30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui šiandien viršija pasaulio vidurkį – tokia statistika, minint Baltijos kelio 30-metį, pasidalino „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, prabėgus tiek laiko nuo nepriklausomybės atgavimo svarbu pamatyti, kiek stipriai nušuoliavome į priekį ir kaip šiandien skiriamės nuo kitų anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusių šalių.

Pranašumai – akivaizdūs

Kaip ekonomistas pasakojo portalui DELFI, 1990-aisiais Tarybų Sąjunga pagal BVP vienam gyventojui gerokai atsiliko nuo pasaulio vidurkio. Jis tuo metu buvo 80 proc., kai, tuo tarpu, taškas, nuo kurio reikėtų atsispirti, yra laikomas 100 proc.

Kiek vėliau, 1994-1995 metais, kai Lietuva jau tapo nepriklausoma, šis rodiklis buvo nukritęs dar žemiau ir tesiekė 40 proc., tačiau tam, anot ekonomisto, daugiausia įtakos turėjo susitraukęs pramonės sektorius.

„Bet tie 40 proc. buvo mūsų ekonomikos dugnas, – patikslino Ž. Mauricas, – vėliau Lietuva pradėjo kilti ir pasaulio vidurkį pasivijome 2005 metais. Tada išsilyginome iki 100 proc.“

Po to, kaip pasakojo, Lietuvos ekonomikai augant sparčiai augo ir mūsų šalies BVP vienam gyventojui procentas kalbant apie pasaulio vidurkį.

Jis buvo pakilęs ir iki 150 proc., tačiau 2008 m. užklupusi krizė jį vėl sumažino iki 125 proc.

Maurico teigimu, remiantis 2018 m. duomenimis, šiandien tarp buvusių Tarybų Sąjungos šalių Baltijos šalys atrodo tiesiog puikiai.

Duomenys rodo, kad lyginant pagal šalių BVP vienam gyventojui rodiklį ir vertinant jį procentais nuo pasaulio vidurkio, jos pirmauja. Štai estai, kaip teigiama, pagal BPV vienam asmeniui gyvena dvigubai geriau nei pasaulio vidurkis (203 proc.), lietuviai, esantys antroje vietoje – 69 proc. geriau nei vidurkis, o latviai – 60 proc. geriau.

Kad viskas būtų aišku iki galo, Ž. Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pokyčius išvardijo ir punktais.

Tarp jų, lyginant su kitomis Tarybų Sąjungos šalimis, buvo ir tokie pastebėjimai, kaip tai, kad Baltijos šalys yra vienintelės (iš visų buvusių Tarybų Sąjungos narių – red.past.), kurių BVP vienam gyventojui viršija Rusijos vidurkį, Baltijos šalių BVP vienam gyventojui yra 2,5 karto didesnis nei naftą ir dujas eksportuojančių valstybių vidurkis (Rusija, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Azerbaidžanas), ar Baltijos šalių BVP vienam gyventojui yra net 6,5 karto didesnis nei naftos ir dujų neeksportuojančių valstybių vidurkis.

Kiti punktai, kuriais turėtume didžiuotis ir tokie, kaip tai, kad pastaruosius penkerius metus sparčiausiai augusių šalių trejetuką sudarė Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat, kad lėčiausiai augo tokios šalys, kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Rusija.

Vadino tikra sėkmės istorija

Anot ekonomisto, tai, kad šiandien visos Baltijos šalys taip nutolo nuo kitų Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, visi gali vadinti tikra sėkmės istorija.

„Jeigu pažvelgtumėte į Ukrainos parlamento, prezidento rinkiminius plakatus, juose galima matyti, kad ten buvo daug tokių parašymų: „Per kandenciją pasivysime Lenkiją“, „Per kadenciją pasivysime Baltijos šalis.“

Mes jiems esame tokia tolima siekiamybė, kad visam tam žadama paskirti visą kadenciją. Reiškia, kad mes verdame savose sultyse ir nepastebime, kaip gyvename“, – apie Lietuvą ir jos pasiekimus kalbėjo ekonomistas.

Jis vardijo, kad Lietuva ne tik pirmauja tarp buvusių Tarybų Sąjungos šalių, bet ir pasivijo ir vejasi Centrines ar Rytų Europos šalis.

„Dar vienas pasiekimas tas, kad mes ženkliai prisivijome ES vidurkį ir nominalus mūsų BVP jau toks, kad mes atsiliekame nebe kartais, o procentais.

Mes perkopėme 50 proc. ribą, o darbo užmokesčio skirtumai šiemet ar kitąmet taip pat jau nebebus skaičiuojami kartais, tik procentais.

Toks pokytis tikrai yra vertas tam tikro pasidžiaugimo“, – tikino jis.

Burbantiems, kad Lietuvoje BVP didėjimą vienam gyventojui jaučia ne visi, Ž. Mauricas taip pat turėjo atsakymą.

„Laimė (jausmas) yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės. Lietuvių lūkesčiai auga greičiau nei realybė, kas yra pagrindinė priežastis, kodėl nemaža dalis gyventojų nejaučia pagerėjimo. Mes lyginamės su Vakarų Europa.

Be abejo, yra ir aibė kitų priežasčių, susijusių su netolygiu BVP pyrago paskirstymu, šešėliu, nesaugumo jausmu ir kt.“, – sakė jis ir pridūrė, kad gyvendami Centrinėje Europoje dažnai nepastebime, kaip blogai gali būti kitose šalyse.

„Tarkime, Argentina. Prieš 100 metų ji buvo viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal BVP, o dabar Argentina gyvena prasčiau nei Lietuva.

Pietų Afrikos Respublika buvo turtingesnė nei Lietuva – mes ją aplenkėme, Turkija buvo – aplenkėme ją, o skirtumas dabar jau daugiau nei du kartai“, – vardijo jis.

Pasakė, kodėl estai pirmi

Tiesa, paklaustas apie estus, kurie pateikiamuose duomenyse užima pirmąją vietą, Ž. Mauricas aiškino, kad tam priežastys yra dvi.

Pirmiausia, anot jo, kryptingesnis persirikiavimas į Vakarus tik atgavus nepriklausomybę, o vėliau ir puikiai išnaudota informacinių technologijų revoliucija.

„Faktas tas, kad jie pasirinko kryptį – Vakarai, ir kai buvo 1998-1999 m. krizė Rusijoje, Estija nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Lietuva, nes Lietuvos kryptis tada aiški nebuvo ir mes blaškėmės tarp Rytų ir Vakarų.

Kitas dalykas, jie puikiai išnaudojo informacinių technologijų revoliuciją. Iš pradžių jie išreklamavo Estiją kaip pažangią technologijų šalį ir vėlgi kryptingai reklamavo ją, skatino kryptį ir Estija dabar jau pasauliniu mastu žinoma kaip viena iš informacinių technologijų pirmaujančių šalių“, – sakė jis.