Pradėjo aiškintis per vietinės, šalies valdžios institucijas, ir išgirsta žinia pasitvirtino. Šiandien jie kelia klausimą, kodėl taip padaryta jų neatsiklausus. Žmonės įsitikinę, kad turės papildomų rūpesčių dėl naujos gyvenamosios vietos deklaravimo, galbūt ir išlaidų pateikdami pažymas apie valdomą turtą naujoje gyvenamojoje vietoje, tikriausiai ne už ačiū savo buveinių adresą dokumentuose turės keisti čia veikiantys juridiniai asmenys.
Planai – nuo užpernykštės vasaros
Savivaldybes nustatyti jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių ribas ir jas įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre įpareigoja Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. O kaip tai padaryti, numatyta Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje. Gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas, kaip tvirtinama teisės aktuose, reikalingas nekilnojamojo turto deklaravimui, tiksliam gyvenamosios vietos deklaravimui, adresų suteikimui objektams ir teisingam nekilnojamojo turto vertės skaičiavimui.
Alytaus rajono savivaldybėje dabar šios ribos nustatytos tik Alytaus ir Nemunaičio seniūnijose, išskyrus Nemunaičio kaimą. Šių seniūnijų ribas prireikė keisti siekiant įgyvendinti dalies Nemunaičio kaimo gyventojų norą atsiskirti nuo Nemunaičio seniūnijos ir prisijungti prie Alytaus seniūnijos, kad nereikėtų per Alytų važiuoti į Nemunaičio seniūnijos centrą kitapus Nemuno. Upė Nemunaitį dalija į dvi dalis, ir žmonės patiria daug nepatogumų.
Nuo užpernykštės vasaros rajono valdžia ėmė rengti minėtų seniūnijų teritorijų keitimo ribas, nes tai ilgas procesas, susijęs su gyventojų apklausomis, rajono savivaldybės tarybos priimamais sprendimais, seniūnijų keičiamų teritorijų ribų derinimu su keliomis ministerijomis, atitinkamo Vyriausybės nutarimo priėmimu ir pagaliau pakeistų ribų įregistravimu Registrų centre.
Iš pradžių Alytaus rajono savivaldybės administracijos vadovai dėl Alytaus ir Nemunaičio seniūnijų teritorijų ribų nustatymo sudarė darbo grupes įvertinti galimybes jas nustatyti. Gavus teigiamas išvadas rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritarti pasiūlymui nustatyti gyvenamųjų teritorijų vietovių ribas.
Paskui rajono savivaldybės taryba dėl šių ribų nustatymo nutarė skelbti vietinių gyventojų apklausą. Jų teigiamus pritarimo rezultatus ir teritorijų planus patvirtino vėlgi taryba.
Tada seniūnijų teritorijų planai buvo pateikti derinti Aplinkos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijoms ir Registrų centrui. Seniūnijų teritorijų ribų planai buvo suderinti be pastabų. Tik tuomet Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Alytaus ir Nemunaičio seniūnijų gyvenamųjų teritorijų vietovių ribų.
Toks Vyriausybės nutarimas Registrų centrui leido padaryti pakeitimus gyvenamųjų vietovių duomenyse. Tik šių metų sausio pabaigoje rajono savivaldybės taryba padėjo paskutinį tašką Alytaus ir Nemunaičio seniūnijų teritorijų ribų nustatymo istorijoje priimdama sprendimą dėl gatvių pavadinimų suteikimo šiose teritorijose.
Ilgas procesas gyventojų nepasiekė
Galbūt per visą šį procesą siekiama, kad nustatomų ribų teritorijų gyventojai daugiau apie tai sužinotų, pareikštų pastabų, vietinės valdžios sprendimus labiau išanalizuotų šalies valdžios institucijos. Bet šiandien dar akivaizdžiau, kad šito proceso metu Alytaus seniūnijos Likiškių kaimo Jūratės gatvės gyventojai tapo kaimyninio Likiškėlių kaimo gyventojais, nes Jūratės gatvė perkelta į kitą kaimą. O apie tokį faktą jie sužinojo tik šį pavasarį rinkdami parašus už kandidatus į šalies prezidentus.
Kaip sakė Jūratės gatvės gyventoja Laima Balkuvienė, žmonės, sužinoję apie gatvės perkėlimą iš Likiškių į Likiškėlių kaimą, buvo tiesiog šokiruoti – niekas jų nuomonės dėl to neklausė, niekas nieko nežinojo, kodėl gatvė atsidūrė kitame kaime. Jūratės gatvės gyventojų vienintelis prašymas – jų patogumui palikti šią gatvę Likiškių kaime.
Formali apklausa su vieno žmogaus iš Likiškių pritarimu
Likiškėlių kaime atsidūrusios Jūratės gatvės gyventojai iš Seimo kontrolieriaus gavo atsakymą, kad jų skundas persiųstas nagrinėti Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje, nes jo kompetencija vertinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus.
Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje Jolanta Kručkauskaitė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė šios gatvės gyventojams atsakė, kad sprendimai dėl Alytaus seniūnijos teritorijų ribų nustatymo priimti nepažeidžiant įstatymų ir paisant visų nustatytų procedūrų. Rajono savivaldybės administracijos vadovas pažymėjo, kad jei nesutinkama su tokiu atsakymu ir padarytais teritorijos ribų pakeitimais, galima kreiptis į teismą.
