Pastaruoju metu Lietuvos bankas ir Finansų ministerija rodo iniciatyvą Lietuvą paversti finansinių technologijų („fintech“) centru.
Vasarą ryšio operatoriai „Bitė“, „Telia“ ir „Tele2“ paskelbė, kad kurs bendrą įmonę, kuri teiks mobiliųjų mokėjimų paslaugas.
Populiarus „fintech“ startuolis „Revolut“ rugsėjį pranešė, jog steigia būstinę Vilniuje. Be to, jo atstovai siekia ir banko licencijos.
Lietuvoje veiklą vykdo ir daugiau įvairių „fintech“ įmonių. Lietuvos banko duomenimis, vien elektroninių pinigų įstaigų šiuo metu yra beveik 150.
Skaudžią bankų griūties 1994–1996 metais patirtį išgyvenusiems, o po to „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotus stebėjusiems lietuviams gali kilti klausimas, ar šiems naujiems dariniams saugu patikėti savo pinigus.
Privalo apsaugoti lėšas
Kaip DELFI paaiškino Lietuvos banko Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Taukuvienė, „fintech“ pasaulyje plačiai taikomos kartu su naujausiomis informacinėmis technologijomis – nuo skolinimo iki mokėjimų už paslaugas, pavyzdžiui, kai mokėjimo operacijoms naudojama decentralizuotą blokų grandinės (angl. blockchain) technologija.
„Be bankų, kurie taiko naująsias finansines technologijas ir neatskiriami nuo „fintech“, mūsų šalyje finansinių paslaugų teikimui naująsias technologijas naudoja ir elektroninės įstaigos“, – dėstė ji.
Centrinio banko atstovė priminė, kad Lietuvos indėlių draudimo sistema galioja indėliams, laikomiems Lietuvos banko licenciją turinčiose kredito įstaigose, t.y. bankuose ir kredito unijose.
„Lietuvos banko licenciją turinčioms elektroninių pinigų įstaigoms Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas nėra taikomas“, – sakė A. Taukuvienė.
Tačiau ji paaiškino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikiančios elektroninių pinigų įstaigos privalo apsaugoti klientų lėšas atskiriant jas nuo įmonės lėšų ir apsaugant jas vienu iš Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nurodytų būdų.
„Pavyzdžiui, laikant jas kredito įstaigoje, įsigyjant šių lėšų draudimo apsaugą arba investuojant į saugų likvidų turtą“, – nurodė specialistė.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nurodoma, kad gyventojų lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje banke arba kredito unijoje.
Elektroninių pinigų įstaiga taip pat gali pasirinkti gyventojų lėšas apdrausti draudimo sutartimi arba gauti joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos draudimo įmonės ar kredito įstaigos.
Lėšų iššvaistymo galimybė
„Fintech“ plėtra besirūpinančios grupės „Fintech Lietuva“ pirmininkas, vyresnysis „Sorainen“ teisininkas Artūras Asakavičius aiškino, kad pinigų įstaigose laikomiems gyventojų pinigams taikoma kitokia apsauga nei pinigams laikomiems banko sąskaitose.
„Nors netaikoma indėlių draudimo apsauga, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalo laikytis kitų įstatyme numatytų lėšų saugojimo priemonių“, – DELFI sakė jis.
A. Asakavičiaus teigimu, įprastai šie pinigai saugomi atskirose banko sąskaitose.
„Atmetant lėšų iššvaistymo scenarijus, šie pinigai yra saugūs tiek, kiek yra patikimas ir finansiškai stiprus bankas, kurio banko sąskaitos naudojamos teikiant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų paslaugas“, – apibendrino teisininkas.
