Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus ir žemės ūkio paslaugų kooperatyvo „Pamario žiedas" pirmininko Kęstučio Andrijausko, derliaus realizacija didelių problemų rajono ūkininkams šį rudenį nesukelia. Šilutės AB „Biofuture" pajėgi supirkti visą ūkininkų derlių, t. y. kvietrugius ir kviečius. Kitas kultūras tenka gabenti į Tauragės ir Kretingos elevatorius.
Pagrindinė ūkininkų problema ta, kad jiems teko kulti drėgnesnius grūdus. Dalis ūkininkų bandė juos džiovinti patys, o tiems, kam nebuvo galimybės, patyrė nemenkų nuostolių. „Šilutės rajone ūkiai nėra stambūs, tad vienam ūkiui statytis atskirą grūdų džiovyklą ir grūdų sandėlį nėra tikslinga. O į kooperaciją ūkininkai žiūri abejingai," - žemdirbių problemomis dalijasi LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas K. Andrijauskas.
Nors Šilutės rajone grūdinėmis kultūromis apsėjama maždaug 12 tūkst. ha, visgi šiame regione yra daugiau pievų nei dirbamos žemės, todėl vyrauja gyvulininkystės arba mišrūs ūkiai. Ūkininkai augina daugiau kaip 30 000 galvijų, iš kurių maždaug 13 000 - karvės, tad pieno ūkiai sudaro nemažą dalį visos ūkininkavimo veiklos.
„Mūsų palankesnės sąlygos laukus apželdinti pievomis-ganyklomis, ir tikrai nemanyčiau, kad dėl to reikia gailėtis. O ir pieno ūkiai atsigaus, jau tenka girdėti, kad kainos ne krenta, o kyla, ir tikrai toliau taip bus, nes Lietuva nevykdo pieno kvotų. Kartu drįsčiau pasakyti, kad tai palanki galimybė pieno ūkiams plėstis, nes ES siūloma parama prie to prives, - sako K.Andrijauskas. - Ūkininkas, pardavęs grūdus, pajamas gauna tik vieną kartą per metus, o pieno ūkis - nuolat (per mėnesį du kartus). O ir laukai Šilutės rajone nėra tokie derlingi kaip Vidurio Lietuvoje, todėl mūsų krašte norint išlaikyti derlingesnes dirvas reikalingas mėšlas laukų tręšimui.
Kur kas didesnė problema yra ta, kad ūkininkai sensta, o pasekėjų nebėra tiek daug. Nemažai ūkių yra išregistruota vien dėl amžiaus ir sveikatos stokos. Jaunimas, kaip ir visoje Lietuvoje, emigruoja ieškodamas lengvesnio ir pelningesnio uždarbio", - mintimis dalijasi K. Andrijauskas.
Nuo ateinančių metų turi įsigalioti nauji žemės mokesčiai, apmokestinant žemdirbius priklausomai nuo rinkos vertės. Žemdirbiai ir jų organizacijos reikalauja apmokestinti atsižvelgiant į žemės našumą. Pasak K. Andrijausko, tai opi problema visiems žemdirbiams.
„Šiandien dar nėra paskaičiuota, kokiu mokesčius turės mokėti ūkininkai Šilutės rajone. Visa tai priklauso nuo vietos valdžios, o dabar, kaip žinome, artėja rinkimai ir niekas nesiima taip greitai šio klausimo spręsti. Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: valstybinė žemė, kuri yra nuomojama iš valstybės, ir privati žemė, kurią ūkininkai turi įsigiję arba paveldėję. Tas mokestis neturėtų būti vienodas. Aš manau, kad ta žemė, kuri yra ūkininkų sąžiningai dirbama, turėtų būti apmokestinama mažesniais mokesčiais", - sako LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas.
Pamarys yra išskirtinis regionas: kai kurios krašto vietovės kasmet užliejamos. Ar užtenka lėšų polderių priežiūrai? K. Andrijauskas pasakoja, kad šiemet jų priežiūrai buvo skirtas didesnis finansavimas, todėl ilgiau buvo pumpuojamas vanduo, o ūkininkai galėjo ruošti pašarus žiemai ir ganyti gyvulius. „Ūkininkai tikrai tuo patenkinti. O štai į Melioracijos programą dalis mūsų ūkininkų žiūri skeptiškai. Jiems tai per dideli įsipareigojimai, mat tada privalės penkerius metus griežtai laikytis nustatytų sąlygų", - sako LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas K. Andrijauskas.
