„Mane stebina tai, kad Lietuvoje paslaugų kainų augimas, nežiūrint ekonominės krizės, gegužės mėn. paspartėjo iki 4,8 proc., kuomet pvz. Estijoje gegužės mėn. buvo fiksuojamas 2,0 proc. kainų mažėjimas.
Lietuvoje kainas labiausiai didino viešbučių, restoranų ir kavinių (HoReCa) segmentas (+5.6 proc), nors Estijoje šiame segmente kainos mažėjo (-0,4 proc.)“, – soc. tinkle rašė jis.
Kaip teigė, augantys darbo jėgos kaštai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo šį kartą nėra geras pasiteisinimas, nes Estijoje šiais metais minimalus atlyginimas taip pat didėjo, tad čia, anot jo, matyt, pagrindinį vaidmenį vaidina Lietuvos įmonių noras kompensuoti nuostolius dėl apyvartos sumažėjimo pakeliant kainas.
„Visgi, tokia strategija krizės metu yra trumparegiška, nes mažėjanti gyventojų perkamoji galia bei vyraujantis neapibrėžtumas mažins namų ūkių išlaidų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo paslaugų sektoriui (ypač HoReCa segmentui), tad kylančios kainos dar labiau sumažins bendrą šio segmento apyvartą ir atbaidys užsienio bei vietos turistus, tad ilgainiui sukuriama pridėtinė vertė ir užimtumas šiame sektoriuje gali sumažėti, o tai, savo ruožtu, gali išauginti bendrą nedarbo lygį šalyje“, – rašė jis.
Tiesa, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad kainos didėjo dar prieš pandemiją dėl didėjusio darbo užmokesčio.
„Kainos padidėjo dar prieš pandemiją ir karantinus (dėl didėjusių darbo ir kitų sąnaudų). Niekas kainoraščių ir meniu po krizės neperspausdino ir kainų nekėlė. Daugelis tų įmonių renkasi tarp sprendimo palikti tokias pačias kainas ir atlyginimų, arba mažinti kainas ir atlyginimus. Kitaip sakant, kainų mažinimas pavirstų į atlyginimų mažinimą . Va būtent tokio „prisicirkinimo“ reikia išvengti“, – komentavo N. Mačiulis.
