aA
Kalėdinės dovanos, gausiai maistu ir gėrimais nukrauti stalai, šventinės išvykos – visa tai gruodžio mėnesį pareikalavo nemažai lėšų iš gyventojų. Dalis, iš anksto neplanavę išlaidų ir kaip reikiant išsileidę pinigų Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, sausį turės praleisti susiveržę diržus. Prekybininkai pastebi, kad po didžiųjų žiemos švenčių gyventojų pirkimas prislopsta, o į normalias vėžes sugrįžta tik vasario mėnesį.
Baigėsi žiemos šventės – laukia juodasis sausis
© DELFI / Domantas Pipas

Mažmeninės prekybos apimtys po švenčių gali kristi ir penktadaliu. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pernai sausį mažmeninės prekybos apimtys siekė 835 mln. eur, kai 2017 m. gruodį – 1,04 mlrd. eur. Taigi pasibaigus žiemos šventėms gyventojai išleido mažiau apie 20 proc. nei šventinį mėnesį. Po aktyvaus kalėdinio ir Naujųjų metų sutikimo mėnesio pastebimas kritimas ir maitinimo bei gėrimų tiekimo veiklos įmonėse. Jų apyvarta pernai sausį, palyginus su prieš tai buvusiu gruodžiu, krito apie 7,5 proc.

Prekyba į normalias vėžes sugrįžta vasarį

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad sausio mėnesį kritę mažmeninės prekybos atstovų pardavimai stebimi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose žiemos šventes mininčiose šalyse.

„Tradiciškai Lietuvai ir kitoms žiemos šventes švenčiančioms šalims būdingas reiškinys, kad gruodį būna labai suintensyvėjęs prekybos periodas, o sausį – prekyba sulėtėja. Tokiu atveju prekybininkai stengiasi prekybą pagyvinti ir padidinti žmonių srautą parduotuvėse, siūlydami įvairias akcijas ir kitus pasiūlymus“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, būtent todėl gyventojai ir gali tikėtis po švenčių nebūtinojo vartojimo prekių įsigyti su didelėmis nuolaidomis ir patrauklesnėmis kainomis.

L. Vilimas taip pat pastebėjo, kad sausį gali būti pastebimas stipriai nukritęs nebūtinųjų prekių pirkimas, tačiau maisto ir gėrimų pardavimai šiek tiek sumažėja, tačiau ne taip stipriai.

Laurynas Vilimas
Laurynas Vilimas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kiek stebime, didžiausias pirkimo sustojimas vyksta sausį, o jau vasarį, kovą prekyba grįžta į reguliarias vėžes. Reikia nepamiršti, kad ir vasarį turime šventines dienas kaip vasario 14 d., vasario 16 d., tai prekyba tuomet vėl pagyvėja“, – paminėjo jis.

Siūlo peržiūrėti spinteles ir šaldiklį

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pastebėjo, kad po gana aktyvaus parduotuvėms gruodžio sausis ir vasaris būna ramesni.

„Žmonės yra linkę daugiau taupyti ir racionaliau paskirsto savo išlaidas, vengia ne pirmojo būtinumo pirkinių. Ryškesnis pardavimų pagyvėjimas jaučiamas sulig pavasario pradžia. Tam įtakos turi pirmosiomis kovo dienomis į parduotuves atvykstantis šviežias derlius, taip pat pirkėjų srautų augimą parduotuvėse padiktuoja ir Velykų data, kuri kasmet kinta“, – kalbėjo ji.

Sausį, vardijo pašnekovė, pirkėjų krepšeliuose dažniausiai atsiduria kasdienio vartojimo produktai: šviežia lietuviška mėsa, duona, pienas ir kt. Taip pat perkama žuvies, ypač stintų, kurių pardavimai sausį ir vasario pradžioje šokteli aukštyn.

„Apskritai kalbant, sausio pardavimai gerokai skiriasi nuo šventinio periodo, tačiau yra panašūs kaip ir kitais, ne šventiniais mėnesiais. Analizuodami apsipirkimo įpročius, galime daryti prielaidą, kad sausį žmonės vengia apsilankymų kavinėse ar restoranuose ir dažniau renkasi maistą gaminti namuose“, – svarstė B. Čaikauskaitė.

Berta Čaikauskaitė
Berta Čaikauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Norintiems sutaupyti ir kad nereikėtų savęs per daug riboti prekybos tinklo atstovė patarė visuomet susidaryti reikiamų produktų mėnesiui arba kelioms savaitėms į priekį planą. Taip pat vertėtų peržiūrėti, kokių produktų yra likę spintelėse, šaldiklyje ir sunaudoti turimas atsargas. Be to, sutaupyti galima ir renkantis esamo sezono produktus, pavyzdžiui, šiuo metu pigesni apelsinai.

