Nieko protingo nekurianti valdžios pareigūnų armija apdovanota retu gebėjimu – griauti. Dabar užsimota sunaikinti kaimo mokyklų tinklą. Viena po kitos uždaromos bendrojo lavinimo mokyklos sodžiuose. Tai patvirtina niūri statistika. 2001-2002 metais dar veikė 2270 bendrojo lavinimo mokyklų. 2009-2010 metais jų teliko 1149. Kas tai? Grįžimas į balanos gadynės laikus? Vienas po kito nyksta ir miršta kaimai. Išnaikinus mokyklas – paskutinį šviesos židinį, kaimus galėsime įrašyti į Raudonąją knygą. Gal laikas pradėti rašyti tokį metraštį?
Mokykla tapo skyriumi
Zarasų rajono Baibių pagrindinės mokyklos likimas – vienas iš daugelio mokyklų naikinimo pavyzdžių. Tik ten griovimo sumanytojų valiai principingai pasipriešino pedagogai, tėvai, kaimo bendruomenė. Ar išliks Lietuvos kaimuose paskutiniai šviesos žiburiai? Dar daugiau, ar išliks Lietuvos kaimas? Ar jų vietoje regėsime tik paminklinius kryžius, primenančius, kad buvo ir kaimas, ir mokykla, o dabar jų nėra...
Daugiau nei trejus metus Zarasų rajono Baibių pagrindinės mokyklos mokytojų kolektyvas, mokiniai, jų tėvai, kaimo bendruomenė gyvena tarsi karo zonoje. Jų dienas lydi nuolatinė įtampa dėl išlikimo. Dar 2007 m. pabaigoje atskriejo netikėta žinia – pagal numatomą mokyklų tinklo pertvarką, Baibių pagrindinė mokykla bus panaikinta. Vajasiškio bendruomenė, kuriai priklauso ir Baibių gyvenvietė, jau tada surinko daugiau nei 300 gyventojų parašų dėl mokyklos išlikimo. Tokia peticija buvo įteikta rajono merui ir tarybai. Mokyklos bendruomenė savo ruožtu surengė pirmąjį protesto piketą, o raštus parašė visoms aukščiausios valdžios institucijoms.
Tvarkingi valdžios pareigūnų atsakymai panašūs it vandens lašeliai: apgailestaujame dėl tokio Zarasų rajono tarybos sprendimo. Kas beliko mokyklai? Buvo surengta bado akcija prie Zarasų savivaldybės. Apie tai informavo spauda.
Tačiau suplanuotas mokyklos naikinimo traukinys riedėjo tolyn tinklo pertvarkos bėgiais. Zarasų valdžia savo planų atsisakyti neketino. Jos įsitikinimu, mokykla, nors tuomet ir turėjusi pakankamai mokinių, neperspektyvi, joje mažės besimokančiųjų skaičius, juos išlaikyti trūksta lėšų. Tai svarbiausias kriterijus reorganizuojant mokyklą.
Šią problemą išsprendė pati mokyklos ir kaimo bendruomenė, suradusi rėmėjų ir surinkusi trūkstamų lėšų dalį. Zarasų valdžiai – nė motais. Tai kas, kad mokykla pati pasirengė padengti mokinio krepšelio trūkumą? Reorganizacijos nesustabdysi, mat valdžia nelinkusi pripažinti savo klaidų, o juo labiau neskuba jų taisyti.
Šiandien Baibių mokykla pagal Zarasų rajono tarybos sprendimą tapo Salako pagrindinės mokyklos skyriumi ir netrukus buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Savivaldybės vadovams atsivėrė horizontai tvarkytis mokykloje kaip savame kieme.
Intriga užsimezgė teismuose
Baibių pagrindinės mokyklos bendruomenės pirmininkas Viktoras Juozėnas neslėpė, kad jis nusiteikęs palaikyti mokyklos išlikimą. Jaunas keturių vaikų tėvas džiaugėsi, kad jo vyresnės dukros baigė mokslus savo gimtinėje. Vyresnioji Rita jau universiteto studentė, Kotryna netrukus baigs gimnaziją Utenoje. Baibiuose aštuntą klasę lanko sūnus Karolis, o šešiametis Kasparas lanko priešmokyklinukų grupę. Būtent Viktoras bendruomenės vardu kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą, prašydamas panaikinti Zarasų tarybos sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo. Bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė mokyklos reorganizavimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Štai čia ir sužinota apie... išdavystę!
Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo teises perdavė Salako pagrindinei mokyklai, mat Baibiai jau buvo praradę juridinį statusą. Salakas, iki tol deklaravęs palaikymą kovojančiai dėl išlikimo bendruomenei, viename teismo posėdyje pateikė prašymą atsisakyti nagrinėti bendruomenės vadovo V. Juozėno skundą. Nėra skundo, nėra ir problemos. Atsakymo, kodėl kolektyvą išdavė kolega, Salako mokyklos direktorius L. Sadauskas, nėra iki šiol. Suveikta valdžios naudai, nuslėpus nuo kolektyvo išdavikišką elgseną.
