Ukmergės rajono Pivonijos seniūnijos ūkininkas Juozas Kulėšius šiųmečiu obuolių derliumi nesidžiaugia: iš šešių hektarų ekologinio sodo planuoja tenuskinti apie 7 tonas vaisių. Anot jo, derlingais metais obuolių priskindavo tris kartus daugiau.
Dar didesniu derliumi džiaugtųsi ūkininkas, jei jo sodas nebūtų ekologinis. Anot J. Kulėšiaus, būtų ir vargo mažiau, ir derlius dešimteriopai didesnis.
Vargai dėl ekologinės sodininkystės
Dar pernai ūkininkas teigė ekologinio sodo neatsisakysiąs, tačiau šiemet jo balse jau kitokios gaidos. Mat didžiausi ekologinės sodininkystės vargai atsiskleidė tokią lietingą vasarą, kokia buvo šiemet.
Plito ligos, kenkėjai, vaisius puolė puvinys, o ekologiškos priemonės, palyginti su cheminėmis, buvo neveiksmingos. Didžiausia bėda, anot J. Kulėšiaus, yra tai, kad ekologiškų augalų apsaugos produktų platintojai nėra suinteresuoti gilintis į jų vartojimo technologiją, ypatumus.
„Kas iš to, kad pirkau vaistus, purškiau vaismedžius? Praktiškai nepadėjo. Ne dėl to, kad vaistai būtų blogi, o dėl to, kad nežinojau kokiom dozėm naudoti, kada purkšti. Platintojams svarbiausia - parduoti", - bėdoja ūkininkas.
Jis pasakojo dar ankstesniais metais siūlęsis sudaryti sutartį su platintojais, paeksperimentuoti su vienais ar kitais vaistais, tačiau atsako nesulaukė.
Jis prisipažįsta svarstąs galimybę pereiti nuo ekologinio prie chemizuoto ūkio. Tuo labiau, kad labai mažos išmokos - už 1 hektarą ūkininkui mokama 1 500 litų. Tai, palyginti su tinkamai prižiūrimo sodo išlaidomis, labai maža suma.
Ekologiškus obuolius parduoti šiemet J. Kulėšiui pasisekė po 4 litus už kilogramą.
Už kilogramą - keliolika centų
AB „Anykščių vynas" direktorius Audrius Zuzevičius pasakojo, kad jau priimta ir perdirbta 4 tūkstančiai tonų obuolių. Sultys čia spaudžiamos tik iš lietuviškos produkcijos.
Šiuos vaisius supirkinėti pradėta rugpjūčio 20 dieną. Panašiu metu pradedama pirkti obuolius kasmet. Įmonės vadovas sako, jog ankstyvosios vasarinės veislės vyno gamybai nėra tinkamos - iš jų pagaminama mažiau sulčių nei iš vėlyvųjų veislių. Vasarinių veislių ir supirkimo kainos mažesnės.
Tiesiogiai iš gyventojų obuolių įmonė neperka - sutartys sudaromos su supirkimo punktais, o įmonė perka iš punktų.
Direktorius sako, kad obuolių derlius šiemet skiriasi atskiruose šalies regionuose. Gausiausiai dera Dzūkijos sodai, Aukštaitijoje vaisiai užderėjo ne taip gausiai. Įmonės planuose - supirkti ir perdirbti 25 tūkst. tonų obuolių. Pernai supirkta 20 tūkst. tonų.
Be šių vaisių šiemet dar įmonė pirko iš vyšnias bei juoduosius serbentus. Kai kurioms vyno rūšims naudojamos aronijos sultys, tačiau šių uogų šiemet neprireikė - pakankamai atsargų pasiruošta pernai.
