aA
Biržų kraštas traukia ekologinės žemdirbystės tradicijomis, kultūros paveldu, sumaniais gėlininkais, o pastaruosius kelerius metus – ir egzotiškais paukščiais. Jie nustebina beveik visus apsilankiusiuosius niekur nereklamuojamoje Virgučio CIBO sodyboje.
Juodakaklė gulbė
Juodakaklė gulbė
© D.Valevičienės nuotr.

Apie šią sodybą sužinojome visai netyčia – svečiuodamiesi Biržų krašte kitais reikalais, išgirdome minint pelikanus. Sunku buvo patikėti, kad jie išties ramiausiai gyvena ne kur parke ar zoologijos sode, o Biržų krašto ūkininko sodyboje, kurioje yra ir daugiau retų paukščių – juodųjų ir juodakaklių gulbių, įvairių rūšių ančių ir žąsų, puošniai „išsidabinusių“ balandžių.

Atsispirti pagundai juos pamatyti buvo sunku, tad pasukome Ringailių kaimo link. Buvo patys praėjusių metų liepos pabaigos karščiai, tad galimybė atsidurti didelėje želdinių ir vandens telkinių papuoštoje sodyboje viliojo bent įsivaizduojama vėsa.

Atrasti sodybą nebuvo visai paprasta, mat visas grožis yra savotiškai paslėptas nuo pašaliečių akių – želdiniai ir tvenkiniai yra apsupti ne vieną metrą besitęsiančios, kruopščiai laistymo sistemos drėkinamos žilvičių tvoros, ūkio pastatų, modernių angarų. Šalia jų surikiuota komfortabili amerikiečių gamybos technika, traktoriai ir kombainai, kainuojantys šimtus tūkstančių litų, be žodžių liudijo patekus į ekonomiškai stiprų ūkį.

Tas įspūdis dar sustiprėjo žengiant į valdų gilumą. Nors buvo apie 18 val. vakaro, žmonių didžiulėje 6 hektarų teritorijoje reikėjo gerokai paieškoti. Darbo diena buvo pasibaigusi, o sargų ten nėra. Tik vėliau paaiškėjo, kad visą teritoriją stebi filmavimo kameros. Taip jau susiklostė, kad tą pavakarę į sodybą, į kurią vasarą kartais atvažiuoja net turistų pilni autobusai, daugiau niekas neužklydo. Tad buvo puiki proga pajusti tai, ką junta šeimininkai tuo metu, kai gali pasimėgauti savo gyvenimo privatumu.

Pasivaikščiojimas lyg pasakoje

Paėję trinkelėmis išklotu takeliu atradome ir šeimininkų bei jų svečių poilsio kampelį. Didelis akmens stalas, suolai ir mažas fontanėlis, iš kurio bėgančiu vandeniu galima nusiplauti rankas ir numalšinti troškulį.
Kaip vėliau išsiaiškinome, tai ne iš žemės trykštantis šaltinis, o vandentiekio vanduo, tik vietoj paprasčiausio čiaupo įrengtas dailesnis variantas. Tas vanduo teka nuolat ir po truputį atnaujina paukščių tvenkinio vandenį, kuris nesimaišo su toliau besitęsiančiais tvenkiniais. Prie vieno jų stovi šeimininkų pirtelė, į kurią galima patekti dailiai išlenktu tilteliu. Kitoje pusėje už neaukštos tvorelės – paukščiai.

Staiga kažkas įjungia vandens kriokliuką ir įspūdingo aukščio fontaną, trykštantį iš tvenkinio vidurio. Pasivaikščiojimas ima priminti pasaką apie viešnagę pilyje, kur viskas parengta svečiams sutikti, tik šeimininkai nesirodo.

Dar kiek palūkėję ir paieškoję šeimininkų, pagaliau aptinkame vieną darbininkų, kuris patikina, kad šeimininkas tikrai neprieštarautų, jei fotografuotume ir vaikštinėtume po jo valdas kiek tik širdis geidžia. Kai leista – jau drąsiau.

Paukščiai ir želdiniai – šeimininko hobis

Viskas čia suplanuota taip, kad kiekviena erdvė yra tarsi atskira – kažkur kalnelis su drožinėtomis skulptūromis, kitur grupelė vienokių želdinių, gėlynai, dar kitur – berželiai. Beveik iki pat valdų pabaigos rikiuojasi ir tvenkiniai.

Šiek tiek keistas objektas šioje žalumos oazėje – vėjo jėgainė. Jos grakštūs sparnai tąsyk nesisuko, mat, kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo pastatyta tik prieš kelias savaites. Retai tie sparnai sukasi ir dabar.
„Vasarą buvo kitų darbų. Paskui kiek pasikeitė planai. Iš pradžių galvojome pagamintą elektrą parduoti skirstymo tinklams, paskui nutarėme ją palikti savo reikmėms – šildymui, karštam vandeniui.

Tad dabar tik eksperimentuojame, dar ir kompiuterius reikia perprogramuoti“, – sako Virgutis Cibas, kai, praėjus geram pusmečiui po atsitiktinio mūsų apsilankymo jo valdose, kalbamės telefonu. Tūkstantį hektarų žemės turintis ūkininkas (dar kita tiek priklauso kitiems jo šeimos nariams) augina grūdines kultūras, tad per keliolika metų buvusioje senelių žemėje įsikūrė taip, kaip kadaise buvo norėjęs. Paukščiai ir želdiniai yra jo hobis, balandžių turėjo dar vaikystėje.
„Viskas susiklostė savaime, po truputį.

