aA
Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui šiandien viršija pasaulio vidurkį – tokia statistika, minint Baltijos kelio 30-metį, pasidalino „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, prabėgus tiek laiko nuo nepriklausomybės atgavimo svarbu pamatyti, kiek stipriai nušuoliavome į priekį ir kaip šiandien skiriamės nuo kitų anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusių šalių.
30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes
© DELFI / Tomas Vinickas

Pranašumai – akivaizdūs

Kaip ekonomistas pasakojo portalui DELFI, 1990-aisiais Tarybų Sąjunga pagal BVP vienam gyventojui gerokai atsiliko nuo pasaulio vidurkio. Jis tuo metu buvo 80 proc., kai, tuo tarpu, taškas, nuo kurio reikėtų atsispirti, yra laikomas 100 proc.

Kiek vėliau, 1994-1995 metais, kai Lietuva jau tapo nepriklausoma, šis rodiklis buvo nukritęs dar žemiau ir tesiekė 40 proc., tačiau tam, anot ekonomisto, daugiausia įtakos turėjo susitraukęs pramonės sektorius.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

„Bet tie 40 proc. buvo mūsų ekonomikos dugnas, – patikslino Ž. Mauricas, – vėliau Lietuva pradėjo kilti ir pasaulio vidurkį pasivijome 2005 metais. Tada išsilyginome iki 100 proc.“

Po to, kaip pasakojo, Lietuvos ekonomikai augant sparčiai augo ir mūsų šalies BVP vienam gyventojui procentas kalbant apie pasaulio vidurkį.

Jis buvo pakilęs ir iki 150 proc., tačiau 2008 m. užklupusi krizė jį vėl sumažino iki 125 proc.

Maurico teigimu, remiantis 2018 m. duomenimis, šiandien tarp buvusių Tarybų Sąjungos šalių Baltijos šalys atrodo tiesiog puikiai.

Duomenys rodo, kad lyginant pagal šalių BVP vienam gyventojui rodiklį ir vertinant jį procentais nuo pasaulio vidurkio, jos pirmauja. Štai estai, kaip teigiama, pagal BPV vienam asmeniui gyvena dvigubai geriau nei pasaulio vidurkis (203 proc.), lietuviai, esantys antroje vietoje – 69 proc. geriau nei vidurkis, o latviai – 60 proc. geriau.

Lentelė
Lentelė
© DELFI

Kad viskas būtų aišku iki galo, Ž. Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pokyčius išvardijo ir punktais.

Tarp jų, lyginant su kitomis Tarybų Sąjungos šalimis, buvo ir tokie pastebėjimai, kaip tai, kad Baltijos šalys yra vienintelės (iš visų buvusių Tarybų Sąjungos narių – red.past.), kurių BVP vienam gyventojui viršija Rusijos vidurkį, Baltijos šalių BVP vienam gyventojui yra 2,5 karto didesnis nei naftą ir dujas eksportuojančių valstybių vidurkis (Rusija, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Azerbaidžanas), ar Baltijos šalių BVP vienam gyventojui yra net 6,5 karto didesnis nei naftos ir dujų neeksportuojančių valstybių vidurkis.

Kiti punktai, kuriais turėtume didžiuotis ir tokie, kaip tai, kad pastaruosius penkerius metus sparčiausiai augusių šalių trejetuką sudarė Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat, kad lėčiausiai augo tokios šalys, kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Rusija.

Vadino tikra sėkmės istorija

Anot ekonomisto, tai, kad šiandien visos Baltijos šalys taip nutolo nuo kitų Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, visi gali vadinti tikra sėkmės istorija.

„Jeigu pažvelgtumėte į Ukrainos parlamento, prezidento rinkiminius plakatus, juose galima matyti, kad ten buvo daug tokių parašymų: „Per kandenciją pasivysime Lenkiją“, „Per kadenciją pasivysime Baltijos šalis.“

Mes jiems esame tokia tolima siekiamybė, kad visam tam žadama paskirti visą kadenciją. Reiškia, kad mes verdame savose sultyse ir nepastebime, kaip gyvename“, – apie Lietuvą ir jos pasiekimus kalbėjo ekonomistas.

Jis vardijo, kad Lietuva ne tik pirmauja tarp buvusių Tarybų Sąjungos šalių, bet ir pasivijo ir vejasi Centrines ar Rytų Europos šalis.

„Dar vienas pasiekimas tas, kad mes ženkliai prisivijome ES vidurkį ir nominalus mūsų BVP jau toks, kad mes atsiliekame nebe kartais, o procentais.

Mes perkopėme 50 proc. ribą, o darbo užmokesčio skirtumai šiemet ar kitąmet taip pat jau nebebus skaičiuojami kartais, tik procentais.

Toks pokytis tikrai yra vertas tam tikro pasidžiaugimo“, – tikino jis.

Burbantiems, kad Lietuvoje BVP didėjimą vienam gyventojui jaučia ne visi, Ž. Mauricas taip pat turėjo atsakymą.

