Save verslininku vadinantis ūkininkas šiuo metu dirba apie 1300 hektarų plotą, samdo beveik 12 darbuotojų.

„Gimiau ir užaugau kaime, Azerbaidžano Talysho regione, jis yra kalnuose. Apytiksliai žinojau, kaip auginti grūdus. Baigiau universitetą Maskvoje, kur tapau žemės ūkio inžinieriumi, po to atvažiavau dirbti ir gyventi į Lietuvą“, - trumpai prisistato K. Zulfijevas.

Pasak jo, ką auginti Lietuvoje pasirinkimas buvo aiškus: arba gyvulius, arba grūdus, nes daržovių paklausa, jo manymu, nepakankama.

„Ūkininkas dabar yra verslininkas, jis turi parduoti ir iš to gyventi. Jeigu investuosi, o paskui nuostolingai parduosi, kaip planuoti savo rytdieną? Kaip gyventi, vaikus auginti, į mokyklą išleisti – viskas gi kainuoja“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis sako išsiaiškinęs, kad Šalčininkų rajone yra įprasta auginti rugius, avižas ir grikius.

„O aš - eksperimentatorius, pradėjau auginti kviečius, rapsus, salyklinius miežius, o žmonės pažiūrėjo, kaip man sekasi, ir, matau, kad ir jie augina ir kviečius, ir rapsus“, - dėsto K. Zulfijevas.

Dėl to, pasak jo, dabar Šalčininkų krašte auginamų kultūrų yra vis daugiau. Pernai pradėjęs sėti avižas, ūkininkas paskaičiavo, kad tai daryti – naudinga, todėl šiemet jų sėja beveik dvigubai daugiau.

Samdo kaimynus

K. Zulfijevas sako darbams samdantis aplinkinius žmones iš Šalčininkų rajono.

„Darbas – sezoninis, prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį. Stengiuosi samdyti vietinius žmones, ir jiems geriau čia dirbti, ir mums geriau, nereikia toli ieškoti. Didžioji dalis dirbančiųjų – traktorininkai, kurie aria, sėja, pjauna, kulia, jų amžiaus vidurkis – apie 50“, - sakė jis.

Pasak pašnekovo, jaunesnių darbuotojų yra vienas kitas, nes didžioji dalis jaunimo iš žemės ūkio krašto – Šalčininkų rajono – išvyksta.

„Čia didelių pramonės įmonių nėra, todėl nemažai žmonių važiuoja dirbti į Vilnių, o jaunimas ir toliau: į Angliją, Airiją, bet tai būdinga visai Lietuvai. Jaunimas nesiryžta dirbti žemės ūkyje. Žinoma, ir atlyginimais negalime konkuruoti su vokiečiais, anglais, prancūzais, nes pas mus pajamos palyginti nedidelės, o sąnaudos – tokios pat, o kartais net ir didesnės“, - kalbėjo K. Zulfijevas.

Jis dėsto, kad ūkininkų, turinčių po daugiau nei 1000 ha, Šalčininkų rajone dar 5-6. 

Tiesa, ir šie ūkininkai augina po kelias kultūras: rapsus, kviečius, avižas - jei orai bus nepalankūs vienoms, galbūt geriau augs kitos.

Gyvulininkystę bandė – nepasiteisino

Ūkininkas sako Šalčininkuose išbandęs ir gyvulininkystę, bet jos galiausiai atsisakė. 

„Įprasta Šalčininkų rajone ir gyvulius auginti, pavyzdžiui, kiaules, bet dabar šiai sričiai didelę žalą padarė kiaulių maras“, - kalbėjo K. Zulfijevas.

Ūkininkas prisimena, kad anksčiau turėjo beveik 700 avių bandą ir apie 300 galvijų mėsai, bet vėliau šio verslo atsisakė. 

Pasak verslininko, auginti gyvulius yra sudėtingiau nei grūdus.

Tiesa, imtis auginti grūdus neturint pradinio įnašo - sudėtinga: kombainas kainuoja apie 300 tūkst. eurų, dar tiek pat - traktorius su reikalingais priedais.

Traktorių priedų yra daug: žolei smulkinti, šienui griebti, vartyti, presuoti, žemės purintuvas, sėjamoji, pjaunamoji ir kiti priedai.

„Vienas traktorius dar nieko nereiškia - kaip fotoaparatas be objektyvo“, - paaiškino jis.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (159)