Kalbėdama apie gyventojų pirkinius po žiemos švenčių B. Čaikauskaitė taip pat paminėjo, kad sausį pastebimai padidėja grūdinių produktų, pavyzdžiui, grikių, bolivinės balandos pardavimai. Taip pat į pirkėjų krepšelius vis dažniau patenka gumbiavaisiai, pavyzdžiui, batatai, burokėliai, morkos ar salierai. Daugiau nuperkama ir kopūstų, kurie tinka žarnynui atstatyti.

„Manome, kad taip yra ne vien dėl noro sutaupyti, bet ir dėl to, kad po šventinio valgymo maratono dažnas nusprendžia keisti mitybos įpročius, sveikiau maitintis ir atidžiau stebi savo lėkštės turinį. Taigi natūralu, jog pirkinių krepšeliuose rečiau atsiduria saldumynai, riebūs produktai, atsisakoma gurmaniškų gardumynų, tokių kaip brangesni sūriai, vytinti mėsos gaminiai ar jūros gėrybės“, – vardijo pašnekovė.

Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė teigė, kad po švenčių gyventojų prekių krepšelis išlieka panašus, tačiau pastebima, kad pirkėjai parduotuvėse lankosi šiek tiek rečiau.

„Natūralu, kad po švenčių saldumynai, konditerijos gaminiai, žuvis ir jūros gėrybės, alkoholis yra tos kategorijos, kurių pardavimas sumažėja labiausiai – pirkėjų poreikiai kasdieniam ir šventiniam stalui skiriasi. Kai kurių produktų gyventojai tiesiog atsivalgo ir nori paįvairinti savo mitybą. O dalis žmonių saldumynų, konditerijos skanėstų galbūt atsisako ir dėl sveikesnės mitybos pažadų, kurie paprastai duodami Naujųjų metų išvakarėse“, – svarstė ji.

Tuo metu „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigė, kad sausį ir vasarį gyventojai grįžta prie tradicinių apsipirkimo įpročių: jų krepšelyje nebelieka šventiniam laikotarpiui būdingų prekių „Kaip ir kiekvienais metais, mūsų klientai mažiau išleidžia pasibaigus didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Sausio mėnesio pradžioje, pirmąją-antrąją metų savaitę, labiausiai jaučiamas pardavimų sumažėjimas, tačiau ne itin didelis ir tesiekiantis 10 proc. Būtent tokia dalimi gruodžio mėnesį dėl šventinio laikotarpio vidutiniškai būna išaugę visų prekių pardavimai“, – kalbėjo ji. Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kad pasibaigus žiemos šventėms žmonės mažiau perka žaislų, saldžios bakalėjos, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, žuvies ir žuvies produktų, konditerijos gaminių, knygų ir spaudos leidinių, indų, namų dekoro, tekstilės bei kosmetikos, sveikatingumo prekių.

„Brangesnių prekių, kurias gyventojai paprastai renkasi dovanoms ar šventiniam stalui, pardavimai sausio ir vasario mėnesiais taip pat sumažėja vidutiniškai apie 7 proc.“, – pridėjo V. Drulienė.

Pusė gyventojų žiemos šventėms netaupo

Jei šiais metais žiemos švenčių metu išleidote daugiau nei iš tiesų galėjote sau leisti, sausį teks praleisti atsargiau leidžiant pinigus, tačiau galite pasirūpinti, kad atėjus kitiems metams nesusidurtumėte su tokia pat situacija.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad pernai pabaigoje atlikta gyventojų apklausa rodo, kad žiemos šventėms netaupo apie pusė Lietuvos gyventojų, o vos penktadalis pradeda taupyti likus mėnesiui iki jų. Pagal apklausos rezultatus ką tik praėjusioms šventėms (dovanoms ir vaišėms) gyventojai planavo skirti 110–300 eur.

„Kita įdomi tendencija ta, kad mažėja žmonių iš anksto ieškančių geresnių pasiūlymų, besinaudojančių akcijomis. Daryčiau išvadą, kad toks spontaniškumas ir ruošimasis paskutinę minutę rodo, kad lietuviai turi sukaupę rezervo, kurį ir išleidžia šventėms“, – kalbėjo pašnekovė.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto J. Cvilikienė pritarė, kad tikėtina, jog nemažai daliai chaotiškai finansus valdančių žmonių gali būti sudėtinga po švenčių vėl grįžti į vėžes, nes planavimas yra įgūdis, kurį arba žmogus turi, arba ne ir tai mažai priklauso nuo metų laiko.

