Didžiulis supirkimo kainų kritimas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis įsitikinęs, kad daug negandų matęs Lietuvos kaimas turi atlaikyti ir dabartinį ekonominį sunkmetį. „Šiemet bendras deklaruotas žemės ūkio plotas padidėjo iki 2 mln. 640 tūkst. ha. Tačiau nežymiai sumažėjo ūkių, užsiimančių prekine gamyba. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo deklaruotos 678 ūkio įmonės, o šįmet – 672. Šių ūkių sumažėjimą lėmė gerokai kritusios ne tik galvijų, bet ir grūdų supirkimo kainos“, – savo įžvalgomis dalijosi J.Kraujelis.
Pasak jo, didžiulius praradimus Lietuvos ūkininkai patiria dėl kritusių supirkimo kainų. „Pernai vidutinė grūdų supirkimo kainabuvo 562 litai už toną, tuo tarpu šiemet – vos apie 380 litų. Tikėtasi, kad šiemet žemės ūkį išgelbės rapsai. Deja, ir šios produkcijos supirkimo kainos gerokai smuktelėjo – nuo 1270 iki 920, o kai kur 850 litų už toną“, – pastebi J.Kraujelis.
Pienininkystės vargai
LŽŪBA prezidento teigimu, prasčiausia situacija yra pienininkystės sektoriuje. „Jeigu 2008-aisiais per 9 mėnesius už parduotą pieną žemdirbiai gavo 940 mln. litų, tai šiemet per tą patį laikotarpį – tik 565 mln. litų. Taigi, apie 40 proc. lėšų mažiau nei pernai. Viską nuodugniai paskaičiavus, negausime apie milijardą litų pajamų. Tokie rodikliai byloja, jog šis sezonas žemės ūkiui bus vienas iš liūdnesnių“, – prognozuoja J.Kraujelis.
Panašiomis mintimis su „Artojumi“ pasidalijo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Rakickas. Jis pasiguodė, kad per pastarąsias savaites pagaliau pakilo pieno supirkimo kainos – vidutiniškai nuo 56 iki 75 centų už litrą. Šis faktas sutapo su neseniai Žemės ūkio ministerijos pareikštu ketinimu pastatyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri galėtų būti rimta atsvara perdirbimo bendrovėms. „Kooperatinės veiklos atsiradimas kaime yra reikalingas, nes kitaip žemdirbiams atsilaikyti nelygiavertėje konkurencinėje rinkoje bus nelengva“, – pažymi V.Rakickas.
Bankrutuoti nesiruošia
Vienoje iš derlingiausių Dzūkijos žemių, Simno apylinkėje, veikiančios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ direktorius Algis Žėkas atviravo, jog šie metai ūkiui per pastarąjį dešimtmetį yra patys prasčiausi, tačiau bankrutuoti nesiruošia. Nors šiemet javų ir rapsų derlingumas buvo toks pat didelis kaip ir pernai, bet šis teigiamas faktorius nė kiek nepradžiugino – dėl gerokai sumažėjusių grūdų ir pieno supirkimo kainų bendrovė jau spėjo patirti daugiau nei 200 tūkst. litų nuostolių.
„Per šį sunkmetį apie pelną net negalvojame, tik žiūrime, kad į didesnius nuostolius neįklimptume. Viliamės, kad bent šiek tiek mūsų patirtus praradimus kompensuos 100 hektarų plote neblogai užderėję cukriniai runkeliai“, – pasakojo daugiau kaip 2 tūkst. hektarų plotą valdančios ir daugiausia augalininkyste užsiimančios įmonės direktorius A.Žėkas.