Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.
Įtartino švarumo investicijos
Rinkoje vis dažniau susiduriame su žemės ūkio paskirties žemę superkančiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurios primena romane „Aukso veršis“ aprašytą bendrovę „Ragai ir kanopos“. Tokios bendrovės paprastai neturi nei žemės ūkio technikos, nei žemės ūkio specialistų, nei planų pirkti gyvulius ar grūdus būsimai sėjai. Ką turi? Stalą, kėdę, samdomą uždarosios akcinės bendrovės direktorių, neretai valdantį kelias ar net keliolika tokių bendrovių, vieną ar kelis darbuotojus ir, žinoma, pinigų žemės ūkio paskirties žemei pirkti. Nemažų pinigų.
Skaičiavimai paprasti – kadangi viena tokia bendrovė šiuo metu negali įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės, tai, tarkime, už 499 ha sumoka apie 4,5 mln. Lt. Žinoma, žemė gali būti ir pigesnė. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek šalyje veikia tokių uždarųjų akcinių bendrovių, todėl niekas ir negali tiksliai suskaičiuoti, kiek investuota kartais abejotino švarumo pinigėlių.
Kuo pagrįsti tokie įtarimai? Pasvarstykime. Į šią sritį investuoti pinigai greičiau atsipirktų žemę tik nuomojant. Tarkime, jeigu nuomos kaina siekia 150–200 Lt/ha, tai minėta investicija atsipirktų per 45–60 metų. Tačiau tai yra puiki galimybė išplauti nešvarius pinigus. Kaip yra iš tikrųjų?
Direktorius vienas, o bendrovių – daug
Paaiškėjo, kad tas pats vyras vadovauja ar vadovavo ne tik paminėtoms dviem bendrovėms, bet ir „Baltijos agro“, „Baltijos artojas“, „Resource development group“, o gal ir dar kelioms, tuo pačiu adresu registruotoms bendrovėms. Į mūsų akiratį patekusios aštuonios bendrovės registruotos keliose vietose Vilniuje bei Ignalinoje.
Netrukus paaiškėjo, kad su kai kuriomis paminėtomis ir ne tik paminėtomis bendrovėmis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo bei nuomojimo susidūrė ir ūkininkas biržietis Henrikas Bertulis.
Ūkininkas patyrė spaudimą
Grūdų augintojas H.Bertulis gerai žinomas šalyje. Patyręs ūkininkas norėtų padidinti ūkį, tačiau trūksta žemės. Ūkininkas nemažai žemės nuomoja ir dar nuomotų, tačiau vieną dieną kelią ūkininkui pastojo M.Kiaupa. Žinoma, ne jis asmeniškai, nes šis vyras, tikėtina, yra tik samdomas darbuotojas ir vykdo savininkų valią. Tačiau H.Bertulis iš jo sužinojo, kad jo, kaip žemės nuomotojo, turinčio pirmenybę įsigyti žemės iš savininkų, pastangos yra pasmerktos.
„Už 40 ha savininkams pasiūliau tikrai didelę 9500 Lt/ha kainą, nors šalia esančios žemės kaina tesiekė 6000 Lt/ha. Tačiau uždaroji akcinė bendrovė pasiūlė dar daugiau. Vėliau man buvo pasakyta – kiek aš besiūlyčiau, jie pasiūlys daugiau. Esą bendrovės savininkams šis plotas patikęs, o jie pinigų turi, todėl aš neturiu jokių galimybių konkuruoti. Taip mano pirmumo teisė neteko jokios prasmės“, – pasakoja H.Bertulis.
Nors žemės nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2020-ųjų, mokant 150 Lt/ha per metus, tačiau naujieji savininkai iš ūkininko pradėjo reikalauti 300–400 Lt/ha nuomos mokesčio. Ūkininkas kategoriškai atsisakė tiek mokėti ir pažadėjo apie šią istoriją paskelbti viešai. Tada naujieji savininkai nusileido ir paliko galioti ankstesnę nuomos kainą, tiesa, neužmiršdami priminti, kad ši nuolaida yra laikina.
„Gal aš ne taip supratau, tačiau užuolankomis man buvo priminta, kad naujieji savininkai turi ne tik pinigų, jie suras ir būdų, kaip nutraukti galiojančią žemės nuomos sutartį. Paklausiau, kaip jie tai padarys. Direktorius žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Paklauskite, gal jums pasakys, kaip jie ketina tai padaryti?“ – prašė H.Bertulis.
Tačiau mūsų klausimas paskendo tyloje – direktorius M.Kiaupa nenorėjo apie tai kalbėti. Dabar ūkininkas svarsto, ar nevertėtų dėl šio atvejo kreiptis į prokuratūrą.
