Senovinis receptas
Kėdainiai nuo seno garsėja giliomis daržininkystės tradicijomis, o ypač šiltnamių ūkiais. Todėl čia niekam ne paslaptis, kad geriausia augalus tręšti prieš porą savaičių kubile paraugintomis iš daržų nurautomis piktžolėmis.
„Vieni raugina piktžoles, kiti – nupjautą vejos žolę, dar kiti – paprasčiausią gyvulių mėšlą. Vėliau šį raugą atskiedžia santykiu 1:10 ir juo laisto pomidorus, agurkus ir kitas daržoves. Tai labai gera trąša, joje beveik visa Mendelejevo lentelė, bet gyventojai jos pasigamina nedaug, tad užtenka tik keliems arams palaistyti, o mes nusprendėme šiuo tirpalu pigiau pamaitinti beveik 700 ha plote augančius javus ir cukrinius runkelius“, - apie idėją pasakoja E. Giknius.
Praėjusiais metais ūkininkai įvairias žoles raugė vienoje 25 kub. m cisternoje, o gavę fermentuotas žolių ištraukas jas naudojo trimis būdais. Atskiedę ištraukas drungnu gręžinio vandeniu vyrai gautu tirpalu purškė visų rūšių pasėlius, grynas ištraukas terpė tiesiai į žemę ir jomis purškė po kūlimo lauke likusius šiaudus, kad šie greičiau suirtų.
„Ištraukos – lyg maistas bakterijoms, gavę jo jos labai sparčiai suardo šiaudus“, - sakė S. Giknius, pridurdamas, kad pernai ūkyje buvo pagaminta 50 kub. m žolių ištraukų, kurių 1 kub. m savikaina siekė vos 100 Lt.
Praktika ir mokslas
Šią trąšą panaudoję žemdirbiai netrukus pastebėjo teigiamus pokyčius.
„Nupurškus kviečius pagerėjo augalų fotosintezė, dingo amarai, prieš juos nebereikėjo naudoti insekticidų. Purškiant rapsus žiedinukai nežuvo, gal vertėjo pasigaminti stipresnį tirpalą. Sunku pasakyti, ar dėl purškimų, tačiau pernai ir šiemet gavome kur kas kokybiškesnį kviečių derlių. Baltymų kiekio, glitimo rezultatai buvo geresni, bet po dvejų metų tiksliai negalime pasakyti, ar čia pati gamta pridėjo, ar trys purškimai žolių ištraukomis paveikė“, - eksperimentų rezultatus bendrino S. Giknius užsimindamas, kad cukrinių runkelių, kurie taip pat gavo žolių ištraukų dozę, derlių bus galima įvertinti tik juos nukasus.
Žolių ištraukas ūkininkai tyrė Lietuvos žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje. Gauti optimizmą skatinantys rezultatai. Pasirodo ištraukose gausu fosforo, kalio, magnio, kalcio, natrio, azoto įvairiomis formomis, todėl Gikniai šiemet įsirengė gerokai didesnes – 4 x 25 kub. m – talpyklas ištraukoms fermentuoti. Žinodami, kad pavasarį būna nedaug žolės, ūkininkai rudenį pasigamino šienainio, kurį orams sušilus užraugs talpyklose.
Tiesa, naudojant žolių ištraukas, pasitaikė ir nesėkmių. Vienas nedidelis laukas buvo „nudegintas“ per stipraus tirpalo.
„Augalų augimą, vystymąsi ir derliaus formavimą reguliuoja fitohormonai, kurių gausu mūsų gaminamose žolės ištraukose. Fitohormonų reikšmė augalų gyvenime labai svarbi, o dažnai ir lemiama. Jie turi didžiulę įtaką augalo vystymuisi, augimui, žydėjimui, vaisių formavimuisi, augalo senėjimo kontrolei. Šie hormonai yra labai svarbūs siekiant palaikyti augalų gyvybingumą, auginti, inicijuoti specifinę organogenezę, pumpurų formavimąsi. Mums, paprastiems ūkininkams, šioje srityje dar yra tamsių dėmių, todėl ir kitiems, nusprendusiems eksperimentuoti, patariame būti atsargiems, ypač pasirenkant tirpalų stiprumą“, - patarė E. Giknius prasitardamas, kad šiais klausimais ūkininkus žadėjo pakonsultuoti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Pavelas Duchovskis.
Ištraukos geriau nei šienas
Prieš pradedant gaminti žolių ištraukas E. Giknius prisiminė apie 1980-uosius mūsų krašte staiga išpopuliarėjusį Estijoje gaminamą vaistinį preparatą „AU“.
„Šio iš daržovių ir kitokių augalų gaminamo stebuklo lietuviai pulkais traukė į už kelių šimtų kilometrų esančią šalį. Žmonės kalbėjo, kad daug kam „AU“ padėjo atgauti sveikatą, lyg ir gyvybę išgelbėjo. Manau, mūsų ištraukos ne prastesnės, kartais pats jų paragauju“,- linksmai kalbėjo ūkininkas, teigdamas, kad neseniai savo talpyklose buvo visą „Agroviziją“ užraugęs, vėliau rimtai pridurdamas, kad netoli vykusio renginio organizatoriai paprašė nupjauti demonstracinius augalų laukelius ir išsivežti žalienas.
Apie žolių ištraukas E. Giknius diskutavo ir su šviesios atminties garsiąja Lietuvos gydytoja, žolininke Filomena Taunyte.
„Ji man patarė paimti du vienodus indus, į vieną įpilti žolių ištraukų, į kitą – tyro vandens ir pastačius juos prie šuns stebėti, iš kurio šis ims lakti. Ir ką galvojate? Šuo pasirinko ištraukas“. Viena neigiama ištraukų savybė – prastokas kvapas, - kalbėjo E. Giknius.
Ūkininkas prisiminė ir kitą F. Taunytės patarimą – rugsėjo mėnesį prisirinkti dilgėlių sėklų, prikimšti jų pilną stiklainį ir užpylus degtine palaikyti bent porą savaičių, o vėliau kasdien nedidelėmis dozelėmis vartoti prieš miegą.
„Tai ne tik apsaugo nuo daugelio ligų, bet ir sustiprina vyrišką jėgą. Atkreipiau dėmesį į tai, kad dilgėlių sėklų žolininkė nepatarė džiovinti, o vėliau gerti jų arbatą, kaip rekomenduojama literatūroje, nes, pasak F. Taunytės, džiovinant ir plikant prarandama daug veikliųjų medžiagų. Taip yra ir su ūkyje gaminamomis žolių ištraukomis, juk gaminant šieną daug kas „išgaruoja“, o rauginant žoles naudingas medžiagas galima išsaugoti“, - mintimis dalijosi E. Giknius.
