aA
Lietuvoje drastiškai mažėja kredito įstaigų skyrių skaičius. Jų iš 900 2011-aisiais 2019 pirmąjį pusmetį buvo likę 450, buvo skelbiama „Šiaulių banko“ organizuotoje spaudos konferencijoje. Teigiama, kad mažėjant bankų padalinių, nepatogumų patiria beveik pusė gyventojų, o jie dažniausiai paliečia vyresnio amžiaus ir atokiuose miesteliuose gyvenančius žmones.
SEB
SEB
© DELFI / Andrius Ufartas

Nyksta ir padaliniai, ir bankomatai

DELFI jau anksčiau rašė, kad Lietuvoje drastiškai uždaromi bankų padaliniai.

Lietuvos banko DELFI surinkti duomenys tada parodė, kad 2011-ųjų pirmąjį pusmetį bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje buvo 902 kredito įstaigos, o vienas didžiausių bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo vietų uždarymų buvo fiksuotas jau netrukus, antrąjį 2011 pusmetį, o tai daugiausia lėmė „Snoro“ banko žlugimas.

Tą pusmetį iš viso duris užvėrė 265 bankų ir kredito unijų padaliniai.

Toliau, remiantis pateiktais duomenimis, klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje daugiausia mažėjo, nors vieną kitą pusmetį ir galima matyti po nedidelį klientų aptarnavimo vietų atsiradimo pakilimą.


Tarkime, nors 2014 II pusmetį Lietuvoje veikė 556 kredito įstaigų padaliniai, 2015-ųjų I pusmetį šis skaičius ne krito, o padidėjo iki 578 aptarnavimo vietų.

2018-aisiais II pusm. Lietuvoje veikė 484 bankų ir kredito unijų aptarnavimo padaliniai, tačiau 2019 I pusmetį šis skaičius krito iki 463. Tai reiškia, kad kol kas per pirmą pusmetį Lietuvoje jau buvo uždaryta 21 klientų aptarnavimo vieta. 2019 m. birželio pabaigoje, remiantis LB pateikta informacija, Lietuvoje iš viso veikė 151 banko skyrius.

Konferencijos metu „Šiaulių banko“ Administracijos vadovas Vytautas Sinius taip pat pastebėjo, kad per 7 metus bankų skyrių mažėjimas buvo 30 proc., o visa dinamika, anot jo, atrodo prastai.

Vytautas Sinius
Vytautas Sinius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tas tempas, kai mažėjo padalinių, yra ypatingai spartus“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie bankų uždarymą jis pateikė duomenis, kuriuose matyti, kuriuose Lietuvos miesteliuose veikia po 1-2 padalinius. Kaip pastebėjo, miesteliai nėra jau tokia maži. Tai tokie miesteliai, kaip Skuodas, Rokiškis, Zarasai, Molėtai, Lazdijai, Jurbarkas, Varėna, Birštonas ir kt.

„Miesteliai stambūs, o bankų prieinamumas – ribotas, o tai reiškia, kad gyventojai ir verslas negali operatyviai gauti paslaugų, yra gaištamas laikas“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar mažėja ir „Šiaulių banko“ padalinių, V. Sinius teigė, kad procesas yra banguojantis, padaliniai yra ir uždaromi, ir atidaromi.

„Procesas banguojantis, tam tikras kiekis uždaromas, kur yra neefektyvu, bet atidarome, kur matome, kad didėja klientų srautai.

Stebime situaciją, stebime socialinį aspektą, ar esame vienintelis bankas mieste, ar ne“, – kalbėjo jis.

Paveikė beveik pusę gyventojų

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip bankų skyrių tinklo mažėjimo tendenciją vertina patys gyventojai.

Tyrimo metu nustatyta, kad per metus banko skyriuje apsilanko 41 proc. gyventojų. 27 proc. iš jų lankosi iki 2 kartų per metus, 11 proc. – 3-6 kartus per metus ir 3 proc. – kartą per mėnesį ar dažniau.

Likusi dalis banko skyriuje lankosi rečiau nei kartą per metus, o visiškai banko skyriuose nesilanko 12 proc. respondentų.

Taip pat apklausa parodė, kad beveik pusę (44 proc.) apklaustųjų tiesiogiai paveikė bankų skyrių mažėjimo problema. 25 proc. iš jų buvo priversti vykti į toliau esantį banko skyrių, o 17 proc. pradėjo naudotis el. bankininkyste.

Ignas Zokas
Ignas Zokas
© DELFI / Andrius Ufartas

„44 proc. vienaip ar kitaip yra paveikti bankų filialų mažėjimo. Jiems kilo fizinių nepatogumų vykti į kitą skyrių, kitą rajoną, galbūt net kitą rajono centrą. Žinoma, dalis ir skaitmenizuojasi, naudojasi internetine bankininkyste“, – sakė I. Zokas.

I. Zokas prabilo ir apie tai, kaip gyventojai mato problemos sprendimo būdus.

Jis teigė, kad iš tiesų nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems, tačiau apklausa parodė, kad žmonės buvo linkę pasisakyti už mokymus naudotis el. paslaugomis (28 proc.), taip pat norėtų valstybę įpareigoti bankus neuždaryti skyrių (26 proc.). Buvo pasisakyta ir apie tai, kad reikėtų įkurti valstybinį banką, skatinti naujų bankų steigimąsi, o 8 proc. nurodė, kad nereikia spręsti šio klausimo.

Iki artimiausio banko – 18 km

Apie tai, kad iki artimiausio banko skyriaus turi vykti apie 18 km DELFI anksčiau pasakojo ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Jis pasakojo, kad Kybartai negali pasigirti savo apylinkėse turintys bent vieną banko padalinį.

