Patys Lietuvos ūkininkai pabrėžia, kad į Lietuvą importuojamos trąšos pigesnės, bet neefektyvios, todėl jomis nesižavi. Anot Radviliškio rajone ūkininkaujančio Jono Ruškio, "kas sena, tas patikima". Jis renkasi jau išbandytas trąšas ir pažįstamus gamintojus, o į naujus produktus žiūri atsargiai, nes baiminasi "paleisti vėjais didelius pinigus". Taigi vietos trąšų gamintojams ne mažiau svarbus ir pelnytas ūkininkų pasitikėjimas.
Egzotikos neieško
Pasaulio ūkininkai lietuviškas trąšas vertina kaip vienas kokybiškiausių ir, siekdami efektyvaus ūkininkavimo, jomis pasitiki. Kaip LŽ sakė bendrovės "Litfert", veikiančios Prancūzijoje ir dirbančios lietuviškų trąšų importavimo į šią šalį srityje, direktorius Andrius Pikčiūnas, lietuviškos trąšos sėkmingai skinasi kelią į pasaulines rinkas, o savo kokybe nenusileidžia gaminamoms kitose pasaulio šalyse. Pašnekovo nuomone, užsienio ūkininkų poreikiai ne kitokie negu lietuvių - tas pačias trąšas naudoja visi. "Aišku, vynuogėms skirtos trąšos Lietuvoje niekada nebus tokios paklausios kaip Prancūzijoje", - šypteli jis.
Visų Lietuvoje pagaminamų trąšų vietos rinkoje lieka vos 20 proc., kita dalis eksportuojama. Anot A.Pikčiūno, kai kurios lietuviškos trąšos pigesnės už pagamintas užsienyje, todėl ES šalių ūkininkai, įvertinę jų kokybę, noriai jas naudoja.
Kalbėdamas apie bendras trąšų rinkos tendencijas "Litfert" vadovas neslėpė, kad jų kainų didėjimas - akivaizdus ir neišvengiamas. "Azotinės trąšos gaminamos iš dujų, kitos - iš natūralių uolienų. Tai yra žaliavos arba energetiniai resursai, kurių kainos pastaruoju metu pasaulyje labai kilo. Todėl tiek, kiek dar brangs energija, pabrangs ir trąšos", - nepradžiugino jis.
Užsienyje parduoda brangiau
UAB "Agrochema" komercijos direktorius Arminas Kildiškis, kalbėdamas apie lietuviškų trąšų kainas pasaulinėje šios produkcijos rinkoje, LŽ sakė, kad gamybininkams kur kas labiau apsimoka trąšas eksportuoti, nes tada tolygiai išsidėsto logistikos srautai, o pinigų užsienyje gaunama daugiau negu Lietuvoje. Antai amonio salietros kainos Prancūzijoje ir Lietuvoje skiriasi 30-40 eurų.
"Vadinasi, "Achema" galėtų kur kas pelningiau parduoti šias trąšas Prancūzijoje, nes ten trąšų poreikis didžiulis. Tačiau mūsų įmonių - ir "Achemos", ir "Agrochemos" - politika yra pirmiausia aprūpinti Baltijos šalių žemdirbius. Todėl "Achema" apie 60 proc. amonio salietros parduoda būtent Baltijos valstybėse", - pažymėjo A.Kildiškis.
Pasak jo, Lietuvos ūkininkai domisi naujovėmis, taiko savo ūkiuose pažangias technologijas.
"Agrochema" gamina skystąsias kompleksines ir mikroelementų trąšas "Lyderis". Skystųjų trąšų populiarumas, palyginti su biriosiomis, didėja dėl daugelio agronominių, technologinių, ekonominių ir ekologinių pranašumų. Per pastaruosius kelerius metus skystosios trąšos tapo labai paklausios, jų parduodama gerokai daugiau. Taip pat didėja kalcio amonio salietros, kalcio amonio salietros su siera pardavimas", - kalbėjo A.Kildišis.
Jis įsitikinęs, kad ūkininkai jau išmoko atsirinkti, kas patikima ir naudinga. "Prieš porą metų mūsų ūkininkai pabandė naudoti iš Vidurio Azijos šalių atvežtas trąšas, kurios santykinai pigesnės. Pabandė ir "atsikando" - tos trąšos "nestabilios", dėl temperatūros skirtumų kinta jų kokybė. Jos pritaikytos saugoti tik 4-5 mėnesius. Dabar šių trąšų Lietuvos rinkoje sunaudojama tik apie 10 procentų. Mūsų ūkininkai orientuojasi į kokybę, - pasakojo "Agrochemos" komercijos direktorius. - Dėl vietinių, pavyzdžiui, dėl "Achemos" trąšų kokybės esame garantuoti ir mes, pardavėjai, ir šių trąšų naudotojai - ūkininkai. Abipusis pasitikėjimas mūsų verslui labai svarbus dalykas." Pasak jo, pastarųjų 3-4 metų tendencijos rodo, kad azoto trąšų gamintoja "Achema" smarkiai padidino vietinės rinkos dalį.
Kaina atitinka kokybę
A.Kildišis aiškino, jog importuojamos trąšos realiai nėra pigesnės - jų kaina atitinka kokybę. "Mitas, kad importinės trąšos pigesnės. Aš formuluočiau taip: šių trąšų kaina atitinka jų kokybę. Į mūsų rinką dažniausiai patenka pereinami produktai, kitaip tariant - pusiau brokas. Juk pas mus įvežant trąšant nereikalaujama nei pavyzdžių, nei sertifikatų, nei gamybos standartų. Visai kitokia padėtis Lenkijoje, Latvijoje. Ten įvežamoms trąšoms keliami dideli reikalavimai. Antai Latvijoje reikalaujama gamybos standartų, tikrinami trąšų pavyzdžiai, žiūrima, ar jie tikrai atitinka sertifikatą. Lietuvoje taip pat derėtų rimtai susirūpinti importuojamų trąšų kontrole", - dėstė A.Kildišis.