„Laimė (jausmas) yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės. Lietuvių lūkesčiai auga greičiau nei realybė, kas yra pagrindinė priežastis, kodėl nemaža dalis gyventojų nejaučia pagerėjimo. Mes lyginamės su Vakarų Europa.

Be abejo, yra ir aibė kitų priežasčių, susijusių su netolygiu BVP pyrago paskirstymu, šešėliu, nesaugumo jausmu ir kt.“, – sakė jis ir pridūrė, kad gyvendami Centrinėje Europoje dažnai nepastebime, kaip blogai gali būti kitose šalyse.

„Tarkime, Argentina. Prieš 100 metų ji buvo viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal BVP, o dabar Argentina gyvena prasčiau nei Lietuva.

Pietų Afrikos Respublika buvo turtingesnė nei Lietuva – mes ją aplenkėme, Turkija buvo – aplenkėme ją, o skirtumas dabar jau daugiau nei du kartai“, – vardijo jis.

Pasakė, kodėl estai pirmi

Tiesa, paklaustas apie estus, kurie pateikiamuose duomenyse užima pirmąją vietą, Ž. Mauricas aiškino, kad tam priežastys yra dvi.

Pirmiausia, anot jo, kryptingesnis persirikiavimas į Vakarus tik atgavus nepriklausomybę, o vėliau ir puikiai išnaudota informacinių technologijų revoliucija.

„Faktas tas, kad jie pasirinko kryptį – Vakarai, ir kai buvo 1998-1999 m. krizė Rusijoje, Estija nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Lietuva, nes Lietuvos kryptis tada aiški nebuvo ir mes blaškėmės tarp Rytų ir Vakarų.

Kitas dalykas, jie puikiai išnaudojo informacinių technologijų revoliuciją. Iš pradžių jie išreklamavo Estiją kaip pažangią technologijų šalį ir vėlgi kryptingai reklamavo ją, skatino kryptį ir Estija dabar jau pasauliniu mastu žinoma kaip viena iš informacinių technologijų pirmaujančių šalių“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(194 žmonės įvertino)
4.5309

Finansų ir investicijų ekspertas: kur rasti pinigų sočiai ateičiai (46)

„Nesutiksite nė vieno žmogaus, kuris būtų labai turtingas, būtų tik dirbęs ir tik taip tapęs...

Kriptovaliutų analitikas: protingai valdant riziką, dar galima spėti įšokti į šitą bumą (129)

Investavimas į kai kuriuos kriptovaliutų projektus yra žymiai geresnis už investavimą į...

D+Edgaras Savickas

Ilja Laurso patarimai investuojant: kurios turto klasės uždirba daugiausiai

1972 metais įvyko dolerio atrišimas nuo aukso standarto ir nuo tada visas technologinis progresas...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (29)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Atlyginimų atotrūkis tarp regionų – 305 eurai: pateikė, kokios algos mokamos skirtingose savivaldybėse (30)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio...

Top naujienos

D+ DELFI; Nick Wadhams; Marc Champion, Alberto Nardelli, Jennifer Jacobs

Šaltiniai: Kuleba su Blinkenu Lavrovą „pastatė į vietą“ Rusijos veiksmų laiką gali nulemti netikėtas veiksnys (5)

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus...

Čaplinskas – apie omikron atmainą: virusas mutuoja kaip pagal vadovėlį (128)

Tiek Europoje tiek Jungtinėse Valstijose daugėjant naujų patvirtintų omikron atmainos atvejų...

Žiema parodys tikrą savo veidą – paspaus net 21 laipsnio šaltis (12)

Aukšto atmosferos slėgio sūkurys į Lietuvą atnešė žiemišką šaltį. Po šaltos antradienio...

Neuromokslininkė paaiškino, kodėl netikri prisiminimai pakeičia tikruosius ir kaip galime perrašyti savo praeitį (37)

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai prisimenant tam tikrą įvykį iš praeities,...

Neįtikėtina: permainingame mače Kėdainiuose – 42-ejų Lukauskio karjeros rezultatyvumo rekordas (35)

Mindaugas Lukauskis per du su puse kėlinio surinko 25 taškus ir iš viso pelnęs 33 taškus...

Augant įtampai dėl Ukrainos – JAV pažadas Rytų Europai (131)

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą...

D+Agnė Keizikienė

Urologas Balys Dainys – apie varpos dydį: koks yra vidutinis, o koks – gerokai per mažas? (5)

Visais laikais vyriško pasididžiavimo ilgis buvo jautri tema. Ne vienas paauglys gali prisiminti,...

Seimas svarsto kelias Širinskienės pasitraukimo iš LVŽS versijas: prabilo apie gudrų planą prieš Skvernelį (58)

Vienai iš aktyviausių „valstiečių“ vėliavnešių Agnei Širinskienei paskelbus apie...

Armonaitė – apie pandemijos valdymą: Lietuvai nereikia grįžti prie didesnių ribojimų (120)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia net...

D+Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Tikrasis karo veidas: kokioje padėtyje reikėjo būti, kad pasaulis myriop pasiustų tūkstančius vaikų-karių

Kuomet įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai „piešia“ rūsčius raumeningus...