Buvę šiauliškiai Rūta ir Dainius Petkauskai prieš aštuonerius metus įsigijo sodybą ir persikėlė gyventi į nuošalų Šiaulių rajono Minaičių kaimą.
Žalioji arbata
© Shutterstock nuotr.

Jauna romantikų šeima ieškojo tylos, norėjo gyventi nuosavame name, todėl nutarė įsikurti senoje troboje po didžiuliais medžiais, ten, kur pamiškėje ryto rūkuose šoka gervės, svajojo turėti lopinėlį žemės ir auginti kvapiąsias žoleles.

Rūta šiandien sako, kad jos svajonės išsipildė: ji įkūrė ūkį, užaugintas arbatžoles ir prieskonius prieš pusantrų metų pradėjo vežti į specializuotas parduotuves Šiauliuose ir Vilniuje. Vyras jai pastatė nedidelį medinį namelį, kuriame ruošia arbatžolių ir prieskonių mišinius, čia ne tik jos darbo ir poilsio vieta, čia iš miesto užsuka draugai, čia jie sėdi ir gurkšnoja Rūtos arbatą, vakarais klausosi bliuzo. 

Kaip sako Rūta, kol kas ji tik pradeda savo arbatžolių verslą.

Kvapiosios arbatos kiek­vieno skoniui

Idėja auginti kaime žoleles Rūtai kilo prieš dešimt metų, kai pritrūkusi močiutės džiovintų kvapiųjų mėtų užsuko į vaistinę jų nusipirkti. Užsiplikiusi arbatą nustebo – nei kvapo, nei spalvos, o sudėtis – kažkokia šakalynė. Ir taip prasidėjo Rūtos didžioji kelionė į kvepiančių augalų pasaulį – skaitė literatūrą, domėjosi, kaip reikia auginti arbatžoles, tarėsi su specialistais, lankė kursus. 

Baigusi Šiaulių universitetą firmoje dirbo vadybininke, bet vis svajojo įsikurti kaime. Po ilgų paieškų kartu su vyru surado jiems patinkančią sodybą ramioje ir nuošalioje vietoje. Kai pirmą kartą atvyko, juos pasitiko ant kelio stovintis gandras. Apsigyveno Minaičiuose, gimė sūnūs Joris ir Julius. Po kelių metų pabandė auginti vaistažoles. Iš pradžių tik sau ir draugams.

Rūta Petkauskienė
Rūta Petkauskienė
© "Ūkininko patarėjas"

Nuošalus kaimas, kuriame yra keturios sodybos ir tik keli gyventojai, vasarą pakvimpa žydinčiais Rūtos augalais, nektaro rinkti čia atskrenda kaimyno bitės. Iš pradžių augino tik 10 arų vaistažolių, o pernai Rūtos plantacija padidėjo – žolelėms paskyrė 35 arus. Praėjusiais metais dalyvavo tarptautinėje verslo parodoje, surengtoje Šiaulių arenoje. Prieš pusantrų metų Rūta įregistravo ūkį. Jos arbatų galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse Šiauliuose ir Vilniuje.

Pradedančioji verslininkė ir ūkininkė už žolelių namelio parodo nemažą lauką – šią vasarą prieskoninius augalus ir arbatžoles augins 2 ha plote. Planuoja įrengti meditacijos lauką, atvykusieji galės pasigrožėti žydinčiais augalais, pabūti tyloje, pasivaikščioti. Ateičiai ji turi ir daugiau sumanymų – akmenimis išgrįsti taką, sukurti energetinį labirintą: „Kol kas – ieškojimų procesas, bet palengva einu tik pirmyn. Apie verslo planus nekalbu, man žolelės – gyvenimo skonis, svarbu, kad uždirbčiau duonai. Ir mėgaujuosi tuo, ką dabar darau.“

Iš didelio popierinio maišo Rūta saujomis semia sudžiūvusius čiobrelius ir beria ant savo darbo stalo. Nuo stiebo nubraukia lapelius ir supila juos į popierinį maišelį. Atsakingas darbas, viskas daroma su meile ir neskubant, kad žmogus, nusipirkęs jos žolelių, gertų kvapią arbatą, atgautų jėgas ir nusiramintų. Ji paaiškina, kad arbatai netinka jokie stagarėliai, bus nekokybiška arbata. Vėl braukia lapelius, pila į maišelį ir sveria. Kruopštus ir lėtas darbas, jokios skubos. Rūta ištaria – turi būti susikaupęs, pasinėręs į tylą. Sukurtas arbatas pirmiausia ji pati degustuoja.

Rūtos ir Dainiaus Petkauskų namai
Rūtos ir Dainiaus Petkauskų namai
© "Ūkininko patarėjas"

Savo sklype arbatoms ir prieskoniams augina keliolikos rūšių augalus, dar nemažai žolynų, lapų, uogų – aviečių, mėlynių, bruknių, žemuogių – prisirenka miškuose, kartais suranda palaukėse. Renkasi nuošalias vietas, kur nevažiuoja jokios mašinos, niekas nesėja ir nearia. Vasarą į miškus važiuoja kartu su vaikais, jiems patinka čia lakstyti ir klausytis įvairių garsų. 

Gyvenimas vėjų pagairėje

Rūta labai brangina tylą. Tyloje gimsta daug idėjų. Ji per dienas savo žolelių namelyje darbuojasi vienui viena. Vyras, kas rytą važiuodamas į darbą Šiauliuose, į darželį nuveža abu vaikus. Vakare visi trys sugrįžta.

