Ankstesniuose žurnalo numeriuose rašėme apie Lietuvos darbo žmonių apmokestinimą – ekonomistas Žygimantas Mauricas padarė išvadą, kad pagal mokesčių naštą lietuviai bene labiausiai prispausti prie žemės. Šįkart pabandysime pažvelgti į tiesiogiai su žeme susijusius reikalus: kiek ir kokių mokesčių sumoka Lietuvos žemdirbiai, tai yra ūkininkai. Pasirodo, kad jie, kaip ir kai kurių kitų profesijų atstovai, pavyzdžiui, advokatai, patenka į privilegijuotųjų kastą.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Lietuvos Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. liepos 1 d. buvo registruoti 110 202 ūkininkų ūkiai. 2011 m. pirmą pusmetį įregistruotas 2 941 ir išregistruoti 1 388 ūkiai, o ūkininkų ūkių skaičius šalyje 2011 m. liepos 1 d., palyginti su 2011 m. sausio 1 d., padidėjo 1 553. Be jokios abejonės, toks didelis ūkininkų skaičius dar toli gražu nereiškia, kad visi šie žmonės mėgaujasi mokesčių lengvatomis ar kad juos visus galima priskirti tikrų ūkininkų kategorijai. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų pažįsta bent vieną asmenį, kuris ūkininku staiga tapo dėl sveiku protu nesuvokiamo reikalavimo tokiu tapti, jeigu nori žemės ūkio paskirties žemėje susiręsti namą. Tad ne apie tokius ūkininkus kalbame.

Valstybinės mokesčių inspekcijos mūsų žurnalo redakcijai pateiktoje informacijoje apie Lietuvos ūkininkų gautas pajamas 2010 m. matome, kad pirmoje vietoje puikuojasi beveik 64 mln. litų. Dešimtoje vietoje pagal gautas pajamas esantis ūkininkas deklaravo beveik 6 mln. litus. Belieka tik pasidžiaugti, kad šiais laikais žemės ūkio veikla generuoja tokias neblogas pajamas – tai puikus įrodymas, kad šiuolaikinis pramoninis ūkis yra pelningas verslas, kurio nereikėtų nei mistifikuoti, nei stigmatizuoti. Tačiau realybė kiek kitokia. Kiek mokesčių sumoka daugiausia pajamų gaunantys Lietuvos ūkininkai? Štai esminis klausimas.

Šįkart, kaip ir istorijoje apie laisvąsias profesijas bei advokatų pajamų apmokestinimą, patarimo kreipėmės į mokesčių konsultavimo, planavimo ir tyrimų paslaugas teikiančią bendrovę „Fidexperta“ ir jos steigėją, aukščiausios kvalifikacijos specialistę Rūtą Bilkštytę. Be specialistų pagalbos ūkininkų apmokestinimo džiunglių įveikti nebūtume pajėgę. Taigi pateikiame ekspertų išvadas.

Ūkininkų pajamų apmokestinimas už 2010 m.

Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos apmokestinamos pagal individualiai veiklai taikomas taisykles. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) aspektu apmokestinant ūkininkų pajamas už 2010 m. mokestinį laikotarpį, buvo reikšmingas žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis. Pagal tai, ar žemės ūkio valdos dydis buvo iki 14 europinio dydžio vienetų (EDV), ar viršijo 14 EDV, pajamos iš žemės ūkio veiklos buvo apmokestinamos GPM, taikant 5 proc. tarifą, arba priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms. Ūkininkai pagal individualios veiklos apmokestinimo tvarką, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, galėjo iš pajamų atskaityti sąnaudas pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba taikyti 30 proc. taisyklę. Socialinio draudimo aspektu žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams taikyta panaši apmokestinimo tvarka kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams, tačiau nustatyti lengvatiniai tarifai, taip pat galiojo „Sodros“ lubos, dėl kurių socialinio draudimo įmokos tampa fiksuotos. Pajamoms didėjant, o socialinio draudimo įmokoms esant nustatyto dydžio (fiksuotoms), mokesčių našta nedaug, bet mažėja.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą 2010 m. mokestiniu laikotarpiu žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 EDV. Taigi GPM mokėti nereikia, jei žemės ūkio valdos ekonominis dydis neviršija 14 EDV. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos GPM, taikant 5 proc. tarifą. Mokestis mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, tai yra iš pajamų atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus).

Galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų atskaityti išlaidas iš uždirbtų pajamų: 30 proc. pajamų arba faktines išlaidas pagal dokumentus. Taip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamas GPM.

1 LENTELĖ. Ūkininkų pajamos ir jų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu už 2010 m. mokestinį laikotarpį

Pajamos iš žemės ūkio veiklos, LtApmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus), LtGPM, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis mažesnis nei 14 EDV arba lygus 14 EDV, LtGPM, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis nei 14 EDV, Lt
63 726 05863 726 0583 186 303
13 329 06413 329 064666 453
11 996 588,005 988 257299 413
8 374 325,483 364 610168 231
8 320 753,002 612 723130 636
7 172 494,002 541 663127 083
6 625 134,002 187 920109 396
6 328 374,002 174 116108 705
6 022 418,552 136 849106 843
5 988 2572 046 110102 306

Pastaba. 2010 m. pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikomas 5 proc. GPM tarifas.

