aA
Augalininkystės ūkiuose susikaupė rekordinis šiaudų kiekis, kurį reikia racionaliai panaudoti. Kaip tai padaryti?
© Shutterstock nuotr.

Tinkamai į dirvą įterpti šiaudai papildo ją humusu, gerina jos struktūrą, skatina mikro- ir mak­rofaunos vystymąsi.

Ilgai laukti neverta

Sausoje šiaudų medžiagoje yra 90 proc. ląstelienos, 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. fosforo, 0,8 proc. kalio ir mikroelementų. Su šiaudais į dirvą grįžta ir minėtos medžiagos, tačiau ne visuomet. Pasak UAB „Kustodija“ pardavimų vadovo Remigijaus Paleckio, šiaudai trąša tampa tik tada, kai yra tinkamai paruošti. Dažnai dėl prasto darbų organizavimo šiaudai paliekami ant dirvos. „Saulės spinduliai juos sterilizuoja, todėl nelieka organines liekanas skaidančių gyvųjų organizmų. Todėl užarti šiaudai išlieka keletą metų nepakitę“, – teigė R.Paleckis.

Nustatyta, kad bene geriausias šiaudų panaudojimo būdas – juos smulkinti ir įterpti į dirvą. Pastaruoju metu Europoje plačiai naudojami biologiniai preparatai augalines liekanas dirvoje skaidančių bakterijų veiklai skatinti.

Kada naudoti azotą

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemdirbystės kated­ros docentas dr. Vaclovas Bogužas sakė, kad šiaudų mineralizacijai pagreitinti rudenį papildomai išbertas azotas (karbamidas) ne visada duoda teigiamą efektą, ypač tada, kai sėjami ne žiemkenčiai, o vasarojus.

„Papildomo azoto reikėtų tik pirmais–trečiais metais pradėjus taikyti šiaudų įterpimą. Vėlesniais metais mikroorganizmai šviežiems šiaudams ardyti ima naudoti anksčiau mineralizuotų šiaudų azotą. Šiaudų ardymas savaime susireguliuoja ir papildomo azoto nebereikia“, – sakė mokslininkas.

Įterpiant šiaudus naudinga vegetacijos pradžioje augalus gausiau patręšti azotu. Pasak ASU Žemdirbystės katedros docento, vietoje kompensacinio azoto įterpiamų šiaudų ardymui paskatinti siūloma ražienas su smulkintais šiaudais purkšti biologiniu preparatu „Amalgerol“ (2–5 l/ha), sumaišius jį su karbamidu (10 kg/ha). Purškimui ant ražienų galima naudoti ir „Azofit“ (1l/ha).

Šiaudus reikia suslėgti

Mokslininkas V.Bogužas sakė, kad smulkintų šiaudų mineralizacijos efektyvumą lemia ražienų skutimo laikas. Ražienas rekomenduojama nuskusti ne per savaitę, o per kelias valandas po javų nuėmimo. „Pirmas kuo skubesnis žemės įdirbimas suardo dirvos kapiliarus ir neleidžia drėgmei išgaruoti (tai ypač aktualu sausesniais metais). Be to, anksti sudaromos geresnės sąlygos augalinių liekanų mineralizacijai“, – pabrėžė mokslininkas.

Patariama šiaudus prispausti spiraliniais ar net sunkiaisiais volais. Suslėgti šiaudai geriau saugo drėgmės išteklius ir skatina biologinius procesus. Nuolatinis šiaudų įterpimas keletą metų padidina biologinį dirvos aktyvumą. „Tokiose dirvose pokyčiai būna akivaizdūs: viršutiniame armens sluoksnyje pagausėja organinių medžiagų ir sliekų, pagerėja dirvos struktūra. Dirva ne taip greitai supuola (mažėja dirvos plutos susidarymo pavojus). Dar efektyviau, kai po anksti nuimamų javų ražienoje su smulkintais šiaudais auginami tarpiniai pasėliai žaliajai trąšai“, – pridūrė ASU Žemdirbystės katedros docentas.

Pagelbės tarpiniai augalai

Daugelis ūkininkų yra įpratę užarti tiek miežių, tiek kviečių šiaudus. Tačiau, pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos Stanislavos Maikštėnienės, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiaudai sunkiai mineralizuojasi.