Namelyje pakvimpa užplikyta arbata. Rūta sako, jog nežino, kas ji – ūkininkė ar žolininkė. Viskas viename. Ji gūžteli pečiais ir stebisi, kad giminėje nebuvo nei žolininkų, nei ūkininkų, ji pirmoji pasinėrė į augalų pasaulį. Gana ilgai ieškojo savo vietos, kol pagaliau surado Minaičių kaimą. Augo Kaune, studijavo Šiauliuose, o įsikūrė sodyboje po dideliais medžiais. Rūta stebisi, kad jų sodyboje visada vėjuota – čia tikra vėjų pagairė. Vėjas žolininkei simbolizuoja minčių laisvę, proveržį, kaitą, neleidžia susitvenkti bet kokioms emocijoms. Save Rūta vadina vėjuota asmenybe, mat nori keistis ir keisti aplinką, kurti, bandyti, veržtis ir nestovėti vietoje.

Jos arbatžolių plantacijoje nepaprastai gražu vasarą, kai suveši visi žolynai, spalvomis trykšta gėlės, daugybė bičių ir drugelių. Tikras spalvų ir kvapų rojus. Vasarą Rūta augina, skina, paskui džiovykloje džiovina arbatžoles ir prieskoninius augalus, o rudenį ir žiemą prekybai iš jų ruošia įvairius mišinius. Rūta savo darbą vadina kūryba, nes kurdama arbatų receptus kurį laiką mintyse nešiojasi skonio prisiminimą, paskui ieško idėjų, kaip išreikšti arbatos skonį žodžiais – ilgai nerimsta, kol sugalvoja pavadinimą. Arbata „Užkalbėjimas“ skirta susimąstyti, medituoti, prisiminti vaikystę. Ji papasakojo vieną epizodą. Kai arbatai miške skynė pušų šakeles, buvo ypač vėjuota žiemos diena, vėjas ošė tik pušų viršūnėse. Mintyse Rūtai tarsi suskambo žodžiai: „Dangus pušų viršūnėse, ten sutūpę angelai“. Geresnio pavadinimo arbatai ir nesugalvotum. 

Jaukiems šeimos vakarams tinka gerti Rūtos arbatas, kurios kvepia prisiminimais ir svajonėmis, atpalaiduoja ir nuramina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pienininkai: kainos pasiekė viršūnę (72)

Rinkos ekspertai prognozuoja, kad 49 proc. per metus išaugusios pieno supirkimo kainos pasiekė...

Ieškoma, kaip geriau apskaičiuoti liūčių padarytus nuostolius (12)

Žemės ūkio ministerija ir nuo liūčių nukentėjusios savivaldybės ieško būdų, kaip tiksliau...

Nuo liūčių nukentėję Kauno rajono ūkininkai atleisti nuo žemės mokesčių (6)

Kauno rajono savivaldybės taryba pirmadienį priėmė sprendimą, kuriuo nuo žemės mokesčių...

Žemaitijai - kiaulių maro grėsmė iš Latvijos (7)

Rytinėje Lietuvos dalyje siaučiant afrikiniam kiaulių marui, kyla grėsmė, kad užkratas per...

Žemdirbių dėl lietaus patirti nuostoliai galutinai paaiškės tik sausį (13)

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių...

Top naujienos

Šokiruojantys viduramžių gydymo metodai (48)

Viduramžių gydytojus Vakarų Europoje galima skirti į dvi labai aiškias kategorijas: kaimo...

Beprotiškai augančio Vilniaus rajono gyventojai šiurpsta nuo blogėjančio gyvenimo (300)

Vieno iš tankiausiai užstatytų Vilniaus miesto kvartalų – Perkūnkiemio – gyventojai mėgina...

Vargo Lietuva: vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines bėdas (138)

Vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines požiūrio į vaikų psichikos...

VRK neskirs dotacijos Liberalų sąjūdžiui (16)

Partijai padarius šiurkštų finansavimo įstatymo pažeidimą, dotacija neskiriama, sako...

Maskvoje pakeliui į ketvirtfinalį R. Berankis sustabdė karjeros aukštumas šturmuojantį serbą (23)

Rusijos sostinėje Maskvoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos ( ATP ) 250 serijos turnyro...

Kodėl panika dėl belaidžio ryšio saugumo kilo tik dabar? (15)

Pastarosiomis dienomis kilo didelė panika dėl „Wi-Fi” ryšio saugumo – paaiškėjo, kad...

Kelionę aplink pasaulį pradėjęs Vilius: apie dviratininkų džiaugsmus ir vargus Europos keliuose

21 metų keliautojas Vilius Grižas jau kurį mina dviratį tolyn nuo Lietuvos. Daugiau apie vaikino...

Suskaičiavo, kas Lietuvoje dirba ilgiau: moterys ar vyrai? (13)

Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai...

Kodėl manęs nemyli antra pusė? (8)

Aš nejaučiu meilės. Manęs nevertina. Nesuprantu, kas mus jungia... Ir kodėl mes kartu? Manęs...

Netiki A. Verygos pažadais: atlyginimus jau galėtume didinti 400 eurų, tačiau ir toliau skatiname emigraciją (177)

Seimas pradeda svarstyti žymiai didėjantį kitų metų PSDF biudžetą, kuriame nemažą dalį...