A. Užkalnis rado geriausią Lietuvos kebabą

Užkalnis ir kebabas – šioje antraštėje yra beveik viskas, ko reikia sėkmingam straipsniui, ir aš tai žinau. Jei norėčiau dar padidinti skaitomumą, būčiau pridėjęs „Garliava“, „orgija“, „atskleidė“ ir „bomba“, bet nėra reikalo. Jūs skaitysite šitai ir taip, nes visi nori sužinoti apie geriausią šalies kebabą.

Ir vis dėlto šis tekstas iš „Laukinių Žąsų“, pirmasis, kurį publikuoja DELFI, nėra optimizuotas maksimaliam atsivertimų skaičiui. Taip tiesiog gavosi. Važiavau į Marijampolę, ir užsukau įgimtąjį Kauną, o iš ten kaip kitaip nuvažiuosi? Tik per Aleksotą, per Narsiečius (ta pati gyvenvietė, kur gyveno garsiausias Lietuvos keikūnas iš Petruičio g. 8, kuris nenorėjo nei keiktis, nei nieko, bet jam vėl dingo internetas ir jis negalėjo žiūrėti varžybų, nors statė tūkstančius „TOP Sporte“), ir jau tada Garliava.

Garliavą jūs visi žinote iš violetinės epopėjos puslapių, bet pasakysiu jums tiesą: tai yra mielas, švarus miestelis, su didele biblioteka ir puošnia XIX a. pradžios Švč. Trejybės bažnyčia, kur gyvena puikūs žmonės, daugelis kurių ligi šiol jaučia nuoskaudą, kad jų gyvenamoji vieta išgarsėjo skandalingame kontekste.

Į vakarus nuo Garliavos, už 10 km., yra Pažėrų kaimas, kurio kapinėse ilsisi mano seneliai ir iš kur yra kilusi ne tik mano mama, bet ir keli garsūs žmonės, kurių čia neminėsiu, nes girtis man nėra būdinga.

Pačios Garliavos visuomeninį maitinimą pažįstu iš dviejų kavinių: „Klajūnė“ ir „Sauda“, kur esu valgęs gedulingus pietus ir dalyvavęs metinių minėjimuose, ir turbūt bus geriausia, jei nieko daugiau apie tai ir nesakysiu. 

Senokai ieškau Lietuvoje gerų kebabų, kurie yra greitojo maisto klasika, nepelnytai nuvertinama: net ir mano treneris Andrius Pauliukevičius valgo juos per iškrovos dieną, kai valgo viską. Vilniuje skanių kebabų dar neradau: visur per pigi mėsa ir per daug pažliugusių daržovių, nuskendusių majonezo pakaitalo padaže. Esu girdėjęs, kad gerų kebabų yra Panevėžyje, ir kolega Mantas Katleris žadėjo kada nors parodyti geras vietas, bet čia reikės sulaukti, kol mudu su juo koncertuosime dviese Katlerio gimtajame mieste, ir toji data gali būti dar negreitai.

Pravažiuodamas prie Garliavos „Maximos“ pamačiau kebabų kioskelį, kuris atrodo lygiai taip pat, kaip visi Lietuvos kioskai, parduodantys kebabus: skardinė konstrukcija su langeliu, ir parašyta „KEBABAI“. Pagalvojau, kad kartais puikūs dalykai įvyksta atsitiktinai, pasistačiau automobilį aikštelėje kitoje gatvės pusėje, ir nuėjau prie kiosko. Dabar, pagalvojau sau, labai pasiseks arba ir man, ir kioskui (nes bus geras kebabas ir geras aprašymas), arba tik kioskui (nes gaus iš manęs du eurus).

Kioskas populiarus: per pora minučių, kol pastačiau automobilį, kol prie jo priėjau ir kol galvojau, kurį čia kebabą išsirinkus, prie kiosko priėjo net keturi žmonės – arba užsisakyti, arba užsakymo atsiimti.

Pasirinkau mažą kebabą su kiauliena ir jautiena (nes valgiaraštyje buvo pirmas), kaina – du eurai ir keli centai, turbūt, pagalvojau, buvo septyni litai, ir perskaičiavo sąžiningai. „Septynios minutės“, pasakė pardavėja: geri dalykai greitai neįvyksta, o pačių geriausių tenka ir ilgiau palaukti. „Padažas?“, paklausė manęs. Hm, geriausia būtų laukinių mėtų organinio jogurto, pagalvojau, ir taurę brandinto ispaniško „Rioja“ vyno, bet čia turbūt viskas paprasčiau. Kokių turite? „Česnakinis, pomidorų, pikantiškas, miksas“ – atrodo, toks buvo atsakymas.

Miksas, sakau, tik daug prašom nedėti.

Kebabas buvo tobulas. Puiki lavašo duona, dosniai įdėta puikios kokybės mėsos, tobulai apskrudusios, ir daržovės buvo traškios, šviežios, nors ir paprastutės. Kandau ir kiekvienas kąsnis man buvo tikra gastronominė palaima: balansuotas, kvapnus, šviežias, karštas. Nieko ne per daug, nieko ne per mažai.

Gailėjausi, kad paėmiau tik mažą. Tikrai nesitikėjau, kad Kauno priemiestyje, prie kelio, kur valgytojai tikrai neturi tokios perkamosios galios, kaip išlepusiame Vilniaus centre, kebabas buvo toks, iš kurio galėtų mokytis visos kitos šalies kebabinės.

Kebabo kokybė čia tokia, kad bet kam rekomenduočiau, jei tik bus Kaune ar netoliese, sustoti prie to kiosko, užsisakyti po didelį, skanauti ir nusifotografuoti, kad visa Lietuva žinotų, kad geriausi šalies kebabai gaminami čia.

Penkios žąsys iš penkių.

Kebabų kioskas priešais Garliavos „Maximą“, artimiausias pašto adresas – Vytauto g. 90, Garliava. Darbo laikas pagal paklausą ir situaciją.