Pažymėtina, kad nuo 2011 m. mokestinio laikotarpio pasikeitė pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimas. Už 2011 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms tik tuo atveju, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Taigi tie ūkininkai, kurie privalo registruotis ar yra užsiregistravę PVM mokėtojais, turi mokėti GPM, kurio tarifas – 5 procentai. Riba, kurią viršijus privalu registruotis PVM mokėtoju, yra 155 000 litų.

2 LENTELĖ. Ūkininkų pajamų apmokestinimas privalomojo sveikatos draudimo įmokomis už 2010 m.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV, bet ne didesnis kaip 14 EDVŪkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV
24 Lt per mėnesį 288 Lt per metus72 Lt per mėnesį 864 Lt per metus72 Lt per mėnesį Pasibaigus metams perskaičiuojama, kad metinė PSD įmoka sudarytų 6 proc. nuo per metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip 864 Lt.

3 LENTELĖ. Ūkininkų pajamų apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis

Ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis nei 14 EDV arba lygus 14 EDVŪkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV
128 Lt per mėnesį 1 536 Lt per metusMėnesio VSD įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei MMA (800 Lt) per mėnesį dydžio ir ne didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį dydžio (1 170 Lt).Nuo 128 iki 187,2 Lt per mėnesįSocialinio draudimo įmokų bazę sudaro žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų suma, tačiau ne mažesnė negu 12 MMA ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, tai yra ne mažesnė nei 9 600 Lt ir ne didesnė nei 14 040 Lt.Nuo 1 536 iki 2 246,4 Lt per metus

Pastaba. Ūkininkams ir jų partneriams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis, 2010 m. mokestiniu laikotarpiu galiojo lengvata – buvo nustatytas 16 proc. lengvatinis tarifas pensijų socialiniam draudimui ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms.

4 LENTELĖ. Ūkininkų sumokėti mokesčiai ir bendra mokesčių našta, preziumuojant, kad ūkininkų žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 14 edv, tai yra galima maksimali mokesčių našta

Pajamos iš žemės ūkio veiklos, LtApmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus), LtGPM (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis nei 14 EDV), LtPSD įmokos, LtVSD įmokos, LtVisa mokesčių našta, LtMokesčių našta, proc.
63 726 05863 726 0583 186 3038642 246,43 189 413,45
13 329 06413 329 064666 4538642 246,4669 563,45,02
11 996 588,005 988 257299 4138642 246,4302 523,45,05
8 374 325,483 364 610168 2318642 246,4171 341,45,09
8 320 753,002 612 723130 6368642 246,4133 746,45,119
7 172 494,002 541 663127 0838642 246,4130 193,45,12
6 625 134,002 187 920109 3968642 246,4112 506,45,14
6 328 374,002 174 116108 7058642 246,4111 815,45,143
6 022 418,552 136 849106 8438642 246,4109 953,45,15
5 988 2572 046 110102 3068642 246,4105 416,45,152

Iš 4 lentelės matyti, kad, ūkininkų pajamoms didėjant, mokesčių našta mažėja. Taip yra dėl to, kad 2010 m. ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis buvo didesnis negu 14 EDV, socialinio draudimo įmokų bazę sudarė žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, tai yra ne mažesnė kaip 9 600 litų ir ne didesnė kaip 14 040 litų. Taigi ūkininkams nustatytos „Sodros“ lubos. Ūkininkų pajamoms didėjant, mokesčių našta mažėjo dėl atsirandančių fiksuotų socialinio draudimo įmokų.

Iš pateiktos informacijos matyti, kad keletas ūkininkų nepasinaudojo mokesčių įstatymų įtvirtintomis galimybėmis. Pasinaudoję šiomis mokestinėmis galimybėmis, ūkininkai būtų galėję sutaupyti daugiau kaip 1 mln. litų mokesčių.

Ūkininkas – ne stambiojo kapitalo įmonė?

Praėjusių metų gruodžio viduryje žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius išplatino pareiškimą, kuriuo buvo nepritariama siūlymui suvienodinti gyventojų pajamų apmokestinimą. Ministras išreiškė susirūpinimą, kad tokie pareiškimai, kai ūkininkai prilyginami stambiojo kapitalo įmonei, gali pakenkti Lietuvos ūkininkams. Konstatuodamas, kad ūkininkavimas – socialiai labai jautri veiklos sritis, ministras atkreipė dėmesį, kad apmokestinimo suvienodinimas mokesčius ūkininkams išaugintų net iki 35 procentų. Pasak K. Starkevičiaus, žemės ūkio veikla – labai specifinė veiklos rūšis, kuriai taikomi išskirtiniai aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės, o nuo 2011 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir kompleksinės paramos reikalavimai. Padidėjusi mokesčių našta žemdirbius skatins nutraukti veiklą ir sukels didžiulių neigiamų padarinių. Žemės ūkio ministerijos specialistai individualios žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo tarifų suvienodinimą su kitų veiklų bei su darbo santykių susijusių pajamų apmokestinimu vertina nepalankiai.

Apibendrinant galima pasakyti tik tiek: daugiau jokių komentarų. Linkime, kad ir kiti specifinių sričių darbuotojai per metus gautų beveik 64 mln. litų, kuriuos valstybė apmokestins lengvatine tvarka.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Suomijoje miško medelynų įsigiję lietuviai: mažėja darbo jėgos (105)

Lietuviško kapitalo įmonė „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių...

Top naujienos

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (96)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (28)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (232)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (238)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (504)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (10)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (30)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...