Pasirodo, gyventojų apklausa dėl Alytaus seniūnijos teritorijos ribų nustatymo buvo vykdoma nuo 2012-ųjų spalio iki lapkričio seniūnijos administraciniame pastate Miklusėnuose. Čia buvo galima susipažinti su apklausos teritorijos planais ir visa dokumentacija. Skelbimas apie vykdomą apklausą ir teritorijų žemėlapiai kabojo seniūnijos Luksnėnų seniūnaitijos, kuriai priklauso Likiškių kaimas, skelbimų lentoje. Apie apklausą buvo paskelbta rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse.
Žodžiu, viskas padaryta, kaip priklauso, o jei Likiškių kaimo gyventojai nežinojo apie šią apklausą, kurios metu turėjo pasisakyti ir dėl Jūratės gatvės perkėlimo į Likiškėlių kaimą, tai jų bėda.
Visus minėtų institucijų atsakymus gavusi L.Balkuvienė, kurios adresas buvo nurodytas jiems teikti, tvirtino: „Jūratės gatvės gyventojai retai lankosi Miklusėnuose, tuo labiau Luksnėnuose ir kaip jie galėjo sužinoti apie apklausą? Negi mes turime nuolat stebėti rajono savivaldybės tinklalapį ar sekti skelbimus žiniasklaidoje?“
Jūratės gatvės gyventojai įsitikinę, kad Alytaus seniūnijos seniūnas Visvaldas Dumbliauskas turėjo jiems pranešti apie gatvės perkėlimą į kitą kaimą, nes tikrai apie tai žinojo, ir tai, jų nuomone, yra kardinalus pakeitimas nustatant teritorijų ribas Alytaus seniūnijoje. Pagal nustatytą tvarką tokios funkcijos seniūnui nepriklauso, o pasistengti dėl žmonių pas mus nelabai įprasta.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriaus vedėjas Audrius Arbačiauskas, pasiteirautas, kiek apklausoje dalyvavo Likiškių kaimo gyventojų dėl Jūratės gatvės perkėlimo iš šio kaimo į Likiškėlių kaimą ir tam pritarė, atsakė: „Iš visos Alytaus seniūnijos apklausoje dalyvavo apie 600 žmonių, o iš Likiškių kaimo tik vienas asmuo.“ Pastarajame kaime gyvena apie 80 žmonių.
Tad apklausa vykdyta formaliai, nes vadovaujantis teisės aktais ji yra tik patariamojo pobūdžio.
Kaip šiandien jau Likiškėlių kaimo Jūratės gatvės gyventojams sugrįžti į Likiškių kaimą, – sudėtingas reikalas. Pasak A.Arbačiausko, tektų kartoti tokią pat ilgą procedūrą. Kodėl ši tokia? Skyriaus vedėjas pareiškė, kad tokią nustačiusi Vyriausybė.
Architekto skyriaus vedėjas teigė, kad nustatant Alytaus seniūnijos teritorijų ribas Jūratės gatvė iš Likiškių kaimo perkelta į Likiškėlius, nes Likiškių kaimo teritorija buvo sudaryta iš dviejų atskirų teritorijų, kurias skyrė Likiškėlių kaimas, todėl, atsižvelgiant į ribų nustatymo principus, buvo tikslinga atskirą maždaug 27 hektarų Likiškių teritoriją tarp Alytaus miesto ir Likiškėlių kaimo prijungti prie Likiškėlių kaimo.
Kaip patikino rajono valdžios atstovai, seniūnijos atsakingi darbuotojai gyvenamosios vietos deklaravimą atlieka nemokamai. Kalbinti bankų, Registrų centro, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai aiškino, kad dėl gyvenamosios vietos pakeitimo sutvarkius duomenis Adresų registre iš gyventojų nebus prašoma jokių pažymų apie pakeistą gyvenamąją vietą, nes jie yra matomi. Kas kita čia veikiančioms įmonėms – joms tikrai kainuos adresų pakeitimas dokumentuose ir spauduose, jei juose nurodyta konkreti buveinė.
Tačiau ir tokia informacija Jūratės gatvės gyventojų neguodžia – jie piktinasi buvę neinformuoti apie perkėlimą į kitą kaimą.
Jūratės gatvė – unikali
Realiai apklausoje dėl perkėlimo iš vieno į kitą kaimą nedalyvavę Jūratės gatvės gyventojai šiandien jaučiasi pažeminti ir nereikalingi vietinei valdžiai.
Pati gatvė unikali tuo, kad ja nubrėžta riba tarp Alytaus miesto ir rajono savivaldybių, nes Likiškių ir Likiškėlių kaimai prie pat miesto. Kaip statinys ši gatvė priklauso miesto savivaldybei, jos vienoje pusėje yra miesto, kitoje – kaimo gyventojai. Abiejose gatvės pusėse yra poriniai namų numeriai. Tad į šią gatvę atvykstantiems svečiams ilgai tenka ieškoti reikiamų gyventojų. Pasak čia gyvenančiųjų, po Jūratės gatvę, nerasdami namų nurodytu adresu, neretai klaidžioja ir iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
Ši žvyruota gatvė prižiūrima miesto savivaldybės, jos asfaltavimo darbų nesulaukiantys žmonės jų dar greitai ir negali tikėtis, nes tik ateinančiais metais numatoma pradėti šių darbų projektavimą.
