Tuo metu mobiliųjų turgelių tinklą valdančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius tvirtina, kad kiek skiriasi tik daržovių kainos ir tai lemia tai, kad aplink šį miestą yra daugiau ūkininkų.

„Reikia palyginti produktų kainas. Aš ateinu pasižiūrėti, kas yra Vilniuje, bet apsiperku Kaune, nes pasirinkimas yra panašus, bet kainos mažesnės. Bent jau plika akimi matosi, kad Kaune yra pigiau”, – DELFI sakė ŽŪM viceministras.

Jo teigimu, morkos, bulvės, pieno produktai Kaune pigesni maždaug 30 proc.

M. Kuklieriaus nuomone, kainos ūkininkų turgeliuose turi būti didesnės nei prekybos centruose, tačiau ne keliskart.

„Žinoma, kainos ūkininkų turgeliuose turi būti didesnės nei prekybos centruose, tačiau ne du ar tris kartus. Jos turėtų būti iki 50 proc. aukštesnės, ne daugiau. Vilniuje kai kas net ir du kartus yra brangiau nei prekybos centruose“, – sakė jis.

Mindaugas Kuklierius
„Vilnius yra miestas, kur gyvena daugiau turtingų žmonių. Į ūkininkų turgelius neina tie žmonės, kurie taupo, nes taupantys eina į prekybos centrus ir ieško pigesnių prekių. Čia prekė yra išskirtinė ir kaina yra daug aukštesnė. (...) Pardavėjai galvoja, ar pardavinėsim pigiau, ar užsidėsim daugiau, vis tiek nupirks. Kadangi pas ūkininkus pasiūla yra ribota, tai yra natūralu“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.

Dar viena skirtumų priežastis galėtų būti tai, kad aplink Kauną yra daugiau ir maisto produktų gamintojų.

ŽŪM viceministro nuomone, kainas turgeliuose galėtų sumažinti tik didesnė pasiūla.

„Kad kainos mažėtų, reikia daugiau pardavėjų, tačiau žemės ūkyje viskas vyksta ne taip greitai. Tai yra yra sritis, kuriai reikia investicijų ir ten taip nebus, kad verslą gali įsukti per du mėnesius, tam reikia bent poros metų“, – sakė jis.

Nenori, kad produktai būtų tik snobams

Su šia nuomone nėra linkęs sutikti sūrių gamintojas Valdas Kavaliauskas, savo produktais sekmadieniais prekiaujantis kavinėje „Mano Guru“ įsikūrusiame turgelyje.

„Visų prekeivių kainos yra stabilios. Mes bandome kaip nors kitaip optimizuoti savo išlaidas, kooperuojamės, važiuojame viena mašina, nes nenorime kelti kainų. Mes nenorime, kad mūsų produktai būtų tik snobams, kažkokie ypatingai prestižiniai“, – DELFI sakė gamintojas, tvirtinę kainų nedidinantis trejus metus.

Kita vertus, jis ragina nesitikėti, kad nedidelį kiekį produktų pagaminęs ūkininkas juos galėtų parduoti pigiau nei prekybos centras.

„Iš kitos pusės reikia paminėti, kad jie negali būti pigesni nei prekybos centruose, nes ūkininko sąnaudos, ypatingai smulkaus, yra didelės. Dėl to tie produktai nėra tokie pigūs. Aš taip pat girdėjau, kad M. Kuklierius sakė, jog kainos Vilniuje dabar yra astronominės, katastrofiškos. Dalinai galima tai pripažinti, bet aš matau tik vieną tokį turgelį – Tymo kvartale, kur kainos yra truputėlį užkeltos. Gal ten kainos yra didesnės nei turėtų būti. Bet ten yra ir savotiška publika“, - kalbėjo V. Kavaliauskas.

Anot pašnekovo, paklausa Vilniuje yra stabili. „Aišku, būna mados bangos. Turgelių mada buvo prieš 1,5-2 metus, tada buvo žmonių antplūdis tikintis nežinia ko. O paskui pasilieka tie žmonės, kurie nori gero produkto ir jį vertina. Pavyzdžiui, mes turime labai pastovius klientus, kurie nuolat ateina. Žinoma, per šią krizę dalis žmonių atkrito“, – sakė jis.

Ūkininkų turėtų būti tūkstančiais

Mindaugas Maciulevičius
M. Maciulevičius pripažįsta, kad pasiūla išties nepatenkina paklausos, tačiau nesutinka su tvirtinimais, kad kainos yra didelės.

„Kalbant apie mėsos ir pieno gaminius, kainos Vilniuje ir Kaune yra identiškos. Tačiau daržovės Kaune yra pigesnės, tačiau tai yra natūralu, nes aplink Kauną yra pakankamai daug augintojų. Kai yra didelė pasiūla, kainos nukrenta. Tuo metu aplink Vilnių augintojų nėra, todėl ir sakome, kad reikia juos skatinti.(...) Toks populizmas piktina. Reikia įvertinti aplink esančias kainas ir dabartinis kainų lygis turgeliuose tikrai nėra didelis“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovas taip pat nesutinka su teiginiu, kad Vilniuje turgelių kainas gali lemti turtingesni pirkėjai.

„Tai yra visiškai nepagrįsta. Nustatant kainas nesiorientuojama į tai, kas yra pirkėjas, o atsižvelgiama į savikainą. Be to, mūsų pagrindiniai pirkėjai yra pensinio amžiaus“, – sakė M. Maciulevičius.

Tačiau kartu jis pripažįsta, kad nepakankama pasiūla neleidžia turgelių tinklui plėstis.

„Jau artėjame prie momento, kai trūks gamintojų. Aišku, kainos irgi šiek tiek koreguotųsi, jei atsirastų pakankama pasiūla, bet iš esmės jos dar yra pakankamai gerame lygyje. Žiūrint į ateities viziją, tokių ūkių ir ūkininkų turėtų būti šimtais, tūkstančiais, norint patenkinti paklausą. Aš jau nekalbu apie paklausą provincijoje “, – sakė pašnekovas.

Tiesa, ūkininkų, norinčių prekiauti turgeliuose, daugėja. Šiuo metu yra sudaryta per 200 sutarčių su ūkininkais, bet nemaža dalis jų yra sezoniniai.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad turgeliuose ūkininkai naudoja kasos aparatus, taigi ir moka pridėtinės vertės mokestį. „Kodėl mes nesame pigesni nei turgus, manau, atsakymas yra akivaizdus. Mūsų PVM yra vienas didžiausių Europoje ir tiesiogiai lemia kainas“, – sakė M. Maciulevičius.

Anot pašnekovo, mobiliuose ūkininkų turgeliuose litras natūralaus pieno kainuoja 2-2,2 Lt, litras grietinės arba kilogramas varškės – 9-10 Lt, kilogramas natūralaus sviesto – 22-23 Lt, saldaus pieno sūris – nuo 16 Lt/kg, dešros – nuo 20 Lt/kg, kiaulienos karbonadas – 14-15 Lt/kg. Kaune kilogramas bulvių arba morkų kainuoja apie 1,5 Lt, tuo metu Vilniuje kartais net nebūdavo pasiūlos, kitais kartais šios daržovės kainuodavo 2 Lt/kg.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją