„Varžytynės. Kasdien su šia mintimi gyvenu nuo pusę penktos ryto, kai šeima keliasi darbams, iki vidurnakčio. Tik save kaltinu, kad be reikalo pradėjau ūkininkauti. Mūsų valstybėje geriau nieko nedaryti. Patikėkite, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta įgyvendinti priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas”, struktūrinių fondų parama pagal 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą - BPD - yra tik gražūs žodžiai ir reklama”, - nusivylimo neslėpė vienas pirmųjų Lietuvos ūkininkų, modernaus pieno ūkio savininkas puniškis Albertas Jusas.
© K.Šatūno nuotr.

Vokiečių ūkininkai buvo šokiruoti

Prie varžytynių slenksčio atsidūrusio ūkininko valdose jau nesilanko ūkininkų delegacijos, įvairių bendrovių atstovai, nerengiami kiti susibūrimai. Gražiai tvarkomame ūkyje lauko dienas organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus biuras, kiti skyriai. Kur visi jie dabar? Kodėl nepagelbsti bėdoje atsidūrusiam ūkininkui?

Tiesa, mes apsilankėme tuomet, kai A.Juso ūkyje neseniai buvo viešėję vokiečiai. Jie liko pritrenkti mūsų šalies politikų požiūrio į Lietuvos ūkininkus. Net siūlė puniškiui atvykti į Vokietiją ir jos bankuose imti paskolą ūkiui gelbėti. Ten jam tektų mokėti apie 4 proc. palūkanų, pas mus - 14 procentų.

Lietus trumpam atitraukė ūkininką nuo darbų, tad turėjome valandėlę pokalbiui.

„Lietuva nuo senovės buvo žemės ūkio kraštas. Šiandien iš šalies vadovų negirdžiu, kad kuris nors kalbėtų apie žemės ūkį, kad kurį domintų ši sritis. Nacionalinė mokėjimo agentūra - gigantiškas aparatas, bet kam jis reikalingas?” - retoriškai klausia pašnekovas, auginantis 200 karvių, 125 iš jų - piendavės.

Jis piktinasi: sukurtas didelis darbuotojų aparatas, įvairūs fondai, bet jų specialistai sėdi kabinetuose ir vadovaujasi teorijomis. Praktiniai dalykai, analizės jų nedomina. Ūkininkas šypteli prisiminęs žodžius, kurie tarsi burtažodis Nacionalinės mokėjimo agentūros Alytaus skyriaus specialistes paskatino sparčiau suktis, padėti jam greičiau gauti išmokas. Tas stebuklingas žodžių junginys buvo: „Aš važiuosiu pas ministrą.” Pasak Alberto, ši frazė padėjusi ir jo kolegai, kitam ūkininkui. „Šios tarnybos specialistai turėtų dirbti mums, padėti kuo greičiau gauti lėšų, prižiūrėti projektą, žadinti ūkininkus, jei jie apsnūdę, siūlyti, analizuoti, daryti išvadas. Bet atvažiuoja tik patikrinti. Ir dažnai juoką sukelia”, - tvirtina ūkininkas.

Jis pasakojo nusprendęs atsisakyti pašarų šėrimo stotelių, nes keitėsi šėrimo būdas, ir iš priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas” lėšų vietoje koncentruotų pašarų dalijimo stotelių įsigyti 4 melžimo aparatus. „Agentūros specialistas jų neleido pirkti, aparatus įvardijo kaip atsargines detales. Ar 10 tūkstančių kainuojantis modernus melžimo aparatas - atsarginė detalė?” - nesupranta ūkininkas. Dabar keturios melžimo vietos tuščios. Ūkininkas mano, kad jo reikalai gal ir būtų klojęsi geriau, jei jį būtų šefavęs vienas specialistas. Jie keitėsi, teko turėti reikalų su keturiais ar net penkiais.

A.Jusas prisiminė vieną kuriozą. Baigus statyti 160 vietų ūkinį pastatą sulaukė Nacionalinės mokėjimo agentūros Alytaus skyriaus specialisto vizito. Svečias, apžiūrėjęs statinį, pasiteiravo: „O kur dar 50 sąramų? Radau tik 10.” „Atidžiai pažvelgiau jam į veidą. Maniau, juokauja. O jis, pasirodo, rimtų rimčiausiai klausia. Tada pajuokavau aš. Sakau, norint jas pamatyti, reikia pastato apdailą nulupti. Bet paskui, žinok, reikės ir priklijuoti. Suprasčiau, jei būtų buvęs dar beūsis studenčiokas, tačiau kai prieš mane stovi iš kaimo kilęs mano amžiaus vyras ir nori, kad visos sąramos baigtame statinyje būtų matyti kaip ant delno, darosi neramu”, - dėsto pašnekovas.

Išsigelbėjimas - kooperatyvas

„Klausiate, ar manyje dar liko patriotizmo? Aš nežinau, kas esu. Buvau optimistas, nusivyliau, netikiu ateitimi. Graudu klausyti, kokiais būdais ketinama papildyti valstybės biudžetą. Pradeda nuo mažulėlių kišenių. Kodėl ne nuo savų? Kitados prie šio stalo sėdėjo, apie ūkininkų ateitį gražiai kalbėjo ir kandidatas į tuomet pirmos kadencijos Prezidentus Valdas Adamkus. Ir kiti politikai lankėsi, stengtis dėl žemės ūkio žadėjo. Bet viską taip greitai pamiršo”, - ūkininkas susikrimtęs dėl nesmagios kasdienybės.

Kritiškiausia, pasak jo, pieno ūkių, kurie dalyvavo BPD programoje ir yra paėmę paskolas, padėtis. Pradėtos skaičiuoti 7 proc. palūkanos dabar šoktelėjo iki 14 procentų. Už litrą pieno iki liepos 1-osios A.Jusas gaudavo po 50 centų. Dvidešimt metų ūkininkaujančiam puniškiui nuolat kirbėjo mintis kooperuotis. Jis vis prisimena ir kitiems pateikia šluotos pavyzdį: kiekvieną jos ražą lengva perlaužti, o surištų į šluotą - niekaip. „Keturis kartus bandėme burtis. Nepavykdavo. Žmonės vis įžiūrėdavo kito naudą, bet nesistengdavo įvertinti, kad ir patys ją pajus. Pavydas verčia vargti vieniems.

Pagaliau nepraradusieji vilties susibūrėme į „Pieną LT”, ir pirmasis rezultatas - nuo liepos 1-osios už litrą pieno gauname po 57 centus. Šis kooperatyvas vykdo dvi programas”, - kalbėjo ūkininkas, kuriam kooperatyvas - vienintelė šviesa sunkiame žemdirbio kelyje.

Anos, nepriklausomos, Lietuvos ūkininkus iš 1935-1936-ųjų sunkmečio taip pat gelbėjo kooperatyvų sąjungos „Lietūkis” veikla. Tik ji padėjo atsigauti. Bet tuomet „Lietūkiui” talkino ir valdžia. „Mums padėti nereikia, tegul atiduoda, ką uždirbome”, - kartojo darbštus ūkininkas.

Sauja centų juntamesnė?

Kad ūkių situacija kritiška, pripažįsta ir žemės ūkiu turintys labiau pasirūpinti specialistai. Atsivėrus galimybėms pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai buvo žadamos vienodos sąlygos konkuruoti pieno gamintojams. Palyginti su kitomis ES šalimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje mažiausios. „Lietuvoje nėra žemės ūkio strategijos, nėra bendrų planų. Mėtomasi ir mėtoma, vienu žodžiu - žlugdomi tie, kas nori dirbti ir užsidirbti”, - padėtį bando reziumuoti A.Jusas. Nėra ir ūkininkų vienybės. Visi, pasak pašnekovo, tyliai kenčia ir vargsta savo ūkiuose. Jam viešai prabilus, atsiliepė dešimtys ir dejavo, kad jų irgi laukia varžytynės.

„Vokiečiai pasakojo savo valdžią privertę į juos atsigręžti. Suvežė pieną, išpylė aikštės viduryje. O ką veikiame mes? Supurto mus truputį, tuoj kiekvienas po savo ūkio šluota lyg peliukai pasislepiame”, - atviras ūkininkas.

Kur jis semiasi stiprybės? „Tas uostas - šeima, mano trys atžalos, dar besimokančios, bestudijuojančios, geros, darbščios”, - teigia A.Jusas. Žmona priduria: „Ir nuolat iš mūsų girdinčios, kad nėra pinigų.”

Pasitraukti iš ūkio be pusantrų metų jis negali. Gauta parama iš ES įpareigoja penkerius metus nekeisti veiklos. Iš pieno ūkio gaunamų pajamų jau nebeužtenka paskoloms, einamiesiems mokesčiams sumokėti. Šeimos biudžetą gelbsti žmonos, dirbančios policijoje, atlyginimas.

Kaip taupo, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių? „Galvijams jau neduodu mineralinių priedų, papildų. Nuperku tik laižomosios druskos. Šeriu tik tuo, ką pats pasigaminu. Aišku, nukenčia primilžiai. Užpernai per metus iš kiekvienos karvės primelždavau vidutiniškai 7 tūkstančius litrų, pernai - 6 tūkstančius 500 litrų pieno. Stengiuosi samdyti mažiau darbininkų. Dabar dirba keturi, nors tokiame ūkyje reikėtų dar nors poros. Atsisakiau nereikalingų pirkinių, nekaupiu jų, perku tik kai baigiasi. Naujų plovimo medžiagų užprašau tik besibaigiant senoms. Reikėtų ūkyje kai ką patobulinti, šen bei ten pabetonuoti, bet tokių darbų nepradedu”, - taupymo punktus dėsto ūkininkas.

Jo ūkis prižiūrimas beveik 20 valandų per parą, tačiau jau kuris laikas neduoda jokios naudos. Valstybės nesudrausminti, net žodeliu nepabarti jo uždarbį dalijasi monopolininkai - perdirbėjai ir prekybininkai. Jei valstybė jiems uždėtų „lubas”, tarkime, 50 proc. (yra ES šalių, kurių pieno ūkiams atitenka 60 proc. pajamų nuo parduotų produktų) pasiektų jų gamintojus.

„Monopolininkai susirenka litus, o mums paberia baltų ir geltonų centų. Ir dar bando įtikinti, kad litas rankoje ne taip jaučiamas kaip sauja centų”, - apmaudžiai kalba dar ne taip seniai lyderiavęs ūkininkas. Ir šiandien jis ir jo šeima daug dirba, bet visas uždarbis atitenka valstybei, į šeimos biudžetą neįplaukia nė vienas litas. Ar ši šeima - ne valstybės įkaitė? Tik taip save vadina ir pats A.Jusas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gailius: ŽŪM pavaldžios įstaigos keliami reikalavimai sukuria papildomą biurokratinę naštą (6)

Parlamentaras Vitalijus Gailius kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ,...

Apgirtusi kiaulė terorizavo kaimo šunis (121)

Neeilinis nutikimas antradienį įvyko Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime. Čia iš tvarto...

Prezidentės patarėjas: Bėronto paskyrimas kompromituoja (7)

Sprendimas antrai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį...

Prezidentūra pasigenda žemės įsigijimo saugiklių kontrolės (13)

Prezidentės patarėjas sako pasigendantis žemės įsigijimo saugiklių kontrolės. Pasak Mindaugo...

Pertvarkant urėdijas darbo neteks apie 300 žmonių (78)

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos...

Top naujienos

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (194)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (134)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Naktinis reidas Vilniuje: girtus vairuotojus gaudė ir policija, ir pareigingi piliečiai (15)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį reidą surengę Vilniaus kelių policijos pareigūnai vėl...

Šaltis smogs kaip reikiant: –15 laipsnių bus ne riba (26)

Žiemos gerbėjai gali džiūgauti, nes sniegu ir žiemišku šaltuku dar kurį laiką tikrai...

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (421)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Tryliktasis Dakaro etapas: puikiai pasirodęs Žala finišą pasiekė 9-oje vietoje, Juknevičius ir Vanagas dvidešimtuke (526)

Priešpaskutinis 2018 metų Dakaro etapas Lietuvos komandoms klojosi lyg iš natų. Geriausiai sekėsi...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (491)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

„AX Armani“ su naudingais lietuviais paskutinę sekundę triumfavo Vitorijoje, CSKA paėmė „Pao“ tvirtovę „Real“ krito Malagoje (10)

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (53)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (172)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...