Nuo sausio gyventojai už valgiui gaminti ir namams šildyti naudojamas dujas mokės maždaug 22 ct/kub. m mažiau nei šiemet – 2,67-1,84 Lt. Abonementinis mokestis skirtingoms vartotojų grupėms lieka nepakitęs ir per mėnesį sudarys 1,95-13,76 Lt.
Dėl tokio kainų pasikeitimo dujas tik maistui ruošti naudojantys gyventojai per mėnesį mokės apie 30 ct mažiau, o namus šildantys žmonės sutaupymą galės skaičiuoti ir šimtais litų, priklausomai nuo namų dydžio.
Elektros kainos taip pat bent jau neliūdins. Nuo sausio gyventojams elektra pinga apie 2,5 ct/kWh priklausomai nuo mokėjimo plano. Skaičiuojama, kad dėl šio pasikeitimo vidutinė šeima per mėnesį sutaupys apie 3,6 Lt.
Už elektrą atsiskaitantys pagal standartinį vienos laiko juostos tarifą turės mokėti 47,4 ct/kWh, o turintys elektrines virykles - 46,5 ct/kWh
Tuo metu du skaitiklius turintiems gyventojams dieną sunaudojama energija kainuos 51,3 ct/kWh, o už naktį ir savaitgalį – 38,4 ct/kWh.
Du skaitiklius ir dar elektrines virykles turintys žmonės mokės atitinkamai 50,3 ct/kWh ir 37,8 ct/kWh.
Pasirinkusieji planą „Namai“ ir turintys vienos laiko zonos tarifą ir toliau mokės 10 Lt abonementinį mokestį, o kilovatvalandė elektros jiems atsieis 42,7 ct/kWh, o turintys dviejų laiko zonų tarifą turės atseikėti atitinkamai 45,9 ct/kWh ir 35,3 ct/kWh..
Turintys planą „Namai plius“ ir toliau mokės 20 Lt pastovų mokestį, o už elektrą pagal vienos laiko zonos tarifą – 41 ct/kWh. Dviejų laiko zonų tarifo klientai už dieną sunaudotą energiją mokės 43,9 ct/kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34,2 ct/kWh.
Dujų ir elektros kainos gyventojams nustatomas kartą per pusmetį.
Papildomai uždirbs vienus pietus
Dar šių metų viduryje priimtomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nuspręsta uždirbantiems minimalią algą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2014 m. sausio didinti nuo 470 Lt iki 570 Lt. Tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės nuo sausio uždirbs maždaug 20 Lt daugiau.
Šiuo metu po mokesčių minimalus atlyginimas sudaro 824,5 Lt. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jį gauna apie penktadalis dirbančiųjų.
Didėjant atlyginimui NPD palaipsniui mažėja, o gaunantiems 3192 Lt neatskaičius mokesčių NPD nebetaikomas.
Taip pat Seimas nusprendė padidinti už pirmą vaiką taikomą papildomą neapmokestinamą pajamų dydį 100 Lt iki 200 litų. Tokiu atveju už kiekvieną vaiką bus taikomas vienodas NPD. Šiuo metu už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų NPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) – 200 litų NPD.
Tuo metu nuo šių metų spalio didesniais atlyginimais džiaugiasi valdininkai ir teisėjai. Jiems remdamasis Konstitucinio teismo sprendimu, atlyginimus į prieškrizinį lygį grąžino Seimas. Aukščiausiems valdininkams atlyginimai didėja keliais tūkstančiais litų. Nuo sausio maždaug 2 tūkst. Lt didėja ir Seimo narių atlyginimai.
Tuo metu kultūros darbuotojams, bibliotekininkams ir statutiniams pareigūnams kur kas kuklesnis algų didėjimas žadamas nuo liepos.
Taupys ateičiai, mažiau išleis dabar
Nuo šių metų balandžio galioja tvarka, kai seniau pensijų kaupimo sutartis pasirašę gyventojai iki lapkričio 30 d. turėjo galimybę rinktis papildomą kaupimą pensijai, kai patys perveda 1 proc. pajamų, o valstybė jiems skiria 1 proc. subsidiją nuo vidutinio atlyginimo. Šiuo metu tai yra apie 22 Lt.
Nuo 2016 m. ir valstybės, ir gyventojo dalis didės iki 2 proc.