Pasak jo, Lietuvos rinkoje atsiranda naujų firmų, kurios pradeda siūlyti neva kokybiškas importines trąšas palankesnėmis kainomis ir iš ūkininkų reikalauja net išankstinio apmokėjimo. "Tačiau tokių įmonių įstatinis kapitalas dažnai siekia vos 10 tūkst. litų. Tad ar galime kalbėti apie kokias nors pristatymo, kokybės garantijas?" - klausė pašnekovas. Jo nuomone, tai kelia nepasitikėjimą.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą importinių trąšų į mūsų šalį įvežama kelis kartus mažiau. Antai Rusija nuo balandžio 18-osios pradės taikyti 8,5 proc. muito mokestį išvežamoms trąšoms, Europoje šis mokestis siekia 6,5 procento. "Vadinasi, vien importuojamų trąšų muito mokestis sudaro 15 procentų. Kai įsigilini į skaičius, mitas, kad importinės trąšos pigesnės, subliūkšta", - sakė jis.
Lietuvoje trąšų kainos artėja prie ES šalių trąšų kainų. Anot A.Kildišio, bėda tik ta, kad mūsų ūkininkams mokamos kur kas mažesnės tiesioginės išmokos nei kitose ES šalyse.
Tačiau jis mato galimybių, kaip Lietuvos ūkininkams įsigyti pigesnių trąšų. "Pigiausios trąšos būna sumažėjus jų poreikiui - birželį, liepą. Bėda ta, kad mūsų ūkininkai, prisiklausę pažadų, jog bus įvežta pigesnių trąšų, neskuba jų pirkti. Pernai liepą amonio salietra geležinkelio stotyse kainavo 739 litus už toną, dabar, piko laikotarpiu, kai poreikis didžiulis, už toną tos pačios amonio salietros jau prašoma 1349 litų už toną. Raginome ūkininkus pirkti trąšas, kai jos buvo pigiausios. Deja, situacija paradoksali - pigesnes trąšas daugiau pirko ne ūkininkai, o perpardavėjai", - kalbėjo A.Kildiškis.
Žaliavų žirklės
AB "Lifosa", gaminančios fosforo trąšas, generalinis direktorius Jonas Dastikas LŽ sakė, kad šios bendrovės produkcijos šalies žemdirbiai sunaudoja vos 1 proc., dar apie 8 proc. nuperka perdirbimo įmonės, o likusi dalis išvežama iš Lietuvos. Anot jo, tiek užsienio, tiek Lietuvos ūkininkai gana konservatyvūs, todėl naujų produktų įmonė nekuria, bando pagaminti kuo daugiau tų, kurie šiuo metu turi paklausą, nors jų kainos tebėra tokios pat didelės.
Šnekėdamas apie pastaruoju metu itin pabrangusias amonio fosfato trąšas pašnekovas pažymėjo, kad tai vienareikšmiškai susiję su pakilusiomis žaliavų kainomis ir didele paklausa. "Žaliavos toliau brangsta. Pavyzdžiui, pagrindinės mūsų žaliavos - fosforito - kaina šoktelėjo tris kartus, amoniako - beveik du kartus, todėl ir trąšų kainos kilo. Anksčiau jos taip nebrangdavo", - pabrėžė J.Dastikas. jis.
Lygindamas azoto ir fosforo trąšų kainų skirtumus jis pažymėjo, kad kadaise fosforo trąšos buvo pigesnės. Pašnekovas pritarė nuomonei, jog lietuviškos trąšos šalies ūkininkams išties brangokos. "Tačiau tarp užsienio ūkininkų lietuviškų trąšų paklausa didelė, ypač pašarinių fosfatų - net negalime patenkinti visų poreikių", - teigė J.Dastikas.
Anot jo, tolesnė trąšų kaina labiausiai priklausys nuo žaliavų. "Pernai buvome nusipirkę žaliavų visiems metams, tad kai kilo jų kainos, mes turėjome pigesnių. Tačiau šiuo metu tokio kiekio jau niekas neparduoda ilgam laikotarpiui. Žaliavų galėjome nusipirkti tik pusmečiui", - kainų didėjimo subtilybes aiškino pašnekovas.
Brangios trąšos nesimėto
UAB "Arvi fertis", gaminančios kompleksines trąšas ir beveik pusę produkcijos eksportuojančios į užsienį, vyriausiasis agronomas Virgilijus Paltanavičius LŽ sakė, kad kylant trąšų kainoms ūkininkai į jų vartojimą pradėjo žiūrėti itin preciziškai. "Dabar jie perka modernią tręšimo techniką, kuri leidžia kokybiškai paskleisti trąšas ir tikėtis vienodai subrendusio bei kokybiško derliaus. Geriau tręšti brangiomis trąšomis ir gauti geresnį rezultatą", - tikino V.Paltanavičius.
Anot jo, praėjo laikai, kai ūkininkai pigias trąšas berdavo neskaičiuodami - dabar jų augalui skiriama tiek, kiek šis gali pasiimti planuojamam derliui, todėl neverta baimintis dėl trąšų žalos gamtai. "Brangių trąšų ūkininkai be reikalo neberia", - pabrėžė V.Paltanavičius.
