Jų auginimas suteikia daug džiaugsmo ir atveria iki tol nepažintą ir maistinių, ir gydomųjų savybių gausių prieskoninių augalų pasaulį.

Mokėsi iš šveicarų

Ekologinės žemdirbystės pradininkė Lietuvoje molėtiškė Elena Grajauskienė sako, kad gausybę gerų savybių turintys prieskoniniai augalai mūsų šalyje dar nėra deramai įvertinti.
„Jie populiarėja, žmonės jų vis daugiau augina, tačiau nepalyginsi su, pavyzdžiui, šveicarais, kurie paskendę prieskoniuose“, – teigė dešimtis tokių augalų auginanti molėtiškė.

Su Šveicarijos ekologinių ūkių bendruomene bendradarbiaujanti moteris daug ko išmoko iš šios šalies ūkininkų.

Prieskoninių augalų auginimas yra užbūręs ir ekologiškai ūkininkaujančią ukmergiškę Laimą Stragienę.

„Norėčiau dar daugiau jų auginti ir apie juos sužinoti. Prieskonių parduotuvėse galiu ilgiausiai užtrukti. Tik gaila, kad jose nerasi išaugintų Lietuvoje“, – apgailestavo moteris.
Prieskoninių augalų augintojos pastebi, kad vis labiau domimasi šiais augalais. Didesnių miestų gyventojai, turintys bent lopinėlį žemės, pamėgo prieskonių darželius. Kaimo žmonės labiau linkę auginti tradicines daržoves ir tik vieną kitą tradicinį prieskoninį augalą.

Pomėgiu užkrėtė drauges

„Kokių tik daržovių ir prieskoninių augalų neauginau. Ir savo pirkėjus, ir drauges tuo užkrėčiau“, – teigia ekologinę daržininkystę puoselėjanti biržietė Laima Kasiulynienė.
Jos darže auga bazilikai, dašiai, šalavijai, čiobreliai, peletrūnai, pelynai, mėtos, melisos, raudonėliai, rozmarinai, pankoliai ir kt. Moteris apgailestavo, kad šiemet iššalo nemažai daugiamečių augalų.

Vilniuje savo ūkyje išaugintais ekologiškais produktais prekiaujanti biržietė įvairiais prieskoniniais augalais pradžiugina sostinės gyventojus, gausiai naudoja ir savo virtuvėje.
Anot L.Kasiulynienės, daugelis prieskonių tinka ir arbatoms, ir maistui pagardinti, todėl be jų nė dienos neišsiverčia. Prie ūkyje auginamų kvapniųjų gėrybių pripratę ir jos vaikai.

„Nieko nėra skaniau už kaimišką maistą, pagardintą savo išaugintais prieskoniais, kurie ir sustiprina, ir pagydo. Apie jų gydomąsias ir maistines savybes papasakoju ir pirkėjams“, – kasmet vis naujus augalus išbando L.Stragienė. Šiemet ji nusipirko artišokų sėklos.
Ukmergiškė kai kuriuos savo ūkyje išaugintus prieskoninius augalus džiovina. „Jei būčiau jaunesnė, statyčiau perdirbimo gamyklą, kad žmonės turėtų lietuviškų pagardų“, – atviravo prieskonių augintoja.

Vietoj kavos – šalavijų arbata

E.Grajauskienė teigė, kad daugelio patiekalų gamybos neįsivaizduotų be jau įprastais tapusių prieskonių. Štai peletrūnas tinka varškės patiekalams pagardinti, pastarnokas – sriuboms.
„Vilnietės žino pastarnoko naudą, dažnai ateina pirkti. Į morką panašus pastarnokas gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, o auginti jį gana lengva. Pasėjai pavasarį, ir gali pamiršti“, – aiškino molėtiškė.

Ir maistui, ir pagardinimui tinka salieras, pasižymintis unikaliomis savybėmis. Jaunystės daržove vadinamo augalo darže neturėtų pražūti nė lapelis.

„Ar ką nors girdėjote apie builį? – klausė augalų žinovė. – Tai puikus prieskonis, labai tinkantis žuvies patiekalams paskaninti. Builis, kaip ir pankolis, pagerina virškinimą. Pankolio sėklos padeda vaikams nuo pilvuko pūtimo, naudingos pagyvenusiems žmonėms.“

Vietoj kavos E.Grajauskienė patarė gerti vaistinių šalavijų arbatą. Ji pagerina savijautą, pašalina nuovargį ir mieguistumą. Šalavijas padeda pasikrauti gera visatos energija. Tik reikėtų įsidėmėti, kad šis daugiametis augalas jautrus šalčiui, todėl prieš šalnas jį patartina uždengti.
Šalčiams jautrūs ir mairūnai, bazilikai. Prieskonių augintojos rekomenduoja juos sėti ar sodinti daigais praėjus vėlyvųjų pavasarinių šalnų pavojui. Šiems augalams darže reikėtų parinkti saulėtą vietą.

Vasarą šaltibarščiams paskaninti labai tiktų agurkais kvepianti agurklė. Ji nereikli dirvai, atspari šalnoms, todėl galima sėti anksti pavasarį. Agurklę galima sėti nedideliais ploteliais iki rugpjūčio. Prieskoninių augalų augintojos pataria pirkti tik patikimų gamintojų sėklą, nes neretai pasitaiko nedaigių sėklų.

„Valstiečių laikraštis“
Top naujienos