aA
Minimalaus atlyginimo skaičiavimas visose Europos šalyse turėtų būti nustatomas remiantis vienodais kriterijais, – štai tokią idėją prieš kurį laiką iškėlė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen. EK pradedant diskusijas, DELFI kalbinta profsąjungų atstovė Inga Ruginienė teigia, kad tai Lietuvai padėtų rasti sprendimą dėl algų kėlimo, tačiau darbaviai tikina, kad bendra sistema sukeltų nemenkos žalos ir dar labiau paskatintų emigraciją.

Ką Lietuvai duotų toks sprendimas ir ar sumanymas išvis įgyvendinamas, laidoje DELFI11 kalbėjosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Siekia vienodos metodikos

Ekonomistas Ž. Mauricas laidos pradžioje aiškino, kad šiandien EK siūloma idėja yra susijusi su tuo, jog dirbantis žmogus turėtų gauti bent tokias pajamas, kurios atskaičius mokesčius viršytų skurdo rizikos ribą, t.y. 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos.

„Su tuo aš didžia dalimi sutinku“, – tikino jis.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kalbant bendrai, profsąjungų pirmininkė I. Ruginienė pasakojo, kad iniciatyvos dėl vienodo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) skaičiavimo suvienodinimo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse profsąjunga ėmėsi jau prieš kurį laiką.

„Mes kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija ilgą laiką, metų metais, aktyviai veikėme ir džiaugiamės, kad pagaliau į valdžią atėjo tokia EK, kuri išgirdo, ką norėjome pasakyti“, – laidoje kalbėjo ji.

Nors Ž.Maurico teigimu, MMA siūloma skaičiuoti nuo VDU medianos, I. Ruginienė aiškino, kad Lietuvos profesinės sąjungos remiasi Europos socialinės chartijos sutartimi, kur teigiama, kad MMA atskirose Europos šalyse turėtų sudaryti 60 proc. nuo jų VDU.

„Mes reikalaujame, kad visoms ES šalims būtų nustatytas MMA skaičiavimo būdas, kad MMA sudarytų 60 proc. nuo tos šalies VDU. Ir čia reikėtų pabrėžti, kad mes kalbame ne apie vienodą skaitinę išraišką visose ES šalyse, bet kalbame apie vienodą nustatymo metodiką“, – pabrėžė ji.

Ekonomistas Ž. Mauricas, kalbėdamas apie MMA skaičiavimą nuo VDU tikino, kad jis galimai nebūtų teisingas.

„Nes paėmus EBPO šalių vidurkį, MMA ir VDU santykis siekia 40 proc., tai jei keltume iki 60 proc., tai reiškia, kad mes vidutiniškai šalyse MMA turėtume pakelti 50 proc., kas yra labai daug ir yra utopinis variantas“, – sakė jis ir skaičiavo, kad jei MMA būtų skaičiuojamas kaip 60 proc. nuo VDU medianos, minimali alga Lietuvoje sudarytų 650 Eur popieriuje (dabar - 607 Eur popieriuje), o jei 60 proc. nuo VDU – 790 Eur.

Jis taip pat patikino, kad šiandien Lietuva pagal minimalaus atlyginimo nuo VDU santykį Europoje neatrodo blogai, mat profsąjunga su darbdaviais yra sutarusi, kad MMA sudarys 45-50 proc. nuo VDU. Šiuo metu šalyje MMA sudaro apie 47 proc. nuo VDU.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Darbdaviai įžvelgia didelę žalą

Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas kėlė klausimą, ar, bendrai, ES ne per daug kišasi į nacionalinių valstybių socialinius teisės aktus, kurie reglamentuoja itin jautrius klausimus, tokius, kaip skurdo riba.

„Buvo tokių iniciatyvų, kad apskritai reikia harmonizuoti mokesčių sistemą, bet paskui (ES-red.) suprato, kad tai yra pačių valstybių reikalas“, – svarstė jis.

D. Arlauskas taip pat klausė ar profsąjungos išvis suprantančios, kokią žalą Lietuvai gali padaryti MMA metodikos skaičiavimo suvienodinimas.

„Kas atsitiks? Tokios šalys, kaip Liuksemburgas, Airija, kur didelis VDU, jei įvestų tokią normą, kad suvienodintų skaičiavimą ir įvestų jį 60 proc. nuo VDU, pas juos MMA didėtų. Didesnė dalis mūsų žmonių, kurie važiuoja į Airiją, dirba nekvalifikuotą darbą ir gauna MMA. Reiškia, tų valstybių patrauklumas dar labiau padidėtų. Kiltų nauja emigracijos banga. Lietuvai toks veiksmas nėra naudingas. Aš neabejoju, kad toks sprendimas nebus priimtas“, – teigė darbdavių atstovas.

Tiesa, I. Ruginienė pabrėžė, kad apie vienodą MMA skaičiavimą kalbama tik tuo atveju, jeigu dėl atlyginimo dydžio nėra susitarta kitaip, t.y. sektoriniuose susitarimuose, tačiau apgailestavo, kad šiandien toks punktas iš naujojo Darbo kodekso (DK) yra išbrauktas.

