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė, Jungtinės centrinės kredito unijos grupė ir persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos. Pasak jos, dėl pokyčių sektorius dirba pelningai, didėja jo turtas.

Kol kredito unijos tvirtinasi regionuose, nemažai girdima žinučių apie bankų ryžtą uždaryti savo padalinį viename ar kitame mieste ir paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Kredito unijoms tai – niša plėstis.

Konkurencinės galimybės – ribotos

Kaip pažymi Lietuvos bankų asociacija (LBA), šiuo metu mūsų šalyje paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims teikia 8 bankai ir keliasdešimt kredito unijų.

LBA prezidento Manto Zalatoriaus nuomone, kredito unijos gali konkuruoti su bankais, ypač susitelkus į tam tikras veiklas ar regionus.

„Istoriškai kredito unijų tikslinė klientų grupė buvo apibrėžtos vietovės gyventojai, profesinės grupės ar kitos bendruomenės. Ir šiuo metu šalyje yra verslo veiklų, geografinių regionų bei kitų sričių, kuriose kredito unijos gali efektyviai konkuruoti su dideliais bankais, teikdamos kasdienes bankininkystės paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims.

Bankams uždarant skyrius yra darančių kitaip – dalija korteles ir paskolas
© DELFI / Karolina Pansevič

Skirtingos finansų ir kredito įstaigos turi skirtingas veiklos strategijas, tad visuomet patariame klientams pasidomėti kelių rinkos dalyvių pasiūlymais ir pasirinkti tinkamiausią“, – komentuoja LBA prezidentas.

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė teigia, kad kredito unijos iš tiesų turi galimybę konkuruoti su bankais ir užimti jų vietą traukiantis iš regionų.

„Kadangi dauguma kredito unijų veikia regioniniu pagrindu, jos gali pasinaudoti nišiniu pranašumu, ypač skolinant smulkiam ir vidutiniam verslui regionuose, juolab kad kredito unija gali teikti visas tas pačias skolinimo, indėlių priėmimo, mokėjimo ir lėšų gryninimo paslaugas, kaip ir bankas“, – nurodo ji.

Patys kredito unijų atstovai taip pat mato plėtros galimybę, nors iš pripažįsta, kad konkuruoti su bankais – galimybės ribotos.

Tačiau daugelio šalių: JAV, Vokietijos, Ispanijos – patirtis rodo, kad kredito unijos gali sėkmingai konkuruoti su tarptautiniais komerciniais bankais, todėl galimybių auginti savo užimamą rinkos dalį turi ir Lietuvos kredito unijos.
Mindaugas Vijūnas

„Kredito unijos tam tikra apimtimi neišvengiamai konkuruoja su bankais: kiekvienas klientas, pasiskolinęs kredito unijoje, padėjęs joje indėlį ar nusprendęs naudotis unijos išduota mokėjimo kortele, ta pačia apimtimi netampa banko klientu.

Antra vertus, kredito unijų galimybės konkuruoti su komerciniais bankais yra ribotos. Kredito unijos finansuojamos tik savo narių piniginiais įnašais ir centrinių kredito unijų suteikiamais kredito ištekliais, todėl jų skolinimo galimybės nė iš tolo neprilygsta tarptautinių investuotojų valdomų komercinių bankų ištekliams. Tačiau daugelio šalių (JAV, Vokietijos, Ispanijos) patirtis rodo, kad kredito unijos gali sėkmingai konkuruoti su tarptautiniais komerciniais bankais, todėl galimybių auginti savo užimamą rinkos dalį turi ir Lietuvos kredito unijos“, – mano Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

Jungtinei kredito unijai „Kreda“ priklausančios Joniškio kredito unijos vadovas Vytautas Radžvilas tvirtina, kad, nors Lietuvos banko reikalavimai tiek kredito unijoms, tiek bankams yra tie patys, unijos gali lanksčiau reaguoti į žmonių poreikius. Tad, jo nuomone, visiškai realu, kad regionuose užsidarančius bankų skyrius gali atstoti įsikūrusios unijos.

