„Viskas gerai, svarbu, kad sveikata gera būtų ir anūkai sveiki augtų“, – šypsojosi ūkininkas, žurnalistų paklaustas, su kokiomis problemomis jam tenka susidurti.
Felikso ir jo žmonos Virginijos ūkyje auga apie du šimtai limuzinų veislės mėsinių galvijų. Šeima taip pat augina ekologiškus kviečius ir miežius.
Tiesa, dauguma šiame ūkyje užaugintos produkcijos iškeliauja užsienio valgytojams.
„Augalininkystės produkciją eksportuojame į Vakarų šalis, nes pas juos žemės mažai ir jie neužsiaugina gyvuliams pašarų. O galvijus eksportuojame kaip įprastinę produkciją, nes mūsų perdirbėjai nedaro specialių linijų ir tai motyvuoja tuo, kad žmonės neįpirks ekologiško produkto. Kodėl yra pigių dešrelių? Todėl, kad visuomenė nori jas valgyti. Jeigu jų nenorėtų, parduotuvėse jų nebūtų. O kadangi žmonės nori, kad liktų daugiau pinigų pramogoms, tai išleidžia mažiau maistui“, – sakė ūkininkas.
Šeima gauna kompensacinę paramą kaip ekologinis ūkis ir tiesiogines Europos Sąjungos išmokas. Be jų esą būtų nelengva verstis.
„Tikrai gyventume „ant nulio“, nes Lietuvoje nėra mokių žmonių“, – kalbėjo F. Vaitelis.
Jis svarsto, kad jeigu nebūtų europinių išmokų, jo vaikai greičiausiai būtų išvažiavę dirbti į Angliją, o ne Lietuvoje ūkius steigę. Ūkininko sūnūs Mantas ir Donatas ūkininkauja maždaug pora kilometrų nuo tėvų.
„Buvo laikas, kai ūkininkavome be išmokų, išgyvenome, bet gyvenome ne taip kaip dabar. Jeigu nebūtų išmokų, tai ir sūnūs turbūt nebūtų kūrę ūkių, būtų Anglijoje braškes ravėję, o dabar pasiliko čia, sukūrė šeimas, auga anūkai. Lietuvos kaimas nors kiek dar gyvas liks, o jeigu ne, tai būtų apskritai tuščia", - kalbėjo F. Vaitelis.
Ekologišką mėsą parduoda už paprastos kainą
Apie pusę šeimos užaugintos mėsos ir visi grūdai eksportuojami. Lietuvoje užaugintų limuzinų veislės galvijų mėsa mėgaujasi tik nedidelė dalis lietuvių.
„Aukščiausios kokybės jautiena dažniausiai eksportuojama ir ją sėkmingai suvalgo italai, bet jie neperka kaip ekologišką. Tačiau „Malsena“ savo darbuotojams valgykloje perka ekologišką jautieną ir ja maitina savo darbuotojus. Taip pat mūsų jautieną perka vienas restoranas Kaune. Šios dvi įmonės gana nemažai produkcijos nuperka, vos ne pusę galvijų“, – kalbėjo jis.
Ūkininkas savo jautieną parduoda už kiek daugiau nei 20 Lt/kg.
„Mūsų kaina nė kiek nesiskiria, mes ir neprašome didesnės kainos, nes gauname kompensacinę išmoką ir mums ji padengia sąnaudas, todėl nemanome, kad mums žmonėms turi brangiau mokėti. Jeigu žmogus išgyveni, tai kam daugiau reikia?“, – tvirtino E. Vaitelis.
Jis pripažino turįs svajonę – sulaukti dienos, kai žmonės galės tiesiai iš jo ūkio nusipirkti jautienos. Tam įgyvendinti dabar trūksta pirkėjų.
„Ekologinio ūkininkavimo ateitį matau tada, kai atsiras kritinė žmonių masė. Turiu tokią svajonę, kad žmonės galėtų mėsos nusipirkti tiesiogiai iš mūsų ūkio. Gal aš nespėsiu, gal sūnūs, gal anūkės tai padarys. Mes visko nespėjame ir nėra tiek daug norinčių pirkti“, – kalbėjo ūkininkas.
Darbuotojų iš Kinijos vežtis nereikia
F. Vaitelis laikosi nuomonės, kad pats uždirbdamas turi pasidalinti su savo darbuotojais.
„Pas mus dirba apie 30 metų jauni vyrai. Jeigu sumoki laiku ir sąžiningą algą, yra tų darbuotojų. Turi mokėti bent jau tris minimumus, tada jau žmogui ir užtenka. Stengiamės taip sumokėti. Kai pats uždirbi, tai turi pasidalinti. Norėtųsi sukurti daugiau darbo vietų, bet mes neturime, ką daugiau čia dirbti“, – kalbėjo ūkininkas.
Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra apie 840 Lt po mokesčių. Taigi trys minimalūs atlyginimai sudarytų apie 2500 Lt. Vaitelių ūkyje dirba aštuoni vyrai.
„Ne, nereikia mums kol kas iš Kinijos vežtis“, – juokavo F. Vaitelis, paklaustas, ar netrūksta darbuotojų kaime.
Jo teigimu, norint dirbti žemės ūkyje reikia turėti smegenų ir žinių.
„Tai svarbu ypač ekologiškai ūkininkaujant, nes tradiciniame klaidas gali pataisyti su chemikalais, o čia jeigu kažką ne taip padarei, rezultatai matyti po metų“, – sakė ūkininkas.