Brangs cigaretės ir alkoholis
Nuo kitų metų kovo daugiau išleis rūkaliai. Kaip tik nuo pavasario įsigalios Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais didinama akcizas rūkalams. Dėl šio sprendimo pakelis cigarečių brangs apie 30 ct.
Seimo sprendimu, 1 tūkst. cigarečių vienetų akcizas pakeltas nuo 148 Lt iki 157 Lt. Minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1 tūkst. cigarečių ne mažesnis nei 256 lt.
Cigarams ir cigarilėms – 93 Lt (vietoje 88 Lt) už kilogramą šių gaminių. Skaičiuojama, kad cigarilių pakelis, kuris dabar kainuoja apie 6 Lt, pabrangs apie 21 ct.
Nuo balandžio daugiau išleisti teks ir perkantiems alkoholį. Skaičiuojama, kad pusė litro alaus turėtų pabrangti vidutiniškai 3 ct, vyno – 16 ct.
Priimtose Akcizų įstatymo pataisose numatyta, kad akcizas alui padidėja nuo 8,5 Lt iki 9,35 Lt už 1 proc. alkoholio koncentracijos alaus hektolitrui.
Ne stipresniam nei 8,5 proc. stiprumo vynui nustatytas 85 Lt (nuo 58 Lt) akcizo tarifas už hektolitrą.
Stipresniam nei 8,5 proc. vynui nustatytas 225 Lt (nuo 198 Lt) už hektolitrą akcizo tarifas.
Klaustukas dėl dar vieno mokesčio
Nuo kitų metų balandžio Lietuvoje, remiantis europine direktyva, turėtų įsigalioti dujų akcizas. Šiuo metu dar nėra parengta jokio tai reglamentuojančio įstatymo projekto.
Anksčiau Finansų ministerija buvo skaičiavusi, kad Lietuvoje bus taikomi minimalūs akcizai: verslo tikslais naudojamoms dujoms – 17,3 Lt, o naudojamoms ne verslo tikslais – 34,7 Lt už 1 tūkst. kub. metrų.
Tačiau svarstyta pasinaudoti direktyvoje leidžiama galimybe nuo šio akcizo atleisti buitinius vartotojus. Taigi jei vis dėlto bus apsispręsta būtent taip, tai dujas maistui, karštam vandeniui ruošti ir namams šildyti naudojantys gyventojai akcizo nemokėtų. Jo nemokėtų ir centralizuotu šildymu besinaudojantys gyventojai. Nuo akcizo taip pat svarstoma atleisti labdaros organizacijas.
Tačiau planuojama, kad centralizuotą šildymą naudojančios įmonės mokėtų verslo akcizą, o, pavyzdžiui, Finansų ministerija mokėtų visą akcizą.
Dar viena svarstoma galimybė – nuo akcizo atleisti kogerenacijoje (elektros ir šilumos gaminimui) naudojamas dujas.
Taip pat valdantieji ne sykį yra minėję, kad pirmąjį kitų metų pusmetį planuoja peržiūrėti kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, darbo santykių apmokestinimą. Tačiau kol kas jokių realesnių įstatymų projektų nėra parengta.
Audra nunešti neturėtų
„Dabar esame augimo etape, o ekonomika juk nesiblaško – ji eina aiškia pakilimų ir nuopuolių trajektorija. Dabar kai taip neseniai išėjome į augimo trajektoriją, nebus taip, kad greitai griūsim žemyn“, – tvirtino jis.
Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad pernelyg atsipalaiduoti nereikėtų.
„Bet aplinka nėra rami. Pažiūrėkite, kokia yra politinė ir ekonominė situacija Rusijoje ir Ukrainoje. Visi ekspertai prognozuoja, kad kitąmet Rusijos ir Ukrainos ekonomikos laukia ne tai, kad stagnacija, bet didelis nuosmukis. To požymiai yra gana ryškūs, o mūsų verslas yra tampriai susijęs su tomis rinkomis. Nebūkime vagnoriais ir negalvokime, kad mes tai ramiai išgyvensime. Kitas dalykas – prasiskolinusių Europos valstybių problema. Ji yra pritilusi, bet tai vienur, tai kitur drebina pasaulinę finansų sistemą“, – perspėjo A. Vasiliauskas.