Buvęs direktorius atvertė kortas
Galima numanyti, kad kai kurioms iš jų diriguoja viena ranka – nors bandoma mėtyti pėdas, tačiau nesugebama net parinkti skirtingų pavadinimų.
Mums pavyko prakalbinti vienos tokios uždarosios akcinės bendrovės jau buvusį direktorių. Taigi eksdirektorius Vidmantas prieš trejus metus baigė dabartinį Aleksandro Stulginskio universitetą ir gavo pasiūlymą vadovauti iš pradžių vienai, o paskui – dar dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms.
„Jiems reikėjo agronomo, turinčio diplomą, nors mano, kaip specialisto,žinių taip ir neprireikė. Padėjau supirkinėti žemes, maniau, dirbsiu pagal specialybę, tačiau greitai supratau, kad esu tik marionetė jų rankose. Jie net neketino užsiimti žemės ūkiu, o aš nenorėjau prarasti kvalifikacijos abejotino švarumo versle. Kaip sakoma, už nugaros pajutau Valstybinės mokesčių inspekcijos ir specialiųjų struktūrų pareigūnų kvėpavimą. Laiku pasitraukiau“, – prisimena dabar žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje skyriaus vedėju dirbantis Vidmantas.
Įstatymai stringa prie visų valdžių
Kokia išeitis? Juk tai, ką parašėme, – vieša paslaptis, apie kurią gerai žino Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė, Seimo Kaimo reikalų komitetas. Žino, bet įstatymai stringa. Kiekviena valdžia bando rengti projektus, tačiau jie ir pasilieka projektais.
Štai 2008-ųjų pradžioje dar ankstesnės valdžios vadovaujama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo parengusi įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta įtvirtinti nuostatas, pagal kurias fizinis asmuo bei jo įsteigti ar kitaip su juo susiję kiti juridiniai asmenys būtų laikomi vienu subjektu. Tokiu atveju asmuo negalėtų steigti dešimčių uždarųjų akcinių bendrovių ir taip įsigyti neribotų žemės plotų. Tačiau tada pasipriešino Teisingumo ir Ūkio ministerijos. Dabartinės valdžios ŽŪM parengė įstatymo projektą, kuriame nurodytos pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau ir šio projekto svarstymą Vyriausybė atidėjo neribotam terminui ir kyla abejonių, ar iki rinkimų į Seimą prie jo bus sugrįžta.
„Mane apstulbino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai, kurie paskutiniame darbo grupės posėdyje be užuolankų pasiūlė, kad bet koks žmogus turėtų teisę nusipirkti hektarą žemės ūkio paskirties žemės“, – pasakoja žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Kokios pasekmės? Vieną mėnesį toks žmogus nusipirktų hektarą, o po mėnesio pasinaudotų pirmenybe nusipirkti jau besiribojantį, pavyzdžiui, 50 ha sklypą ir taip padidinti plotą iki maksimalios ribos.
Komentarai
Suinteresuotų institucijų nuomonė
Mindaugas Kuklierius, Lietuvos žemės ūkio viceministras:
- ŽŪM teikė įstatymų papildymus, tačiau, suinteresuotų institucijų nuomone, šiuo metu nėra galimybės sukurti kontrolės mechanizmo, užtikrinančio, kad asmuo neįgytų papildomo žemės ploto (viršijančio maksimalų leistiną) kaip juridinio asmens dalyvis, nes akcijų, pajų ir panašaus pobūdžio nuosavybės perleidimo sutartys neregistruojamos. Dėl to nėra galimybių patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar kt. disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu.
Tikisi prokuratūros ir VMI pagalbos
Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas:
- Manau, kad parengtus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolės įstatymų projektus stabdo pinigingos suinteresuotos jėgos, jos labai bijo viešumos. Kas gali paneigti galimybę, kad taip investuojami nešvarūs pinigai, kurie bus išplauti vėliau pardavus žemes užsieniečiams. Mes turime nemažai informacijos apie tokių uždarųjų akcinių bendrovių veiklą ir tikimės sulaukti prokuratūros bei Vastybinės mokesčių inspekcijos pagalbos. Jeigu gyvename teisinėje valstybėje, tai į mūsų iniciatyvą turi būti atsižvelgta.
Svarbu, kiek sukūrė darbo vietų
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas:
- Būtų klaidinga panaikinti visus žemės įsigijimo apribojimus, nes pinigingieji supirktų pusę šalies. Turėtų būti nustatyti konkretūs kriterijai. Pirmiausia, kiek bendrovė ar ūkininkas duoda naudos visuomenei, žmonėms, t.y. kiek sukūrė darbo vietų. Tada atsirastų nesunkiai kontroliuojamų dydžių. Juk tai skatina ir ES, pavyzdžiui, ketinama riboti išmokas įvertinant, kiek juridinis ar fizinis asmuo sumokėjo atlyginimų su visais mokesčiais.