„Paslaugų paketas kiekvienam klientui tikrai yra teikiamas, visas paslaugų spektras, kas paprastai reikalinga klientui – paskolos, indėliai, kortelės, el. bankininkystė. (…) Lanksčiau dirbame, nes ieškome sprendimų ir, tarkime, jeigu negalima vienam skolinti, įtraukiam bendraskolius, laiduotojus ir randame sprendimą. Kiekvienam klientui randamas sprendimas, galbūt bankai turėdami platesnį ratą su kai kurias mažučiais nežaidžia“, – sako V. Radžvilas.

Jei indėlininkų pinigai ateitų, unijos galėtų daugiau skolinimui skirti, tada galbūt galėtume konkuruoti su bankais dėl skolinimo.
Vytautas Radžvilas

Kartu jis pastebi, kad konkurencija nėra lengva, ypač dėl indėlininkų, o unijai būtinas pelnas, kad ji pati išgyventų ir nebūtų uždaryta.

„Šiandien dėl paskolų smarkiai nekonkuruojame, nes jie turi savo klientų, o mes – savo, tai dėl indėlių galėtume konkuruoti. Dalyje didžiųjų bankų indėlių palūkanos nulinės arba 0,05 proc., o unijose metinės palūkanos nuo 0,3 proc., didžiuosiuose miestuose nuo 0,5 proc. iki 1,5–2 proc., bet žmonės neateina į unijas, galbūt išgąsdinti tų ankstesnių įvykių. O iki 100 tūkst. Eur kiekvieno asmens lėšos saugios taip pat – tiek banke, tiek unijoje. Jei indėlininkų pinigai „ateitų“, unijos galėtų daugiau skolinti, tada galbūt galėtume konkuruoti su bankais dėl skolinimo. Šiandien galbūt daugiau dėl indėlininkų, o ne dėl skolinimosi konkuruojame“, – kalbėjo V. Radžvilas.

Kaip pabrėžia pašnekovas, sunkumų kyla ir pačioms unijoms, mat kai kuriuose miesteliuose skyriai uždaromi vien todėl, kad negauna minimalaus pelno, negali išgyventi.

Domina smulkųjį verslą ir norinčius gyvo bendravimo

Kalbinti unijų atstovai pastebėjo, kad, uždarius banko skyrių, tuo metu padaugėja klientų unijoje. Daugiausia sudominami tie, kurie nori gyvo bendravimo.

Pastebima tendencija, kad jau ne viename Lietuvos miestelyje užsidarius vieno ar kelių bankų skyriams, klientų kredito unijose padaugėja.
Mindaugas Vijūnas

„Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų teikia pirmenybę klientų aptarnavimui nuotoliniu būdu, o kredito unijos koncentruojasi į gyvą bendravimą su savo nariais ir klientais. Nors kredito unijos atlieka nemažą dalį identiškų bankams paslaugų, lygybės ženklo tarp šių institucijų dėti negalima: kredito unijos yra naryste ir abipusiais įsipareigojimais pagrįstas modelis. Kredito unijų nariai tiesiogiai dalyvauja unijos valdymo procesuose ir jos veikloje, narystė unijoje apibrėžta geografiškai, unijos neteikia kai kurių bankų teikiamų paslaugų.

Pastebima tendencija, kad jau ne viename Lietuvos miestelyje uždarius vieno ar kelių bankų skyrius, klientų kredito unijose padaugėja. Kaip susidariusia padėtimi pasinaudoja konkreti unija, labai priklauso nuo daugelio veiksnių: unijos darbuotojų aktyvumo ir profesionalumo, klientų pasitenkinimo banko iki tol teiktomis paslaugomis, socialinės ir ekonominės situacijos konkrečioje vietovėje. Antra vertus, akivaizdu, kad nemažai daliai banko klientų aptarnavimas nuotoliniu būdu yra priimtinas, todėl jie santykių su savo banku nenutraukia“, – DELFI komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas M. Vijūnas.

V. Radžvilas taip pat pabrėžia, kad kartais net būsto paskolas žmonės renkasi imti iš unijos vien dėl paprastesnio bendravimo.

