aA
Ūkininkai tikina, kad aukcionuose dėl biojėgainių gaminamos elektros energijos pardavimo kvotos pralaimėtų turtingiems verslininkams ir liktų tik pigiais žaliavos tiekėjais.
Eureka
© Shutterstock nuotr.

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės svarstė galimybes statyti biojėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado netikėtų kliūčių.

Žemdirbiai kyla į kovą ir prašo nesupančioti jų, o leisti uždirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesutinka tapti tik žaliavų biojėgainėms tiekėjais, nes tada šio verslo grietinėlę nugriebtų tarpininkai.

Įstatyme atsirado nauja kliūtis

Perskaičius šių metų liepos 1 d.įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo papildymus galima pamanyti, kad Lietuvoje kilo biojėgainių statybų bumas.

Lyg mostelėjus burtų lazdele stambesniuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse pradėjo dygti biojėgainės ir gaminti tiek daug elektros energijos, kad energetikai susiėmė už galvų – ką su ta energija daryti, kam ją parduoti?

Tačiau realybė kitokia. Lietuvos biodujų asociacijos (LBA) direktorius Jonas Budrevičius sako, kad diržo nusipelnė ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė, o labiausiai – Energetikos ministerija ir jos šaunusis ministras, pro rožinius akinius matantis tik atominės elektrinės viziją ir į mažutėles biojėgaines net nesiteikiantis pažvelgti. Taip ir atsirado įstatyme kliūtis norintiesiems statyti biojėgaines – jų savininkams reikės dalyvauti aukcionuose ir varžytis dėl pagamintos energijos pardavimo kvotų. Kas aukcione pasiūlys energiją parduoti pigiau, tas ir laimės kvotą, o kiti liks it musę kandę. Pasistatėte biojėgainę, tai ir naudokite energiją savo tikslams arba šildykite orą, o Energetikos ministerija jūsų matyti nenori.

Valdininkai tikina, kad kvotų užteks, esą ūkininkai be reikalo ieško problemų. Tačiau Jurbarko r. ūkininkaujančio Raimundo Jovarausko tokie tikinimai nenuramina: „Norintieji statyti biojėgaines siekia garantijų, kad vėliau netektų gailėtis dėl investicijų, o valdininkų raminimais energijos nepagaminsi.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 12 biojėgainių, tačiau nė viena iš jų nestovi ūkininko ar bendrovės kieme. Apmaudu, kad šiuo atveju mus lenkia visi kaimynai.

Nenori pelno atiduoti tarpininkams

Artimiausią savaitę susidariusią kuriozinę padėtį svarstys Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Šį kartą ūkininkai pasiryžę rimtai kovoti dėl savo teisių. Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, ūkininkai diskutuos ir labai tikėtina, jog Vyriausybei kol kas mandagiai pasiūlys, kad iš gyvulius auginančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, sumaniusių statyti biodujų jėgaines iki 1 MW galios, nebūtų reikalaujama aukcionuose įsigyti elektros energijos pardavimo kvotą. LŪS ketinimams jau pritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).

„Jeigu mes auginame gyvulius, galime užauginti kukurūzų biodujoms gaminti, tai natūralu, kad pirmiausia būtent ūkininkai, o ne pinigų nestokojantys verslininkai galėtų naudotis šia galimybe. Praėjo tie laikai, kai žemdirbiai turėjo dirbti sunkiausius darbus, o tarpininkai nusigriebdavo grietinėlę“, – sako LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis.

Jeigu mes auginame gyvulius, galime užauginti kukurūzų biodujoms gaminti, tai natūralu, kad pirmiausia būtent ūkininkai, o ne pinigų nestokojantys verslininkai galėtų naudotis šia galimybe.
J.Kraujelis

Ūkininkai piktinasi ir stebisi – Vyriausybė kiekviena proga tikina remsianti didesnę pridėtinę vertę sukuriančius gyvulininkystės ūkius, tačiau kai pasitaiko proga tai daryti, kažkodėl pasielgia priešingai.

Kodėl šios žemdirbių organizacijos susirūpino būtent gyvulininkystės ateitimi? Todėl, kad šie rekordiniai grūdų augintojams metai parodė, jog žemės ūkyje naudingas balansas ir niekam nenaudinga, kai į priekį išsiveržia kuri nors žemės ūkio sritis. Štai šįmet grūdų augintojams labai praverstų didesnis grūdų poreikis vidaus rinkoje. Tačiau daugiau nei pusė užauginto derliaus teks eksportuoti. Štai ūkininkai ir siūlo Vyriausybei ne tik žodžiais, bet ir darbais remti gyvulininkystės ūkius.