„Darbdaviai visaip oponavo ir iš dabartinio DK šią nuostatą išėmė, kas reiškia, jog mes dar nepasirengę eiti tų šalių keliu, kur yra didesnis atlyginimas ir yra susitarta atskirais sektoriais (Skandinavijos šalys– red.), t.y. profsąjungos su darbdaviais įtvirtinę visus rodiklius nusistato, koks turėtų būti MMA.

Mes sakome, kad mes nieko prieš tokius susitarimus ir jei matome, kad ES ar Vyriausybė nustato ne tokį dydį, kuris neatitinka vieno ar kito sektoriaus ekonominių pajėgumų, mes visada esame „už“ sėsti ir derėtis. Deja, iki šiol jokio noro tai daryti nebuvo“, – pastebėjo I. Ruginienė ir teigė, kad kol darbdaviai tam neturi įrankių, jie galintys pasikliauti tik Vyriausybės ir ES pagalba.

Pats D. Arlauskas sutiko, kad problema šioje vietoje tikrai yra, mat sektoriniai susitarimai negalimi, nes verslo konfederacijoje kol kas dalyvauja tik 10 proc. šalies darbdavių.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo teigimu, tam yra daugelis priežasčių. Vienos didžiausių – mentalitetas bei tai, kad lietuviai – individualistai ir, žinoma, politiniai sprendimai, po kurių verslininkai nebepasitiki valstybe.

„Mes galvojame, kad būtų naudinga, jog verslas asociacijose ar kitoje veikloje turėtų dalyvauti privaloma tvarka.

Įsivaizduokite, jei mes darome sektorinius susitarimus, o ten dalyvių iš verslo tik 4 proc., o jie gali spręsti viso Lietuvos sektoriaus (ateitį- red.). Dabar mes pradedame verslą motyvuoti dalyvauti asociacijoje, Trišalėje taryboje, nes mes tada galėtume išplėsti dalyvius ir atsirastų paskatos sektoriniam susitarimui. Aš irgi esu už sektorinius susitarimus, bet Lietuvoje situacija prie to dar nepribrendo dėl mano minėtų priežasčių“, – sakė D. Arlauskas.

Pateikė savo siūlymą

Šiandien dėl vienodos metodikos skaičiuojant MMA EK vyksta diskusijos ir su jos narėmis. Diskutuojama ir tai, ar direktyva turėtų būti rekomendacinė, ar privaloma.

Visgi ir dėl to profsąjungos su darbdaviais turi skirtingą nuomonę.

I. Ruginienės teigimu, profsąjungos prioritetą teikia sektoriniams susitarimams ir dėl MMA norėtų tartis su darbdaviais, tačiau kol tokios galimybės nėra, jų siekis – privalomas tokios direktyvos ES vykdymas.

„Mes negalime tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti, maitinti žmones pažadais ir išvis nekelti MMA. Tam, kad Lietuva nestagnuotų viename taške, o algos kiltų taip, kaip kyla ekonomika, mes kitų įrankių neturime, kaip ES ir privalomas nurodymas, Vyriausybė ir privalomas nurodymas“, – sakė ji.

O štai D. Arlausko nuomone, spręsti problemą reikėtų dviem etapais.

„MMA kėlimas Lietuvoje yra išniekintas, nes realiai tai neveikia. Mes sakome, kad ES reikia harmonizuoti vienos valandos įkainį ir jį pririšti prie VDU. Tada nereikės kovoti“, – laidoje DELFI11 siūlė darbdavių konfederacijos direktorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.1714

Vilniečiai sparčiai vejasi Talino gyventojus: po būtinų išlaidų vidutiniškai lieka 1580 eurų (398)

Per paskutiniuosius trejus metus disponuojamos vieno namų ūkio mėnesio pajamos Lietuvoje...

Minimali alga Lietuvoje galėtų didėti iki 704 eurų (351)

2022 metais minimali mėnesinė alga Lietuvoje galėtų būti 704 eurai, sako Lietuvos banko...

Palygino gyventojų išlaidas: kiek pinigų reikia gyvenant Taline, Rygoje ar Vilniuje (20)

Minimali suma, reikalinga Taline gyvenančiai šeimai, yra 1 063 eurai per mėnesį – daugiau nei...

Raminta Rakauskė | D+

Pasaulyje įsibėgėja maisto kainų augimas: tai – signalas ir Lietuvai

Pasaulinis maisto kainų augimas įsibėgėjo iki 25 proc., – rodo Jungtinių Tautų maisto ir...

„Moody's“: vartotojai pasaulyje per pandemiją papildomai sukaupė 5,4 trln. dolerių (1)

Vartotojai visame pasaulyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios papildomai sukaupė 5,4 trln. JAV...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (150)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (484)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mergaitės

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (5)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (17)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (152)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (108)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Sniego pilys | D+

Pamaskvės oligarchų nedomina protingos ir socialiai aktyvios moterys: santykiai vyksta „perku–parduodu“ principu

Rubliovka – rusų oligarchų oazė, kurie jau turi pinigų dešimčiai gyvenimų į priekį....

Tyliąja žudike vadinama liga nusineša triskart daugiau gyvybių nei COVID–19: kaip išvengti jos komplikacijų? (1)

Įvertinus duomenis iš daugiau nei 200 tūkst. pacientų apsilankymų pas gydytojus, paaiškėjo, kad...