Būtent nauja metų pradžia, pasak pašnekovės, yra puikus laikas suplanuoti savo artimiausius ir tolimesnius finansinius tikslus.

„Pavyzdžiui, jei planuojame vasarą atostogauti, būtų labai gerai jau šiandien pradėti dėliotis kelionės biudžetą, susidėlioti kelionei skirtus pirkinius keliais etapais. Jei bilietus nusipirksime vasarį, o už viešbutį sumokėsime balandį, tai gegužę liks nusipirkti keletą atostogoms skirtų smulkmenų ir be streso į jas susiruošti“, – patarė asmeninių finansų ekspertė.

Kita vertus, jei gyventojas per šventes išleido didžiąją dalį santaupų ir dabar tik galvoja apie tai, kaip išgyventi iki kito atlyginimo, jis turėtų iš naujo apgalvoti, kokios išlaidos yra būtinos, o į visas likusias pažvelgti kūrybiškai arba jų visai atsisakyti.

„Pavyzdžiui, pietus į darbą neštis iš namų, sporto klubą keisti ilgais pasivaikščiojimais parke, o matant net ir geriausių kainų išpardavimų skelbimus kiekvieną kartą užduoti sau klausimą, ar šio daikto tikrai dabar reikia, ar planavau jį įsigyti, o gal tiesiog jo noriu“, – idėjomis dalijosi pašnekovė.

J. Cvilikienė priminė, kad finansų valdymo pagrindinė taisyklė yra gana paprasta – kuo anksčiau pradedame ruoštis, tuo paprasčiau ir lengviau tai pavyksta: „Būtų puiku, jei išgirdę, apie ką svajoja artimas žmogus, dovaną paruoštume ir pasidėtume. Ir nesvarbu, kad iki švenčių dar likęs pusmetis, ruošdamiesi iš anksto tolygiau paskirstome savo finansus, o tai ir yra pagrindinis tikslas. Nuolatinis planavimas mums gali suteikti labai daug laisvės ir ramybės, bei saugumo jausmo, nes tuomet savo pinigus valdome mes, o ne jie mus ir badauti nebeturėtų tekti“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas apsisprendė dėl vyresnių darbuotojų: galės nedirbti ir gauti minimalią algą (394)

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė dėl Vyriausybės siūlymo dar labiau paremti ekstremalios...

Milžiniškas išlaidas keičia santaupos: prognozuojama, kad lietuviai šiemet sutaupys 32 mln. eurų (149)

Ekonominės situacijos pokyčiai pakoregavo lietuvių išlaidas ir taupymo įpročius, pastebi...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (340)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Preliminarios ESO pajamos – 11,2 proc. didesnės nei prieš metus (3)

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO pajamos per 4 šių metų mėnesius sudarė...

Keturių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 703 mln. eurų (2)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-balandžio mėnesių centrinės...

Top naujienos

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (27)

Koronaviruso pandemijai slopstant Rusija , nepaisant augančių užsikrėtimo ir mirčių skaičių,...

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Didžiausioms arabų ekonomikoms blogiausia jau praeityje: verslas prisitaiko

Verslo sąlygos trijose didžiausiose arabų pasaulio ekonomikose gegužės mėnesį prastėjo...

Korupcijos ir dopingo lizdas: pasauliniu mastu demaskuoti sunkiosios atletikos užkulisiai (31)

Kanados profesorius Richardas McLarenas, atlikęs pagrindinį vaidmenį narpliojant Sočio olimpiados...

Iš ligoninės pabėgusi pensininkė Vanda sako, kad tai priminė košmarą: jie mane gaudė ir nenorėjo išleisti (200)

Lietuvoje – kažkoks keistas bėgimo iš ligoninių sezonas. Pacientai vis dažniau patys...

Atkeliauja šiltesnių ir neramesnių orų banga

Penktadienio pirmąją dienos dalį debesys bus reti, todėl vyraus saulėti orai, lietaus nenumatoma....

Žiniasklaida: Sutkaus byloje STT į apklausas vieną po kito kviečia Seimo narius (66)

Teisėsaugai atliekant tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, Specialiųjų tyrimų...

Po 6 metų studijų LSMU – studentus nuliūdinęs sprendimas: mums tereikėjo paprasto žmogiškumo (93)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ( LSMU ) moka stebinti savo studentus – paaiškėjo, jog...

|Maža didelių žinių kaina