Sprendimų šioje srityje bus ieškoma ir europiniu lygmeniu, patikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas po to, kai trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta atidėti Žemės įsigijimo įstatymo pataisų svarstymą.
"Man pačiam dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ministrų tarybos pasitarime grįžta prie šito klausimo. Mes tikimės, kad vasario mėnesį susitiksime su Europos Komisijos nariais ir dar kartą tą klausimą aptarsime", - sakė B. Markauskas.
Pasak jo, dauguma valstybių pradėjo kelti žemės pardavimo klausimą, dėl to, kad pastaruoju metu stebimas procesas, kada žemė perkama spekuliaciniais tikslais.
"Galbūt ES kažkokias horizontalias priemones pradės rengti. Nėra su tuo klausimu būtinybės skubėti. Manau, kad dar pabandysime išsiaiškinti ir galbūt rasime kompromisų", - sakė B. Markauskas.
Kaip ELTA jau rašė, Žemės ūkio ministerija yra parengusi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalines ir ES nuostatas, taip pat išvengti teisminių ginčų Europos Teisingumo Teisme ir finansinių pasekmių, šiuo metu teikiamame įstatymo projekte siūloma atsižvelgti į visus Europos Komisijos reikalavimus, t. y. atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų (3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo) fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise. Atsisakomos nuostatos yra prieštaraujančios ES teisei, užkerta kelią įgyvendinti įsisteigimo teisės ir laisvo kapitalo judėjimo principus.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų projekte siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Šiems asmenims siūloma sumažinti šiandien taikomus kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise. Pagal siūlomas nuostatas siekiant pasinaudoti pirmumo teise fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims - 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.