Kaimynai remia ne žodžiais

Latvijoje jau veikia 25 biodujų jėgainės, pastatytos stambiuose gyvulininkystės ūkiuose, statoma dar 8–10 jėgainių, o Vokietijoje veikia daugiau nei 7 000 biodujų jėgainių. Jose per metus pagaminama apie 17 mlrd. kWh elektros energijos – tiek, kiek galėtų būti pagaminama dviejose stambiose branduolinėse jėgainėse. Kasmet šioje šalyje pastatoma po 500–700 tokių jėgainių.

Kokios tokio augimo priežastys? Ekonominės. Ūkininkams apsimoka statyti biojėgaines. Pavyzdžiui, Latvijoje už tokios rūšies energiją mokama po 59 ct už kWh, o Vokietijoje – 72 ct už kWh. Be to, apie 50 proc. remiamos investicijos į biojėgaines ir nekuriama jokių kliūčių, atvirkščiai – skatinama, tik statykite daugiau biojėgainių, žinoma, jeigu apsimoka tai daryti.

Dėl kitokių priežasčių biojėgainės statomos Baltarusijoje. Pasak LBA direktoriaus J.Budrevičiaus, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka tiesiog įsakė prie stambesnių gyvulininkystės fermų įrengti biojėgaines. Ir niekas nedrįsta prieštarauti net tada, kai tą daryti neapsimoka. Tokia tvarka ES šalyse, žinoma, nepriimtina, nes įsakymais biojėgainės nepadarysi pelningos.

Kaip yra Lietuvoje?

Yra vienas itin ryškus žiburėlis ir Lietuvoje. Tai – neseniai Pasvalyje pradėjusi veikti UAB „Kurana“ biojėgainė, kurios galingumas – 4 MW. Bendrovė pagamintą elektros energiją panaudoja savo poreikiams ir dar tiekia Pasvalio šilumos tinklų įmonei. Šioje biojėgainėje biodujos gaminamos iš žlaugtų, susidarančių po etanolio gamybos.

Tačiau lietuviai ūkininkai nesusigundė statyti biojėgainių. Priežastys žinomos.

„Tik neseniai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino bioenergetikams tinkančią elektros energijos supirkimo kainą – nuo 48 iki 64 ct už kilovatvalandę. Anksčiau nustatyti 30 ct už biojėgainėje pagamintos elektros energijos kilovatvalandę buvo mažiausia kaina ES“, – sakė J.Budrevičius.

Tik neseniai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino bioenergetikams tinkančią elektros energijos supirkimo kainą – nuo 48 iki 64 ct už kilovatvalandę.
J.Budrevičius

Tačiau paaiškėjo, kad iš tokio padidinimo mažai naudos, nes į vieną kišenę įdėjo, o iš kitos paėmė. Pasak LBA konsultanto Dariaus Strazdo, padidinus elektros energijos supirkimo iš biojėgainių kainą atsisakyta 50 proc. remti investicijas į biojėgaines: „Kažkodėl nuspręsta, kad tai yra dviguba parama, nors kitose ES šalyse taip nemanoma.“

O dar kai Seimas pritarė Energetikos ministerijos pasiūlymui rengti kvotų aukcionus, investuoti į šį verslą gali tik turintys storą piniginę ir geležinius nervus.

Kvota – didelė, užteks visiems

Saulius JASIUS, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius:

- Lietuvoje nustatyta, kiek galima pagaminti energijos iš vėjo, saulės, biodujų, ir skiriamos kvotos. Kodėl? Baiminamasi, kad neatsirastų per daug biojėgainių, nes jų energija superkama brangiai, taigi visiems piliečiams lyg ir pakiltų elektros energijos kaina. Tačiau manau, kad dėl aukcionų problemų nėra ir nebus. Mano žiniomis, kvota yra labai didelė, todėl ūkininkai nesibaimindami gali statyti biojėgaines. Jie gaus tiek kvotos, kiek prireiks. Todėl ŽŪM neprieštaravo kvotų įvedimui. Mes kreipėmės į biodujų specialistus ir jie patvirtino, kad reikalavimas įsigyti kvotas nestabdytų biojėgainių plėtros. Be to, tarėmės su Energetikos ministerija, kad prireikus ji galėtų pakoreguoti kvotų dydį.