Vėliau daug kas keitėsi. Iš pradžių labai žavėjausi užsienietiškais augalais, daug ką atsivežiau iš Lenkijos, pirkau medelynuose, bet paskui įsitikinau, kad jei porą metų ir išsilaiko, tai trečią žiemą, žiūrėk, ir nušąla. Tai dabar sodiname tik tai, kas užauginta Lietuvoje. Ir daugybės gėlių atsisakėme. Dabar apželdintas apie 2,5 ha plotas ir kai viskas suaugo, priežiūros reikia mažiau, pakanka vieno išmanančio žmogaus“, – paaiškina šeimininkas.

Sparnuočių kainos labai skirtingos

Su paukščiais didelio vargo taip pat nesą. Tiesa, juos renkantis stengiamasi žiūrėti, kad visiems sparnuočiams tiktų tas pats maitinimas, nes šerti visus skirtingai būtų sudėtinga. Atsiranda sodyboje jie irgi įvairiais būdais. Vieni iš parodų Čekijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, kiti tiesiog iš katalogo. Pamato jame kokį patinkantį, užsisako ir naujas gyventojas netrunka atsirasti. Paprastai porelė. Ji gali kainuoti 500 litų, bet gali ir 5 tūkstančius, kaip juodagalvės gulbės. Kiek ir kokių paukščių ūkyje yra, pašnekovas sakė neskaičiavęs.

„Pelikanai atsirado prieš trejus metus. Norėjau ir flamingų, bet atsisakiau, nes jiems reikia specialių vabaliukų. Dabar visiems paukščiams pakanka kombinuotųjų pašarų, panašiai kaip vištoms. Renkuosi tokius, kurie be problemų išgyvena mūsų sąlygomis. Tvenkiniuose yra žuvų – karpių, lynų ir lydekų, be to, visokių vabalų, tai vasarą paukščiai patys daug maisto susiranda“, – pasakoja V. Cibas.

Niekas tiksliai nežino, ar lydekos kokio mažo paukštuko nenuskriaudžia, nes būna, kad jaunikliai nugaišta. Kitas pavojus – kiaunės ir lapės, tad ne visi išperėti paukščiai užauga, lygiai kaip ir gamtoje. Tvenkinio pakrantes prižiūrėti nesunku, nes jas dažniausiai nuplauna lietus. Jei sausra užsitęsia, galima nuplauti žarna. Sodininkas paukščiams lesalo paduoda, pelikanams žuvų pamėto. Ir viskas, tiek tos priežiūros ir tesą.
„Būna, kad paukščiai suserga, nugaišta, bet masiškai sparnuočiai dar niekuomet nekrito. Gerai, kad per tą laiką tik kartą buvo kilusi panika dėl paukščių gripo. Praskrendantys paukščiai kartais nutupia ir mūsų tvenkiniuose, tačiau ilgam neužsibūna. Nors viena laukinė žąsis taip ir liko. Atskrido ir apsigyveno, nebeišskrido, nors jai sparnai nepakirpti, bet ji, matyt, jau buvo kieno prijaukinta. Paukščiai gal kartais irgi nori šeimininkus pakeisti“, – nusijuokia ūkininkas.

Rudenį visus paukščius reikia sugaudyti ir uždaryti į voljerą, nes, užšalus tvenkiniams, jie taptų lengvu plėšrūnų grobiu. Yra ir tvartelis, kuriame galima pasislėpti nuo žvarbaus oro ir tingiai sulaukti pavasario.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Navickas: parama nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams pasiekė ribą (2)

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad jau yra pasiekta nuo pandemijos...

Viduryje Lietuvos laukų įkūrė dizaino butiką: mama sukasi šlepečių versle, o dukra gamina vienetinius rūbus (26)

Mama Asta ir dukra Laura sukasi siuvimo versle , tačiau skirtingose kryptyse. Mama specializuojasi...

Pardavęs verslą sostinėje Aukštadvaryje sukūrė Ameriką: esu pats laimingiausias žmogus (37)

„Esu pats laimingiausias žmogus. Darau tai, ką noriu“, – šypsosi Ovidijus Šova. Prieš...

Ūkininkams vasara buvo sunki: nuostoliai šiemet – didesni nei pernai (50)

Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi,...

Jaunas inžinierius kaime atgaivino šeimos verslą: savo rankomis konstruoja monstrus (49)

Jaunas vyras Lukas Perminas nuo mažens svajojo apie motociklus ir savo trasą. Su tėvais persikėlus...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (46)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (71)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Makabriška Ellos Harper šlovė, arba kaip susiklostė sensacingosios Merginos-kupranugarės likimas (75)

XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo...

Vėlų vakarą Šiauliuose kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo medienos sandėlis (6)

Vėlų penktadienio vakarą, 22.41 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (43)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Be jokių vilčių prisikelti: „Barcelona“ su žemėmis sulygino visą „Zenit“ pasipriešinimą (3)

Penktą pergalę iš eilės iškovojo ir Eurolygos viršūnėje kartu su Milano „Armani“...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (1)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....

Parodė, kokie trys vyriški plaukų kirpimai dabar patys madingiausi (71)

Kaune specializuoto vyrų grožio salono „Old Town Barbers“ salono meistrai išrinko...

Lemiamą spurtą pradėjęs Giedraitis padėjo baskams triuškinti „Monaco“ su Motiejūnu (3)

Eurolygos dvikovoje Vitorijoje penktadienį susigrūmė žaidėjus iš Lietuvos turinčios...