aA
Pensijos Švedijoje yra vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje yra 274 eurai, tuo tarpu Švedijoje – 2300 eurų.
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

Tokį skirtumą lemia kelios priežastys: Švedijoje įsitvirtinusi stabili kaupimo sistema, pensijos kaupimo paslaugų kokybė, aktyvus įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Solidariai kaupia ir darbuotojai, ir valstybė, ir darbdaviai.

„Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją, asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 proc. Tai skatina mus atidžiau panagrinėti Švedijos atvejį ir paanalizuoti, ką Lietuvoje galėtume daryti geriau“, – sako įmonės „SEB Gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė trečiadienį vykusios konferencijos metu.

Norėtų, kad kaupti pensijai padėtų darbdaviai

Švedijoje virš 90 proc. darbuotojų turi pensijų kaupimo planus, pagal kuriuos darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai, nors valstybė jų neįpareigoja to daryti. Lietuvoje taip daro tik apie 10 proc. juridinių asmenų.

Be to, atliktos apklausos duomenys rodo, kad 76 proc. darbdavių sako, jog vienas iš pagrindinių iššūkių yra darbuotojų kaita, o 88 proc. darbuotojų teigia, kad būtų lojalesni bendrovei, jei darbdavys padėtų kaupti pensijai.

Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nors vis dar smarkiai atsiliekame nuo Švedijos, Lietuvoje darbuotojų naudai kaupiančių darbdavių skaičius sparčiai didėja. Per pastaruosius metus vien SEB Gyvybės draudime kaupiančių padaugėjo 40 proc., kai prieš dvejus metus jų daugėjo tik 13 proc. „SEB Gyvybes draudimo“ duomenimis, šiais metais darbdaviai darbuotojų pensijai kaupti kas mėnesį skyrė vidutiniškai po 68 eurus. Taigi įmokų nuo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 3 proc., tačiau yra darbdavių, kurie, nuo darbuotojo atlyginimo, jo pensijai skiria ir 8 proc.

„Net ir nedidelis darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją yra labai svarbus, nes gali padėti gana smarkiai pakeisti asmens finansinę padėtį senatvėje“, – sako generalinė direktorė.

Trūksta stabilumo

Konferencijos metu taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vyrauja itin nestabili sistema.

Per pastaruosius dvylika metų, Lietuvoje su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus, tuo tarpu Švedijoje didelė dalis pensijų reformų buvo vykdoma vėlyvajame 9-tajame dešimt. ir užbaigta 2000-aisiais, o priimtus sprendimus įgyvendinti buvo ruošiamasi kelerius metus.

S. Gutauskaitė-Bubnelielė sako, kad toks sistemos nestabilumas daro įtaką ne tik pačiai sistemai, bet ir sukauptai sumai:

„Pažiūrėjus į tą įmokų dalį, kurią iš „Sodros“ darbuotojas gali persivesti į antrosios pakopos pensijos fondą, bene kasmet būdavo fiksuojamas naujas įmokos dydis“.

Gali pasiekti Švedijos lygį

Pensijų kaupimo paslaugų kokybė Švedijoje taip pat padėjo užtikrinti 75 proc. dirbančiųjų buvusio darbo užmokesčio pensijas. S. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, labai svarbu, kad pensijai kaupiantys fondai galėtų investuoti ilgam laikotarpiui ir subalansuoti riziką.

Šuo metu Lietuvoje per 1,27 mln. asmenų kaupia antros pakopos pensijų fonduose, o 118,4 tūkst. dirbančiųjų planuoja gauti tik „Sodros“ mokamą pensiją. Tik 354 tūkst. žmonių Lietuvoje papildomai patys savarankiškai kaupia trečios pakopos pensijų fonduose, naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis, arba jiems kaupia darbdaviai.

Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, didžioji dalis dirbančiųjų, t.y. 80 proc., atsižvelgdami į demografines tendencijas bei įtampą dėl savo būsimų pensijų dydžių, dalį savo sumokėtų mokesčių persiveda į privačius pensijų fondus ir taip asmeniškai kaupia prisidėdami patys ir gaudami dalį iš valstybės.

„Lietuva gali pasiekti Švedijos lygį, kad žmogui, išėjus į pensiją, jo pajamos išliktų panašios ar sumažėtų nedaug. Taip įvyks, jei išlaikysime pensijų sistemos stabilumą, dirbantieji savarankiškai prisidės kaupdami savo ateities pensijai ir tą patį darys jų darbdaviai“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apklausa: taupo du trečdaliai lietuvių (3)

Savo finansine ateitimi rūpinasi du iš trijų Lietuvos gyventojų, atskleidžia gyvybės draudimo ir...

Daugiau galimybių užsidirbti – šiuolaikinės kartos noriau perka iš robotų (5)

Robotas gali parduoti nuo 4 iki 10 kartų daugiau prekių nei įprasti pardavimų aparatai, o žmonės...

Prekybininkai privalo grąžinti jums pinigus, jeigu pritaikė mokestį atsiskaitant kortele (18)

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo...

Briuselis siūlo taikyti PVM lengvatas moterų perkamoms prekėms (18)

Europos Parlamentas (EP) antradienį priėmė rezoliuciją, kuria siūloma taikyti PVM lengvatas...

Skaičiuoklė: palyginkite mokėjimo paslaugų įkainius (16)

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę , kuri vartotojams leidžia palyginti bankų,...

Top naujienos

Langas į tamsųjį internetą: atrodo kaip žaidimas, bet pasekmės gali sugriauti gyvenimus (68)

16 gramų miltelių, 10 tablečių, 0,00012 gramo sveriantis lapelis, 1,10 gramo augalinių medžiagų...

Įspėja apie darbdavį siaubūną: jie tik ieško vaikinų, kuriais galėtų pasinaudoti (52)

Vokietijoje įsikūrusi transporto ir logistikos įmonė „ Sommer Transporte “ nuolat ieško...

Dėl alaus pakvaišęs milijardierius pasiryžo užgrobti Britanijos prekybos karūną (5)

Milijardierius Mike Ashley, Jungtinės Karalystės sporto parduotuvių savininkas, kurio alaus...

Dakaro aidas: Vanago šuolis nosimi į žemę ir Gelažninko smėlyje pamestas motociklas (59)

Šių metų Dakaras Lietuvai ypač sėkmingas – parvežti net du rekordai: 24 vieta galutinėje...

LRT Tyrimas. Slaptose pažymose apie „Revolut“ – ryšiai su Kremliumi? (79)

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad startuolio „ Revolut “ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas...

Staigi mirtis Lietuvoje vis dažniau ištinka jaunus ir darbingus: nuo vaikystės riziką turintys nė neįtaria pavojaus (5)

VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė Egidija Rinkūnienė su kolegomis pastebi, kad...

Istorinės asmenybės, kurių plačios šypsenos slėpė siaubingus įpročius bei nepakenčiamą charakterį (36)

Nė vienas nėra tobulas, tačiau kai kurių asmenų ydos tiesiog pasibaisėtinos. Tvirtinimas, kad...

Artinasi stingdančio šalčio banga: sinoptikai perspėja iš anksto – viena diena bus ypač nemaloni (66)

Pirmadienio naktį jau kai kur pažnaibys rimtesnis šaltukas. Neigiama temperatūra išliks ir...

Namuose – kalnai dulkių? 7 paprasti žingsniai, kaip jų atsikratyti (3)

Turbūt nėra anei vieno žmogaus, kuriam patiktų valyti dulkes, juk tai klaikiai nuobodu. Be to, tai...

Šešios pigios priemonės, kurios padės išgelbėti batus ir drabužius

Drabužių priežiūra – labai atsakingas ir sunkus darbas. Vienas neteisingas žingsnis ir...