Aukcionai – lyg akmuo po kaklu

Kęstutis NAVICKAS, Aleksandro Stulginskio universiteto Agroenergetikos katedros vedėjas:

- Reikalavimai dalyvauti aukcionuose dėl energijos kvotos ūkininkams yra lyg akmuo po kaklu. Suprasčiau, jeigu tokie reikalavimai būtų keliami nestabiliai veikiantiems atsinaujinančios energijos šaltiniams, kurie elektros tinklams galėtų sukelti problemų, tačiau biojėgainių atveju yra kitaip. Pirmiausia jų yra nedaug ir, mano žiniomis, jokio statybų šuolio neprognozuojama. Be to, jos dirba stabiliai. Biojėgainės dirba kaip bet kokia kita šiluminė elektrinė. Ir kuo daugiau valandų ji dirba, tuo yra rentabilesnė. Taigi elektros tinklams toks gamintojas yra net labai naudingas. Štai Vakarų šalyse manoma, kad biojėgainės svarbios kaip tik siekiant palaikyti stabilumą.

Jeigu būtume ryžtingesni, biodujų jėgainėse galėtume pagaminti tokį pat elektros energijos kiekį, kokį planuojame gaminti atominėje elektrinėje. Deja, mes šia galimybe nepasinaudojame.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaimo turizmo asociacija: šiame versle situacija skirtinga (1)

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad šiame versle situacija dvejopa –...

Kaimuose nebelikus pašto skyrių, iki artimiausio paštomato moteris vyksta 30 km: plėtrai – per mažai gyventojų (61)

„Delfi“ skaitytoja, gyvenanti Skuodo raj., pasakoja patirianti sunkumų dėl pašto siuntų ,...

Šilalės rajone sustabdyta nelegali mėsos ir žuvies tvarkymo veikla (3)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento specialistai, kartu su...

Kokius orus prognozuoja augalai ir ką dabar būtina nuveikti sode

Laidoje Delfi 11 kalbamės su Gediminu Cijūnaičiu, gediminosodai.lt savininku, kuris pasakoja, ką...

Grįžę į Lietuvą kepa ypatingus šakočius ir siunčia žinutę emigrantams: ir Lietuvoje gyventi galima (174)

Jonaviečiai Sandra ir Karolis Matulevičiai – tie, kurie patys savo kailiu išbandė gyvenimą...

Top naujienos

Visoms gyventojų grupėms COVID-19 vakcina Lietuvoje būtų nemokama: Skvernelis įvardijo savo planą B vakcinoms išleis daugiausia 125 mln. eurų  (305)

Lietuvos Vyriausybė priimė sprendimą pirkti vakciną nuo COVID-19. Vakcina nemokamai bus...

Su Baltarusija – beprecedentė santykių krizė: tenka pripažinti ir Lietuvai nemalonius faktus (203)

Lietuvos laikysena – įkvepianti, šalies-lyderės, kuri puikiai supranta baltarusių tautos...

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė dar 2 žmonės (227)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų...

TASS skelbia, kad Rusijos pajėgos numušė savo pačių naikintuvą papildyta (211)

Antradienį naikintuvą „Su-30“, sudužusį pratybų metu Tverės srityje, pirminiais duomenimis,...

Cichanouskaja: šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją 5 šalys jau pareiškė nepripažįstančios Lukašenkos prezidentu (71)

Aliaksandras Lukašenka , per trečiadienį slaptai surengtą inauguraciją šeštai kadencijai...

Ruošia pokyčius būsto nuomotojams: privaloma sutarčių registracija ir baudos (197)

Finansų ministerija parengė ir užregistravo įstatymų pakeitimus, kuriais siūlo išguiti...

Neurochirurgas pasidalino naujausiomis Michaelio Schumacherio sveikatos būklės prognozėmis ir jos nėra džiuginančios (11)

„ Formulės 1 “ legenda Michaelis Schumacheris yra vegetacinės būklės ir turi labai mažai...

Kosmetologės verdiktas: permanentinis makiažas skirtas toli gražu ne tik antakių ir lūpų pagražinimui

Dažnai girdime siūlomas mikropigmentacijos, mikrobladingo, permanentinio makiažo, kosmetinės...

Įamžino klaidą, dėl kurios vairuotojai pažymėjimą gali „padėti“ į stalčių vos per akimirką (101)

Vadovautis blaiviu protu – tokį patarimą duoda ir vairavimo instruktoriai, ir draudikai, ir...

„Barcelonos“ snaiperis neslepia: Šaro reiklumas pranoksta tai, ką įsivaizdavau

Praėjusį sezoną Svetislavo Pešičiaus treniruojamoje komandoje gana sunkiai stabilią vietą...

|Maža didelių žinių kaina