Nustatyta, kad 1 t šiaudų reikia 10 kg azoto, tik tuomet jie gerai mineralizuojasi ir ūkininkams pavasarį ariant laukus netenka išversti supelijusių (nesusimineralizavusių) šiaudų. „Tačiau ūkininkai azoto beveik nenaudoja dėl aukštų jo kainų“, – sakė mokslininkė.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja šiaudų mineralizacijai patarė naudoti dar vieną būdą – auginti tarpinius augalus: baltąją garstyčią ir aliejinį ridiką. Šioms kultūroms įsėti taikomi įvairūs būdai. Vienas leng­viausių – nukūlus vasarinius ar žieminius kviečius, diskine sėjamąja galima įsėti 15–20 kg/ha baltųjų garstyčių arba 20–25 kg/ha aliejinių ridikų. Tačiau jei minėti darbai nepadaryti laiku, šias kultūras galima sėti ir po pjūties. „Nukūlus kviečius, nuskutus ražienas, arba, jei dirva yra minkšta, ražienų galima ir neskusti, ražienine ar bet kuria kita sėjamąja patartina įsėti tarpinius augalus“, – sakė S. Maikštėnienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad jei kviečiai nesunaudojo viso azoto, tai jį ir likusias maisto medžiagas sunaudos baltosios garstyčios ar aliejiniai ridikai ir sukaups juos savo biomasėje. Todėl rudenį, rugsėjo viduryje, juos galima užarti kartu su šiaudais. Šiauduose yra labai daug anglies ir mažai azoto, o tarpinių augalų biomasė turi sukaupusi pakankamai azoto, tad dirvoje, nenaudojant brangių trąšų, susidaro reikiamas azoto santykis. Aliejinius ridikus ir baltąsias garstyčias reikėtų pasėti iki rugpjūčio vidurio.

S.Maikštėnienė pabrėžė, kad rūpestingi ūkininkai į miežius ir kviečius sėja dobilus. „Dobilai, pasėti pavasarį po kviečių ir miežių pjūties, dar auginami iki rugsėjo pabaigos. Tada būna geriausias laikas juos užarti, nes dirvos būna normalaus lipnumo. Beje, tarpiniai augalai pagerina dirvos savybes: ji tampa sausesnė ir tinkamesnė arti“, – sakė mokslininkė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžę į Lietuvą kepa ypatingus šakočius ir siunčia žinutę emigrantams: ir Lietuvoje gyventi galima (173)

Jonaviečiai Sandra ir Karolis Matulevičiai – tie, kurie patys savo kailiu išbandė gyvenimą...

Beržų sulos renesansas: ūkininkai skaičiuoja augančią paklausą ir pardavimus (86)

Nuo seno lietuvių mėgstama beržų sula išgyvena renesansą – ūkininkai skaičiuoja gerokai...

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Top naujienos

Žvėryno žemgrobiai provokuoja Šimašių: meras žada vėl traukti pjūklą (22)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone iš žemgrobių per didelį vargą atsiėmus valstybinę žemę ir joje...

Vladimiras Pozneris: kodėl Stalino Vakarai tik bijojo, o Putino – nekenčia paskelbė diagnozę ir žiniasklaidai, ir politikai (104)

„Vakaruose požiūris į Staliną (šis, mano supratimu, už Putiną daug baisesnis politikas) buvo...

Veterinarai pateikė oficialias išvadas dėl nugaišusio kiškio: pasitvirtino blogiausias scenarijus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė oficialias išvadas dėl tyrimams...

Trijų automobilių avarija Vilniuje, prie Vingio parko: sužalotas vaikas, susidarė spūstis

Trečiadienį, 10.39 val., Vilniaus policijai ir greitajai pagalbai pranešta, kad Geležinio Vilko...

Nauji mokesčiai nepraėjo: prabilo apie biudžeto išlaidų karpymą (29)

Antradienį Seimas atmetė naujus transporto priemonių taršos ir finansų rinkos dalyvių...

Alytaus meras: atsibudusios tarnybėlės puolė persekioti nemokamai vežusius ugniagesiams maistą paramos fonde jau 40 tūkst. eurų (132)

Alytaus meras Nerijaus Cesiulis savo feisbuko paskyroj parašė, kad, nors gaisras dar rusena,...

Turkijos ir Rusijos pavyzdžiai siunčia pavojingą žinią – teritorijų grobimas duoda vaisių (71)

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teritorijų užgrobimas Sirijoje, visai kaip ir jo kolegos...

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai (95)

Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos...

Gyvai / A lygoje dominuojanti „Sūduva“ ir likę „Žalgirio“ teoriniai šansai

Po A lygos 27-ojo turo savo pozicijas sustiprino šalies čempionų titulą ginanti „Sūduva“,...

Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Prezidentūros siūlymui naikinti lengvatą dyzelinui – pasiūlė savo variantą

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstė ar pritarti Prezidentūros siūlymui sumažinti ūkininkams...