„Bendravimas, drįsčiau teigti, artimesnis, nes dirba tie patys žmonės iš tos pačios aplinkos, gal kartais banke pasitaiko arogancijos. Turėjome keletą atvejų, kai asmenys tiesiog nusivylę bankų bendravimu atėjo į kredito unijas. Reikalavimai ir įstatymai tiek bankuose, tiek kredito unijose tokie patys: lengvatų, kuo galėtume pritraukti narį, kuris nori skolintis, neturime. Tik per lankstumą ir bendravimą pritraukiame“, – sako Joniškio kredito unijos vadovas ir pridėjo, kad dažniausiai bendravimo pasigenda pensinio amžiaus žmonės.

Taip pat pastebima, kad unijos sulaukia smulkaus ir vidutinio verslo susidomėjimo. Tokiems verslams paskolą gauti iš unijos paprasčiau nei iš banko.

Bankams uždarant skyrius yra darančių kitaip – dalija korteles ir paskolas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Bankai uždaro prieš juos duris, o unijos dirba. Žinoma, taip pat vertina rizikas. Kai verslai užauga, jie pasidaro įdomūs ir bankams. Pinigų kaina šiuo metu bankuose yra pigesnė, tad didesnis verslas nueina tuo pigesnių pinigų keliu. Unijos pritraukia lėšas iš tų pačių piliečių, tad pinigų kaina yra aukštesnė nei didžiųjų bankų. Paauginame verslą ir atiduodame“, – kalbėjo V. Radžvilas.

M. Vijūnas pasakoja, kad nemaža dalis kredito unijų klientų patvirtina: prieš kreipdamiesi paskolos į kredito uniją bandė pasiskolinti banke.

„Vis dėlto sunku lyginti komercinių bankų ir kredito unijų skolinimo apimtis: tiksliau būtų kalbėti apie skolinimą tam tikriems klientų segmentams. Pavyzdžiui, kredito unijos teikia paskolas pradedančiosioms įmonėms bei fiziniams asmenims, norintiems pradėti verslą, aktyviai skolina vidutinio dydžio ūkius turintiems ūkininkams, aktyviai finansuoja verslo projektus Lietuvos regionuose.

Antra vertus, dalis potencialių klientų dėl vienų ar kitų priežasčių kredito unijose paskolų neieško ir negavę teigiamo atsakymo banke savo verslą finansuoja naudodamiesi kitais šaltiniais, todėl vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma“, – pastebi M. Vijūnas.

Kredito unijų reforma ir skirtumai nuo bankų

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė R. Bagdonienė pasakoja, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. kredito unijų skaičius sumažėjo nuo 68 iki 63. Pagrindinė priežastis – kredito unijų sektoriaus reforma, kuri paskatino kredito unijas jungtis.

Pavyzdžiui, 2018 m. pabaigoje Kvėdarnos kredito unija buvo prijungta prie Šilutės kredito unijos, Varėnos kredito unija – prie Alytaus kredito unijos, o 2019 m. Rokiškio kredito unija prijungta prie Anykščių kredito unijos.

O kredito unijos „Mano unija“, LTL, „Saulėgrąža“, „Ratas“ bei „Taupa“ nusprendė sukti bankininkystės keliu ir gavo Lietuvos banko sutikimą persitvarkyti į specializuotą banką. „Mano unija“ baigė pertvarkymą ir nuo 2019 m. sausio 2 d. veiklą tęsia jau kaip AB „Mano bankas“.

„Kredito unijos, apsisprendusios persitvarkyti į specializuotą banką, privalėjo parengti pertvarkymo į akcinę bendrovę, turinčią banko licenciją, planą ir gauti Lietuvos banko sutikimą. Po išsamaus vertinimo jį gavo penkios kredito unijos, tačiau tai dar nereiškia, kad jos automatiškai taps specializuotais bankais. Leidimas atvėrė kelią šioms kredito unijoms savo veiklą perorientuoti taip, kad atitiktų visus bankams keliamus reikalavimus ir gautų specializuoto banko licenciją. Tam privaloma sukaupti ne mažesnį kaip 1 mln. Eur kapitalą ir pertvarkyti savo veiklą taip, kad tenkintų visus bankų veiklai keliamus reikalavimus.

Kredito unijos, pasirinkusios narystę centrinėse kredito unijose, savo veiklą grindžia kooperacijos principais ir veikia kaip kredito unijų grupė. Centrinės kredito unijos ne tik teikia finansines paslaugas, bet ir privalo palaikyti savo narių kredito unijų likvidumą, stebėti ir tikrinti jų prisiimamą riziką, užtikrinti mokumą. Taip pat kaupia stabilizavimo fondų lėšas, iš kurių, jeigu prireiktų, būtų atkuriamas kredito unijų mokumas“, – apie skirtumus tarp specializuoto banko ir jungimosi prie kitų unijų pasakoja R. Bagdonienė.

Joniškio kredito unijos vadovas V. Radžvilas prideda, kad jungimasis į centrinę uniją lėmė artimesnį bendravimą, didesnę atsakomybę bei tarpusavio priežiūrą ir kontrolę. Anot jo, dėl reformos išaugo unijų patikimumas.

„Manau, šitai yra esminis reformos veiksnys – užtikrinti žmonėms, kad nebebūtų tokių skandalų kaip bankrotas ir nepasitikėjimo unijomis“, – teigė jis.

Bankams uždarant skyrius yra darančių kitaip – dalija korteles ir paskolas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė R. Bagdonienė nurodė, kad kredito unijų ir bankų skirtumai atsiskleidžia palyginus jų veiklos modelius.
Pasak jos, tik kredito unijos tenkina visus šiuos kriterijus:

„Kredito unijas valdo jos nariai, o kiekvienas narys, nepriklausomai nuo turimo pajaus dydžio, turi vieną balsą renkant kredito unijos vadovybę ir priimant kitus svarbius sprendimus. Bankuose balsavimo teisė priklauso akcininkams, o balsų dalis yra proporcinga investicijos į banką dydžiui.
Kredito unijos neturi įstatinio akcinio kapitalo. Kredito unijos veiklą gali pradėti su mažu pradiniu kapitalu (145 tūkst. arba 350 tūkst. Eur). Banko veiklai pradėti minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažiau kaip 5 mln. Eur, specializuoto banko – 1 mln. Eur.

Kredito unijos svarbiausias veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Dalis unijos veiklos pelno skiriama kapitalo atsargai kaupti, o kita dalis išmokama kaip dividendai už pajus. Kredito unijų pelningumas yra mažesnis, palyginti su bankais, dėl nariams siūlomų žemesnių paskolų palūkanų ar aukštesnių palūkanų už indėlius.

Kredito unijos nariais ir paslaugų gavėjais gali būti tik tam tikru bendruomeniškumo principu apribota asmenų grupė. Dažniausiai taikomi narystės kriterijai yra priklausymas tam tikrai organizacijai arba grupei (pavyzdžiui, darbas vienoje institucijoje), arba geografinis pasiskirstymas pagal gyvenamąją ar mokymosi teritorinę vietą. Bankų klientams tokie apribojimai nėra taikomi“, – nurodo R. Bagdonienė.

Būtent pagrindinis skirtumas – narystė. Pavyzdžiui, net imant būsto ar vartojimo paskolą kredito unijoje gyventojui pirmiausia teks tapti tos unijos nariu. Visgi yra ir išimčių dėl tam tikrų paslaugų.
„Pagal Kredito unijų įstatymą, kredito unijos narys privalo turėti unijoje ne mažesnio negu 30 Eur dydžio pajinį įnašą bei atitikti kitus reikalavimus. Tiesa, tokias paslaugas, kaip mokėjimai, valiutos keitimas, seifo nuoma, pinigų tvarkymas, kreditingumo vertinimas, mokėjimo priemonių administravimas, kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims“, – komentuoja R. Bagdonienė.

Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 48 unijos, o 15 patyrė nuostolių: „Mėmelio taupomoji kasa“, Kauno kredito unija, Klaipėdos kredito unija, „Jonavos žemė“, Alytaus kredito unija, „Achemos“ kredito unija, „Moterų taupa“, Radviliškio kredito unija, Kauno regiono kredito unija, „Neris“, Naftininkų kredito unija, Kooperatinė bendrovė kredito unija „Litas“, Pareigūnų kredito unija, Aukštaitijos kredito unija, Joniškio kredito unija.

„Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad ji būtų stabili ir patikima. Ji privalo užtikrinti visų veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Dauguma kredito unijoms taikomų veiklos riziką ribojančių normatyvų susiję su jos kapitalu. Nuostolingai dirbančios kredito unijos kapitalas mažėja, o, nuostoliams augant, didėja ir rizika, kad kredito unija neatitiks veiklos riziką ribojančių normatyvų. Už jų nevykdymą gali būti taikomos poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki veiklos apribojimo ar net stabdymo“, – teigia R. Bagdonienė.

2019 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas buvo 1,9 mln. Eur pelnas. Pelningai dirbusios 48 unijos uždirbo 2,5 mln. Eur pelną, o 15 kredito unijų patyrė 0,6 mln. Eur. nuostolį.

2019 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 15,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 19 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Didžiausią pajamų dalį (81 proc. arba 1,8 procentinio punkto daugiau negu 2018 m. atitinkamą laikotarpį) sudarė palūkanų pajamos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.8125

SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus (94)

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada...

Kaip pinigus skolina vyrai: pasitikėjimą stato ant žodinio susitarimo (19)

Teisinių palaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400...

Mažos pensijos ir toliau bus lietuviška realybė: apie ateitį negalvoja tūkstančiai (332)

Lietuviai savo pensijai ruošiasi ir jai taupo mažiausiai iš visų Baltijos šalių, – tokias...

Prekybos centruose nyksta popierinės kainų etiketės – tai paveiks maisto kainas (225)

Prekybos tinkluose diegiamos elektroninės kainų etiketės didins maisto produktų kainas, –...

Bankams uždarant skyrius yra darančių kitaip – dalija korteles ir paskolas (52)

Bankams uždarinėjant skyrius regionuose, kredito unijos džiaugiasi didėjančiu klientų ratu....

Top naujienos

Andrius Navickas – apie tai, kaip konservatoriai rengiasi perimti valdžią į savo rankas (92)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ( TS – LKD ) šiuo metu išgyvena naują...

Prakalbo apie žemės kainų burbulo sprogimą: padėtis panaši, kaip buvo su butais prieš 10 metų (56)

Ūkininkai prakalbo apie tai, kad keletą metų iš eilės mažėjant ūkių pelningumui pradėjo...

Milžiniškas gaisras Alytuje: įvykio vietoje – įspūdingos ugniagesių pajėgos, liepsnoja didžiulis plotas (30)

Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Alytuje , Pramonės g. , dega pastatas. Ugniagesiai...

JAV pareigūnai teigia, kad nebėra kliūčių Venckienės ekstradicijai (6)

JAV pareigūnai tvirtina, kad nebeliko kliūčių buvusios teisėjos Neringos Venckienės...

Rimvydas niekada rimtai nesirgo, kol neužpuolė gripo virusas: praėjus 6 metams nuo ligos, teko persodinti širdį (7)

Apie 2000-uosius metus paplito gripo forma, kuria sergant žmogui nepakyla temperatūra. „Tais...

Pusantro kėlinio žaidęs Sabonis surinko dvigubą dublį debiutavo Goga Bitadze (4)

Indianos „Pacers“ ekipa dar viename priešsezoniniame mače namuose 111:119 (20:27, 28:24, 37:32,...

Iš Kinijos – nurodymas Vašingtonui (5)

Pekinas trečiadienį paragino Vašingtoną nebesikišti dėl Honkongo, JAV Atstovų Rūmams...

JAV ir Kinijos santykiai nusirito iki neregėtų žemumų (46)

Praėjusi savaitė turėjo būti ta, per kurią JAV ir Kinijos derybos grįžo į vėžes, o abi...

Karališkiesiems asmenims suteikti slapti kodiniai vardai: kai kas net nesupranta, kas skambina telefonu (12)

Karališkosios šeimos šaltinis atskleidė neįprastą karalienės kodinį vardą, praneša...