Mokyklos direktoriui, dabar skyriaus vedėjui Valdui Ragauskui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir pasisavinus lėšas. Mokykloje vyko kratos, apklausos. Įtarimai subliuško. Pasak V. Ragausko, toks spaudimas sutrikdė sveikatą, daro neigiamą poveikį mikroklimatui. Maža to, dar skaldomas kolektyvas. Mokytojams siūlomi etatai ir didesni pinigai kitur, tėvai raginami vaikus pervesti į kitas mokyklas.
- Mažiausiai galvojama apie vaikus. Zuja geltoni autobusiukai, mes jo neturime. Kai kalbame apie lėšų taupymą, gal derėtų paskaičiuoti, kiek kainuoja tas vaikų rankiojimas, ar jis motyvuotas ir pagrįstas? Jeigu yra veikianti mokykla, o tėvai nori savo atžalas leisti į mokslus kitur, mieste, tai gal jie tegul ir sumoka už pavėžėjimą. Baigtųsi totalinė kova dėl vaikų skaičiaus norint išlikti, – aiškino V. Ragauskas.
Vaikas tapo preke
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jurga Miškinytė – vietos gyventoja. Iš gimtojo krašto išvažiavusi mokytis, čia sugrįžo kvalifikuota specialistė. Baibių pagrindinėje mokykloje triūsia jau septintus metus. Dalyvavo visuose piketuose ir organizuotose akcijose dėl mokyklos išlikimo. Ji stebisi valdžios pozicija, kodėl rajono meras ir kiti jo pritarėjai rūpinasi ne mokyklos gyvavimu ir išlikimu, o uždarymu.
- Toks kelias veda į niekur. Suprantu, kad reorganizacija būtina ten, kur nėra vaikų, kur bendruomenei nerūpi kaimo likimas. Mūsų apylinkėje gyvena ir kaskart balsuoti ateina per 500 rinkėjų. Tai daug. Ir vaikų yra. Jeigu jų neviliotų kitos mokyklos, kurioms irgi gyvybės reikalas turėti mokinio krepšelį, nebūtų tokios nereikalingos konkurencijos. Mums nerūpi postai ar pareigos, mes norime dirbti savo prasmingą darbą. Apmaudu, kad vaikai dabar tapo paklausi prekė, - apgailestavo buvusi direktoriaus pavaduotoja J. Miškinytė.
- Kaimo mokykla – tai vienintelė viltis išlikti kaimui. Negi aukščiausia valdžia nemato to baisaus sodybų tuštėjimo? Ten, aukštai, kuriamos visokios koncepcijos ir strategijos. Jos rašomos ne žmonėms, o tik dėl paukščiuko. Reikia nusileisti ant žemės ir pamatyti, kas vyksta kaime. Jaunimas gal grįžtų atgal į kaimą, tik kad to kaimo nebėra. Jauni klausia, ar yra mokykla, kokia. Jiems rūpi, ar veikia kultūros namai, ar yra biblioteka. Jei to nėra, kokia prasmė? – dėsto savo požiūrį keturių vaikų tėvas V. Juozėnas.
Kas liko iš Vajasiškio gyvenvietės šiandien? Šis kaimas – vos septyni kilometrai nuo Baibių. Dar prieš keletą metų Vajasiškio gyvenvietė buvo gyva. Didelis traukos centras bažnyčia. Veikė parduotuvė, kultūros namai, biblioteka ir, žinoma, buvo pradinė mokyklėlė. Reorganizacijos viesulas ją ir išdraskė pirmiausia. Neliko mokyklos, neliko gyvasties. Teliko bažnyčia ir aštuoniolika garbaus amžiaus senukų ir senučių. Kaimas miršta.
Ruošia lizdelį... privatizavimui!
Zarasų rajono savivaldybė savo padarė – Baibių pagrindinę mokyklą reorganizavo į skyrių. Mokykla prarado savo teisinį statusą, net neaptarus su jos kolektyvu tokios galimybės. Nerūpėjo savivaldybei ir mokyklos sukauptos rėmėjų lėšos. Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo narių siūlymai neskubėti reorganizuoti mokyklos buvo ignoruojami. Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius diskutuoti nebuvo linkęs, jis pasiūlė mokyklos bendruomenei „patiems spręsti, prie ko norėtumėte jungtis“.
Pasak Baibių mokyklos vadovo V. Ragausko, vos merui išvykus iš susitikimo su bendruomene savivaldybė savo tinklalapyje paskelbė, kad mokykla tampa... Degučių skyriumi! Vėliau patvirtintas kitas projektas – mokykla tapo Salako padaliniu.
Po gyvenvietę sklando kitokia mokyklos reorganizavimo versija. Žmonės kalba, kad pagrindinis siekis – ne reorganizacija, o pastatų privatizavimas bet kokia kaina. Kodėl gi ne? Vienas dalykas, mokykla nors ir yra sename pastate, bet visi žinome, kaip buvo statoma seniau. Tas pastatas stovės dar šimtą metų. Gražus namukas prie gero kelio. Mokykla įsikūrusi prie pat Utenos rajono ribos, netoli kelio Utena–Zarasai. Mokyklai priklauso 2 ha žemės. Šalia – dar vienas pastatas, priklausantis mokyklai.
