Žemdirbiai tikėjosi, kad kovo 9 d. vykusiame žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ visuotiniame narių susirinkime, į kurį atvyko UAB „Arvi ir ko“ valdybos pirmininkas, prezidentas Vidmantas Kučinskas, susirinko visa Marijampolės cukraus fabriko vadovybė, dalyvavo Marijampolės sav. meras Vidmantas Brazys, bus išsiaiškintos pagrindinės problemos, bent iš dalies paaiškės ateities perspektyvos.
Deja, ir po šios akistatos su „Arvi ir ko“ prezidentu bei fabriko vadovais ūkininkams klaustukų tik padaugėjo.
Vieni prisiekė, kiti abejoja
Pagrindinė priežastis, dėl kurios jau ne vienus metus vyksta nesutarimai – UAB „Arvi cukrus“ sutarčių nesilaikymas, įsiskolinimas žemdirbiams, nesibaigiantys pažadai, kad anksčiau ar vėliau pinigai bus sumokėti. Šiuo metu Marijampolės cukraus fabrikas yra atsiskaitęs tik pusę sumos už supirktą pernykštį cukrinių runkelių derlių, o kitą pusę sumokėti pasiūlė dalimis iki gegužės 30 d., nors pagal sutartis yra įsipareigojęs visus pinigus žemdirbiams pervesti iki š. m. kovo 1 d.
Kooperatyvo valdyba ne kartą buvo susitikusi su „Arvi cukraus“ vadovais, reikalavo laikytis susitarimų, apie situaciją ne kartą buvo kalbėta su prezidentu V. Kučinsku, planuota surengti net ir viešą protesto akciją.
Pasiektas rezultatas buvo oficialus raštas „Dėl atsiskaitymo už cukrinius runkelius“, kurį savo parašais patvirtino UAB „Arvi“ ir ko valdybos pirmininkas, prezidentas V. Kučinskas ir „Arvi cukraus“ generalinis direktorius Andrius Leškevičius. Šiame rašte rašoma, kad „pastaruoju metu susiklosčiusi nepalanki situacija ES cukraus rinkoje, kai nuolat krinta cukraus kaina, turi neigiamos įtakos „Arvi cukraus“ veiklos rezultatams ir įmonės piniginiams srautams. (...) Todėl priimtas susitarimas su kooperatyvo valdyba dėl atsiskaitymo už 2014-2015 prekybos metų cukrinius runkelius tokiu grafiku: 1. 1,2 mln. Eur, arba 4,3 mln. Lt – iki 2015 m. kovo 5 d.; 2. 1,4 mln. Eur, arba 5 mln. Lt – iki 2015 m. kovo 30 d.; 3. 1,4 mln. Eur, arba 5 mln. Lt – iki 2015 m. balandžio 30 d.; 4. 1,2 mln. Eur, arba 4,3 mln. Lt – iki 2015 m. gegužės 30 d. Taip numatyta atsiskaityti už kvotinius cukrinius runkelius, o už nekvotinius mokėjimai dalimis nusitęs iki rugpjūčio pabaigos, kitaip tariant, iki naujojo sezono pradžios.
Susirinkime dalyvavusiems žemdirbiams V. Kučinskas prisiekė, kad šio mokėjimo grafiko bus laikomasi, kitu atveju jis sutiko, jog būtų skaičiuojami 20 proc. delspinigiai. „Arvi“ ir ko prezidentas informavo, kad įmonė dėl sumažėjusių cukraus kainų negavo planuotų 16,5 mln. Lt ir nors praėjęs cukrinių runkelių perdirbimo sezonas buvo geras, tenka skaičiuoti ne pelną, o nuostolius. Jis prognozavo, kad ir ateinantys dveji metai nebus lengvi ir gali tekti atsiskaitymus su žemdirbiais atidėlioti, tačiau reikalai turėtų keistis esant laisvai rinkai.
Problemos nėra beviltiškos
„Jas galime išgyventi, tačiau kiekvienas žemdirbys pats turi apsispręsti, auginti jam cukrinius runkelius ar ne. „Esame mažiausias cukraus fabrikas ES, našumas čia mažesnis, nei didesniuose fabrikuose, negalime su jais lygiaverčiai konkuruoti, tačiau esame į šį fabriką nemažai investavę, atnaujinę, tad jis gali sėkmingai dirbti ir visi iš to turėti naudos. O jei ne, galime jo vietoje įrengti, pavyzdžiui, pramogų parką ar šią teritoriją perleisti geležinkeliams“, – sakė V. Kučinskas. O į ūkininko repliką, kad Marijampolės cukraus fabriko akcijas grąžintų žemdirbiams, kaip kad yra buvę, „Arvi“ ir ko prezidentas sureagavo gana šiurkščiai: „Ne jums spręsti, ką daryti su fabriku, atsirado mat naujas komunistas... Suvalkijoje įprasta – kas garsiau rėkia, tas laimi.
Turite apsispręsti, ar auginsite runkelius ar ne, tai jūsų valia.“ Kooperatyvo valdybai bandant derėtis dėl šiųmečių kainų, kurios būtų bent šiek tiek aukštesnės nei Kėdainių cukraus fabriko, buvo kategoriškai atkirsta, kad to tikrai nebus. Tačiau žemdirbiai tikisi šias derybas pratęsti, kol sutartys dar nėra pasirašytos.
Turės savo teisininką
Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ nariai nutarė nuo šiol turėti savą etatinį teisininką, kuris padėtų jiems derybose bei sprendžiant kitas problemas su UAB „Arvi cukrus“, jis buvo pristatytas susirinkime.
Marijampolės cukraus fabriko administracijos atstovai žemdirbiams mėgino paaiškinti, kodėl yra atsiradę finansinių problemų, kurios keliauja iš metų į metus, tikino, kad nors ir vėluojant, bet pinigai vis tik pasiekia ūkininkų sąskaitas, o cukrinių runkelių auginimas yra pelninga šaka, tad jos atsisakyti neverta.
Marijampolės savivaldybės meras V. Brazys taip pat antrino, kad žemdirbiai turėtų galvoti ne vien apie save, bet ir apie fabrike dirbančius šimtus žmonių, kurie liktų be darbo, jei fabrikas užsidarytų, o savivaldybės biudžetas taip pat netektų didelių įplaukų. Meras ragino ūkininkus sėti runkelius. Tačiau šie kol kas abejoja, ar paklus mero patarimui ir fabriko atstovų raginimams.
Žemdirbiams nusibodo būti mulkinamiems, kasmet prašyti sunkiu prakaitu uždirbtų pinigų ir kaskart išgirsti ne atsiprašymą dėl įsiskolinimų, bet kaltinimus už nesupratingumą. Ne vienas susirinkime dalyvavęs žemdirbys pasijuto įžeistas, nes jiems buvo papriekaištauta, kad jei ūkiui trūksta pinigų sėjai, vadinasi, ūkio šeimininkas nemoka tinkamai planuoti savo pajamų. Tačiau ar ne gėda taip priekaištauti ūkininkui, kuriam pats esi skolingas?
Cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo nariai skirstėsi iš susirinkimo nežinodami, kaip pasielgti – ar dar kartą patikėti „Arvi cukrus“ ir paties „Arvi“ ir ko prezidento pažadais, ar pagaliau dėti tašką ir saldžiųjų šaknų laukus apsėti javais, žirniais ar pupomis ir kukurūzais.