Vyras pasakojo, kad mieste trūksta ne tik banko padalinių, tačiau ir bankomatų. Jų šiandien, kaip tikino, tėra tik du, tačiau ir tie patys – su tam tikrais suvaržymais, mat pinigus juose galima tik nusiimti, tačiau ne įnešti į sąskaitą.

„Dabar norint pasinaudoti bankų padalinių paslaugomis ar į sąskaitą įsinešti pinigų, vykstame į Vilkaviškį, kuris nuo Kybartų yra nutolęs apie 18 km.

Tiesa, teko girdėti, kad bankų padaliniai planuoja užsidaryti ir ten, tai nežinau, ką reikės daryti“, – susirūpinęs kalbėjo R. Šunokas.

Zalatorius: yra trys priežastys


Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, paklaustas kodėl šiandien vis daugiau bankų skyrių užveria duris, sakė, kad tai lemia kelios priežastys.

„Viena – ypatingai didelė, kuri paliečia ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Tai – skaitmenizacija. Ji paliečia visas industrijas, tame tarpe ir bankus. Antroji priežastis yra žmonių mažėjimas, deja, per tuos 10 metų mes turime mažiau gyventojų.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Trečioji – žmonių imlumas naujoms technologijoms, kada mes matome tas dvi susikertančias kreives, natūralu, kad atsiranda skyrių mažėjimas, o mes visą laiką galime diskutuoti, jis vyksta per lėtai, ar per greitai, tačiau bankinė industrija visame pasaulyje dabar yra dideliame virsme“, – kalbėjo jis.

M. Zalatorius prakalbo ir apie valdžios planuojamus bankų aktyvų mokesčius. Paklaustas, kaip jie galėtų pakeisti bankų paslaugų prieinamumą regionuose, jis teigė, kad gyventojai patirs žalos.

„Nauji mokesčiai, mano galva, bus žalingi ne tik visuomenei, verslui, bet ir paprastam žmogui. Įsivaizduokite, bankai tuos milijonus turės arba sutaupyti, arba paimti iš skyrių, kurie yra regionuose“, – sakė LBA prezidentas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(48 žmonės įvertino)
3.2708

Nuo pamirštos apmokėti sąskaitos iki skolų naštos – vienas žingsnis: kaip to išvengti?

Suplanuoti savo biudžetą taip, kad jis atspindėtų visus asmeninius poreikius ir leistų laiku...

Pasidalijo įspūdžiais iš Lenkijos parduotuvių: kainos nebe tokios, kaip prieš kelis mėnesius

Lenkijoje, praėjus beveik keturiems mėnesiams po PVM maistui panaikinimo, gyventojai sako, kad...

Sukčiai šiemet išviliojo apie 2,1 mln. eurų: dažniausiai naudojami metodai

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Atlyginimai Lietuvos savivaldybėse: daugiausiai uždirbama Vilniuje, mažiausiai – Zarasuose

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bruto darbo užmokestis per 2021 metus padidėjo...

Norint išsigryninti didelę sumą pinigų, bankas prašys paaiškinimo: siekia apriboti rizikas (14)

Nuo rugsėjo 1-osios „ Swedbank “ banke norintys išsigryninti 10 tūkst. Eur ar daugiau, bankui...

Top naujienos

Dukart padurtam jaunuoliui – neįtikėtinas teismo akibrokštas: gali būti, kad pats nukrito ant peilio (5)

Linksmybės prie Nemuno Kidulių kaime baigėsi kruvinu konfliktu – jaunuoliui draugas du kartus...

Kol Lietuva nesutaria dėl partnerystės įstatymo – Amerika šlovina iš Lietuvos kilusį homoseksualą

Kol Lietuvoje kyla aršios, homofobiškos diskusijos dėl Seime žalią šviesą pagaliau gavusio...

Žibėnas pridengė vėl ne laiku suliepsnojusį komandos „degtuką“: jokio kriminalo

Panevėžio „Lietkabelis“ šiuo metu žaidžia geriausią krepšinį Lietuvoje, ir tai įrodo ne...

Karas Ukrainoje. Ukraina: kovos pasiekė didžiausią intensyvumą, Rusija vėl nusitaikė į Charkivą britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių (9)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Paskutinės gegužės dienos – su lietumi: griaudės perkūnija ir stiprės vėjas

Artimiausiomis dienomis mūsų šalyje kasdien lankysis trumpalaikiai lietūs, prognozuoja sinoptikai.

Delfi PliusJon Herskovitz, Jeong-Ho Lee

Bidenui viešint Azijoje – nemaloni Rusijos ir Kinijos staigmena (7)

JAV prezidentui Joe Bidenui baigiant vizitų turą po Aziją nemalonią staigmeną surengė Rusija...

Mirė legendinės grupės „Depeche Mode“ narys Andy Fletcheris

Mirė legendinės britų grupės „ Depeche Mode “ narys Andy Fletcheris. Liūdną žinią savo...

Prasitarė, kad visi Putino strateginiai tikslai žlugo: ateinanti savaitė bus lemiama (2)

Vakarų politikų svarstymai, jog Ukraina rusams galėtų atiduoti dalį žemių, pykdo Kyjivą. Tai...

Lietuvių triumfas futbolo šalyje: Dambrauskas ir „Hajduk“ iškovojo Kroatijos taurę

Įspūdingai sezoną užbaigė Valdo Dambrausko vadovaujama Splito „Hajduk“ : Kroatijos taurės...

Mis Ukraina parodė, kaip atrodė prieš karą ir dabar: pokyčiai – neįtikėtini (3)

27 metų Ukrainos modelis Anna Nepliach atkreipė dėmesį į antsvorio problemą. Mergina...