Valdžios toli siekiančias užmačias parodo ir tai, kad ji nei iš šio, nei iš to tapo dosnuolė – ėmė ir paskyrė nemenką lėšų dalį mokyklos stogui perdengti ir antrojo aukšto naujiems langams įstatyti. Puošia lizdelį privatizavimui? Kodėl gi ne? Juk prie gero kelio stovi gatavas motelis... Mokinių krepšeliui tik lėšų stinga?
Mirties nuosprendžiai
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atliko tyrimą, kaip reorganizuojamos Visagino savivaldybės ir kai kurių Zarasų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Pateiktoje ataskaitoje konstatuota, kad net penkios iš 13 Zarasuose veikiančių mokyklų tapo skyriais ir prarado savo teisinį statusą.
- Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gražiai: optimizuojamas valdymas, pagerėja mokymosi sąlygos. Tačiau už viso to slypi ir kita, paprastai neviešinama pusė. Tyrimo metu nustatyta, kad tos mokyklos, kurios buvo tapusios skyriais, po kelių metų tiesiog likviduojamos. Taigi, kaip teisingai teigia Baibių bendruomenė, kaimo mokyklos reorganizavimas – „nuosprendis“ mokyklai, – konstatuoja Seimo kontrolierius.
Argi mokyklos išsaugojimas nėra valstybės reikalas? Negi nesuvokiama, kad nykstant kaimo mokykloms prastėja gyvenimo kokybė sodžiuje? Argi nematome, kaip vienas po kito užgęsta švietimo ir kultūros židiniai?
Reorganizuojant mokyklas gal ir pasiekiamas vienadienis lėšų taupymo efektas, bet ar vėliau atsikvošėjus neteks mokėti brangiau ir daugiau? Toks mokyklų reorganizavimas, koks vyksta Zarasų savivaldybėje, tėra vienadienė lėšų taupymo priedanga, kai nereikia sukti galvos nei apie mokinius, nei apie mokytojus, nei apie mirštantį kaimą.
P.S. Balandžio 17 d. Zarasuose, Ąžuolo gimnazijoje, vyks Lietuvos kaimo išlikimo tarybos konferencija „Uždaryta mokykla – pasmerktas kaimas“.
Nuomonės
Praėjusios kadencijos Seimo narys, Zarasų rajono tarybos narys Manfredas Žymantas:
- Nemanau, kad tai vien Zarasų rajono problema. Tai Lietuvos problema, ypač suaktyvėjus sodybų tuštėjimo vajui. Procesas skausmingas. Aplinkinės mokyklos irgi traukiasi, mažėja. Baibiuose mažėja moksleivių skaičius. Esame priversti skaičiuoti. Nėra vaikų, nėra pinigų. Mūsų savivaldybė maža, verslų neturime, biudžetas mažas. Privalome skaičiuoti kiekvieną centą. Būtų gerai, jei mokyklų reorganizavimas nebūtų politizuojamas. Tai daugiau ekonominė problema, kai privalome gyventi pagal išgales. Valstybė turėtų duoti kaimui didesnį krepšelį. Juk kaimai dabar virsta miegamaisiais rajonais. Jauni žmonės traukiasi į seniūnijas, iš ten – į miestus, iš jų bėga į užsienį. Reikia galvoti apie perspektyvas, kad jauni žmonės ateitų į kaimą.
Seimo narys Algimantas Dumbrava:
- Dėl Baibių mokyklos vyksta karas. Man nepriimtinas siekis bet kokia kaina surankioti vaikus iš kitur. Neprotinga vežtis vaikus iš Zarasų, tokia praktika netoleruotina. Kita vertus, taip neturėtų daryti nė viena mokykla. Tad arba leidžiame visiems, arba draudžiame. Man atrodo, nebuvo ten dialogo tarp savivaldybės ir mokyklos. Reikėjo bendrauti ir kalbėti su kaimo bendruomene ir išgirsti jų siūlymus. Akivaizdi kompromisų paieškos stoka. O juk nukenčia vaikai.
Seimo narys Valentinas Stundys:
- Šią istoriją gerai žinau. Mokykla kol kas išliko kaip pagrindinio ugdymo skyrius. Apskritai turėtų dominuoti atsargus požiūris į kaimo mokyklas. Ministerija turi peržiūrėti reorganizavimo kriterijus ir jokiu būdu netaikyti visiems vienodų kriterijų tiek mieste, tiek kaime. Nedidelės kaimo mokyklos turėtų išlikti. Dabar ministerija rengia naujus kriterijus. Mes žinome: kol kaime yra mokykla, tol sodžius išlieka gyvybingas. Diskutuojame dėl kai kurių naujovių. Manome, kad mokyklos galėtų priklausyti ir nevyriausybinėms organizacijoms. Čia galėtų aktyviai dalyvauti pajėgios bendruomenės.
