Padedamas Žemaitukų arklių augintojų asociacijos, neseniai įsteigto klubo „Žemaitijos žirgai“ ir kitų organizacijų, renginį šiemet ėmėsi organizuoti žemaitukus auginantis žarėniškis Vidas Bagdonas.
Telšių miškų urėdijos Žarėnų girininkijai vadovaujantis V. Bagdonas žemaitukais susidomėjo prieš dešimtmetį, paakintas šios veislės arklių augintojo A. Jonučio iš Varnių.
- Arkliams abejingas nebuvau nuo vaikystės, tėvas su jais dirbdavo, o aš padėdavau. Konkrečiai žemaitukais susidomėjau prieš aštuonetą metų, sutikęs jų auginimo entuziastą A.Jonutį iš Varnių. Pasiūlė nusipirkti, įsigijau tada eržiliuką, o dabar mano banda išaugo, laikau 6-8 arklius, - pomėgio pradžią prisiminė V. Bagdonas.
Augintojas mano, kad potraukis arkliams neblėsta todėl, kad šie gyvūnai yra supratingi, o žemaitukai traukia dar ir savo įspūdinga praeitimi.
- Į arklių auginimą esu tiek įsijautęs, kad jau sunku ir įvardyti tikrąsias išeities pozicijas, paaiškinti, kodėl jie taip traukia. Mano akimis, arkliai labai protingi gyvūnai, todėl jie man ir įdomūs. Rinktis žemaitukus paskatino ypatingas jų veislės likimas, gimęs noras prisidėti prie tos veislės išsaugojimo. Juk ne kartą šie arkliai jau buvo beišnykstantys. Tai vienintelė ne išvesta, o per šimtmečius susiformavusi veislė Lietuvos teritorijoje, manau, tai išskirtinis reiškinys. Į kitas veisles nesidairau, reikia būti šiek tiek ir patriotu, - sakė žemaitukų augintojas.
Nebe pirmus metus jojimo varžybų nugalėtojas apdovanojamas kunigaikščių Oginskių pereinamąja taure, taip pagerbiant šią giminę, XIX a. pabaigoje labai prisidėjusią prie žemaitukų išsaugojimo. Po 1831 m. sukilimo žemaitukų likimui kilo realus pavojus, šis smulkus arklys mažai kam berūpėjo. Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis carinės Rusijos spaudoje 1860 m. paskelbė straipsnį, pradėdamas jį teiginiu, kad su šiuo nedideliu, tvirtu, protingu arkliu lietuviai nugalėjo kryžiuočius, o dabar žemaitukų veislei gresia išnykimas. I. Oginskio darbą tęsė jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas, jie įsteigė šių arklių kergimo punktų, parengė ir išplatino žemaitukų augintojams skirtas instrukcijas. Oginskių dėka žemaitukai dalyvavo užsienyje rengiamose parodose, o 1883 m. Plungės dvare buvo įsteigtas pirmasis žemaitukų žirgynas.
Po Antrojo pasaulinio karo žemaitukams vėl iškilo pavojus, nes dauguma šios veislės arklių buvo išvežta į Vokietiją. Ir galų gale naujas žemaitukų nykimo etapas prasidėjo suirus kolektyvinei santvarkai, 1993 m. šalyje bebuvo likę vos 30 suaugusių šios veislės arklių ir 12 kumeliukų. Tada ir kilo nauja entuziastų banga, užsimota išsaugoti žemaitukų veislę ateities kartoms. Prie tokių entuziastų save priskiria ir V. Bagdonas.
Paklaustas, ar šis darbas atliekamas norint pasipelnyti, ar iš idėjos, žarėniškis sakė, kad naudos iš pomėgio jokios, tik dvasinis pasitenkinimas.
- Jokios materialinės naudos ši veikla neatneša, tai pasakys kiekvienas, kas žemaitukus augina.
Nors mes ir dalyvaujame veislių išsaugojimo programose, per metus už arklį gauname 600 Lt su trupučiu, tačiau kas tai yra prieš visas išlaidas? Gerai, kad aš turiu savo arklidę, o jei neturėčiau, vieno arklio išlaikymas per mėnesį kainuotų 300 Lt. Tačiau per metus – 12 mėnesių, taigi iš programos gauni už du mėnesius, o likusį laiką vertiesi kaip išmanai, - žemaitukų auginimo buhalteriją atskleidė V. Bagdonas.
Kasmetės žemaitukų varžybos taip pat prisideda prie veislės populiarinimo. Kasmet šiose varžybose dalyvauja po dvi dešimtis raitelių iš visos Lietuvos.
- Šiek tiek prisidėdavau ir prie ankstesnių varžybų rengimo, o kai buvo nuspręsta paįvairinti varžybų geografiją, taip pritraukiant vis naujų žmonių, sutikau imtis organizavimo darbų. Infrastruktūra, bendravimas ir kiti varžybų rengimo darbai atima daug laiko ir pastangų. Šiam darbui palengvinti įkūrėme klubą ir pavadinome jį „Žemaitijos žirgais“, klubas ir yra organizatorius.
Solidžia patirtimi ir darbais prie šiųmečio renginio prisideda plungiškis Vidmantas Gendvilas, dvejus metus iš eilės buvęs varžybų organizatoriumi. Pagalbininkų yra ir daugiau, - apie artėjančių varžybų organizavimą pasakojo V. Bagdonas, pats ir vadovaujantis „Žemaitijos žirgų“ klubui.
Naujojoje varžybų vietoje jau suformuota 30 kilometrų trasa, kuri eis pro Plinijos piliakalnį, mitologinį akmenį, vadinamą Dievo stalu, raiteliams teks kirsti Minijos upės vagą.
- Vieta varžyboms turėtų patikti ir dalyviams, ir žiūrovams, - sakė būsimųjų varžybų šeimininkas.
Nugalėtojų laukia ne tik pereinamoji taurė bei kiti prizai, bet ir piniginiai apdovanojimai – pirmosios vietos laimėtojui numatyta skirti 1000 Lt, antrosios – 600 Lt, trečiosios – 300 Lt. Tad stimulas atvykti į Žarėnus yra.
