Tokį skirtumą lemia kelios priežastys: Švedijoje įsitvirtinusi stabili kaupimo sistema, pensijos kaupimo paslaugų kokybė, aktyvus įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Solidariai kaupia ir darbuotojai, ir valstybė, ir darbdaviai.
„Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją, asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 proc. Tai skatina mus atidžiau panagrinėti Švedijos atvejį ir paanalizuoti, ką Lietuvoje galėtume daryti geriau“, – sako įmonės „SEB Gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė trečiadienį vykusios konferencijos metu.
Norėtų, kad kaupti pensijai padėtų darbdaviai
Švedijoje virš 90 proc. darbuotojų turi pensijų kaupimo planus, pagal kuriuos darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai, nors valstybė jų neįpareigoja to daryti. Lietuvoje taip daro tik apie 10 proc. juridinių asmenų.
Be to, atliktos apklausos duomenys rodo, kad 76 proc. darbdavių sako, jog vienas iš pagrindinių iššūkių yra darbuotojų kaita, o 88 proc. darbuotojų teigia, kad būtų lojalesni bendrovei, jei darbdavys padėtų kaupti pensijai.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nors vis dar smarkiai atsiliekame nuo Švedijos, Lietuvoje darbuotojų naudai kaupiančių darbdavių skaičius sparčiai didėja. Per pastaruosius metus vien SEB Gyvybės draudime kaupiančių padaugėjo 40 proc., kai prieš dvejus metus jų daugėjo tik 13 proc. „SEB Gyvybes draudimo“ duomenimis, šiais metais darbdaviai darbuotojų pensijai kaupti kas mėnesį skyrė vidutiniškai po 68 eurus. Taigi įmokų nuo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 3 proc., tačiau yra darbdavių, kurie, nuo darbuotojo atlyginimo, jo pensijai skiria ir 8 proc.
„Net ir nedidelis darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją yra labai svarbus, nes gali padėti gana smarkiai pakeisti asmens finansinę padėtį senatvėje“, – sako generalinė direktorė.
Trūksta stabilumo
Konferencijos metu taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vyrauja itin nestabili sistema.
Per pastaruosius dvylika metų, Lietuvoje su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus, tuo tarpu Švedijoje didelė dalis pensijų reformų buvo vykdoma vėlyvajame 9-tajame dešimt. ir užbaigta 2000-aisiais, o priimtus sprendimus įgyvendinti buvo ruošiamasi kelerius metus.
S. Gutauskaitė-Bubnelielė sako, kad toks sistemos nestabilumas daro įtaką ne tik pačiai sistemai, bet ir sukauptai sumai:
„Pažiūrėjus į tą įmokų dalį, kurią iš „Sodros“ darbuotojas gali persivesti į antrosios pakopos pensijos fondą, bene kasmet būdavo fiksuojamas naujas įmokos dydis“.
Gali pasiekti Švedijos lygį
Pensijų kaupimo paslaugų kokybė Švedijoje taip pat padėjo užtikrinti 75 proc. dirbančiųjų buvusio darbo užmokesčio pensijas. S. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, labai svarbu, kad pensijai kaupiantys fondai galėtų investuoti ilgam laikotarpiui ir subalansuoti riziką.
Šuo metu Lietuvoje per 1,27 mln. asmenų kaupia antros pakopos pensijų fonduose, o 118,4 tūkst. dirbančiųjų planuoja gauti tik „Sodros“ mokamą pensiją. Tik 354 tūkst. žmonių Lietuvoje papildomai patys savarankiškai kaupia trečios pakopos pensijų fonduose, naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis, arba jiems kaupia darbdaviai.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, didžioji dalis dirbančiųjų, t.y. 80 proc., atsižvelgdami į demografines tendencijas bei įtampą dėl savo būsimų pensijų dydžių, dalį savo sumokėtų mokesčių persiveda į privačius pensijų fondus ir taip asmeniškai kaupia prisidėdami patys ir gaudami dalį iš valstybės.
„Lietuva gali pasiekti Švedijos lygį, kad žmogui, išėjus į pensiją, jo pajamos išliktų panašios ar sumažėtų nedaug. Taip įvyks, jei išlaikysime pensijų sistemos stabilumą, dirbantieji savarankiškai prisidės kaupdami savo ateities pensijai ir tą patį darys jų darbdaviai“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
