Reklamomis Žemės ūkio ministerija ragina pirkti lietuvišką maistą ir taip ginti savo kraštą. Mat pernai, nors pagamino daugiau, kritus supirkimo kainoms, žemdirbiai neteko beveik dešimtadalio pajamų.
Pasak ministrės Virginijos Baltraitienės, labiausiai nukentėjo pieno gamintojai, nes, prasidėjus Rusijos embargui, perdirbėjai iš karto numušė pieno supirkimo kainas.
Ūkininkai jau gavo pranešimų, kad sausį bendrovės „Rokiškio sūris“ ir „Marijampolės pieno konservai“ už pieno litrą mokės 3–5 euro centais mažiau nei gruodį.
Ministrė pripažįsta, kad valstybės jėgos daryti įtaką perdirbėjams – ribotos. Tad bus rengiamas laikinas įstatymas, kuriuo bus bandoma sureguliuoti pieno supirkimo kainų nustatymo principus.
„Negali būti taip, kad iš vieno tiekėjo perkamas toks pat pienas viena kaina, iš kito – kita. Analizuojame, kokia dalis galutinėje kainoje. Manome, kad tam tikrais procentais mėginsime apriboti santykį“, – tvirtina V. Baltraitienė.
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad nereikia slėptis už Rusijos embargo.
„Nereikia slėptis už Rusijos embargo – šios dvi verslo grupės ginčijasi seniai. Tas ginčas senas, slepiamas. Privilegijuoti vieno verslo nereikia, nuo to nukentės vartotojai“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.
Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, dabar iš kainos, kurią sumoka pirkėjas parduotuvėje už pieną, ūkininkui tenka kiek per 20 proc., perdirbėjams – 40 proc., prekybai – 20 proc. Žemdirbio dalis, kritus žaliavos supirkimo kainai, šiemet gerokai sumažėjo, o perdirbėjų padidėjo.
Premjeras sako pritariantis Žemės ūkio ministerijos sumanymui reguliuoti pieno supirkimo kainų nustatymo principus.
„Manau, kad tvarka turi būti įvesta. Jei tai pasiteisintų, gali tapti ir nuolatiniu įstatymu“, – teigia Algirdas Butkevičius.
Anot premjero, netrukus pieno ūkiams bus pradėtos mokėti kompensacijos už pajamas, prarastas dėl embargo. Tam Europos Komisija ir Lietuvos Vyriausybė skyrė daugiau nei 22 mln eurų.
