Tik nedidelė saujelė miestelių ir kaimų namų ūkių yra prisijungę prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos. Visi kiti verčiasi kaip išmano. Gerai, jei sąmoningi kraštiečiai įsirengia modernias nuotekų valymo sistemas, deja, turime ir tokių, kurie be jokios sąžinės graužaties buitines nuotekas išleidžia tiesiog į gamtą.
Civilizacija kainuoja
Į redakciją paskambinusi pilietiška skaitytoja bėdojo, kad atsikrausčiusi gyventi į kaimą neišmano, kaip atsikratyti buitinėmis nuotekomis.
„Neseniai iš miesto atsikėlėme į kaimą netoli Kėdainių. Mums iškilo dilema dėl buitinių nuotekų. Jos pas mus, kaip ir pas daugelį, kaupiamos rezervuare.
Šeima mūsų nemaža, tad per mėnesį sunaudojame mažiausiai 10 kub. m vandens, logiška, kad susidaro ir panašus kiekis nuotekų, o kartais ir didesnis, nes krituliai taip pat nemenkai papildo nuotekų rezervuarą.
Išeities bandėme ieškoti patys, tačiau sužinoję, kad vienintelis būdas legaliai jas utilizuoti – tai samdytis mašiną joms ištraukti, kas kainuoja apie 70 Eur, likome kiek šokiruoti. Mėnesiui tai tikrai nemažos išlaidos.
Pagalvojau, kad dirbantys gal ir išgalėtų tiek susimokėti, tačiau ką daryti pensininkams, bedarbiams ar kitiems sunkiau besiverčiantiems žmonėms? Gal yra kitas, pigesnis, būdas susitvarkyti su nuotekomis?“ – teiravosi susirūpinusi skaitytoja.
Anot bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus, legaliai nuotekomis galima atsikratyti keliais būdais.
„Paprasčiausias ir geriausias variantas tvarkytis su buitinėmis nuotekomis yra naudotis centralizuotomis jų šalinimo sistemomis.
Kitas būdas – įsirengti autonominius nuotekų valymo įrenginius.
Trečia galimybė – kaupti nuotekas rezervuaruose ir vėliau jas išvežti, o išvežamos jos turėtų būti tik į valymo įrenginius. Štai su tokius rezervuarus turinčiais gyventojais ir kyla daugiausia problemų. Deja, bet gana dažnai vis dar atsiranda tokių asmenų, kurie ištrauktas buitines nuotekas išlaisto laukuose, išleidžia į drenažo sistemas ir t. t.“, – apgailestauja K. Vaitkevičius.
Kainos kandžiojasi
Rezervuaruose kaupiamų buitinių nuotekų išvežimo paslaugas rajono gyventojams teikia bendrovė „Kėdainių vandenys“ bei keli privatūs asmenys.
Tokių paslaugų įkainiai tikrai nėra menki. Pavyzdžiui „Kėdainių vandenys“ buitines nuotekas išveš už 7,15 Eur/m3. Nesunku paskaičiuoti, kad 10 kub. m nuotekų išvežimas kainuos daugiau nei 70 Eur. Privačių asmenų teikiamų tokių paslaugų kainos dar didesnės, jos prasideda nuo 10 Eur/m3 plius kelionės išlaidos.
Dar vienas niuansas, komplikuojantis tinkamo nuotekų atsikratymo situaciją, kad čia nėra taikomos nei nuolaidos, nei kompensacijos, o tai nepasiturintiems gyventojams dar labiau atitolina nuotekų išvežimo paslaugų prieinamumą.
Todėl, deja, nemaža dalis žmonių neturi ar pagaili pinigų šiam tikslui ir buitinėmis nuotekomis atsikrato nelegaliu būdu, t. y. jas nevalytas išleidžia į gamtą.
Neatitinka reikalavimų
Dar viena bėda su autonominiais namų ūkio buitinių nuotekų rezervuarais ta, kad didžioji jų dalis rajone nėra tokie, kokie turėtų būti.
„Negana to, kad nemažai žmonių vis dar nesibodi buitines nuotekas išleisti į aplinką, dauguma rajono buitinių nuotekų rezervuarų neatitinka jiems keliamų nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų – jie nėra sandarūs.
Tad situacija šioje srityje tikrai ne kokia. Čia trūksta dėmesio ir kontrolės vyriausybiniu lygiu. Atrodytų, būtų taip paprasta tokius dalykus sukontroliuoti – matome, kiek žmogus suvartoja vandens, logiška, kad jis turėtų turėti dokumentus, įrodančius, kad nuotekomis buvo atsikratyta tinkamai.
Nemanau, kad problematiška būtų išsireikalauti ir kitų reglamento reikalavimų laikymosi“, – samprotauja pašnekovas.
Centralizuotos sistemos
Būtų logiška manyti, kad su gyvenvietėmis, kuriose yra įrengti centralizuoti nuotekų tinklai, dėl jų problemų kilti neturėtų. Deja, realybė yra kiek kitokia.
„Visas Kėdainių miestas bei nemažai didesnių rajono miestelių, taip pat kai ir kurie mažesnieji turi gana modernias ir patogias centralizuotas nuotekų šalinimo bei valymo sistemas.
Be to, jų tinklas kasmet plečiasi. Per pastaruosius metus įvairiose rajono vietose buvo nutiesta ne vienas kilometras centralizuotų sistemų. 2017 metais taip pat planuojame plėsti jų tinklą.
Jei pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kitąmet dar daugiau Šėtos, Kunionių, Dotnuvos, Pajieslio miestelių gyventojų turės galimybę jungtis prie centralizuotų nuotekų sistemų. Planuojame, kad Šėta ir Kunioniai centralizuotomis nuotekų sistemomis bus aprūpinti 100 proc.
Absurdiška, tačiau nors ir tiesiame naujus centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus, žmonės neskuba prie jų jungtis ir toliau savo nuotekomis atsikrato senais būdais. Kol tinklų nėra – renkami parašai, prašoma ir dievagojamasi, kokie jie gyventojams reikalingi, tačiau juos įrengus, geriausiu atveju, prisijungia vos pusė gyventojų“, – sako K. Vaitkevičius.
Pigiai nebus
Taip pat svarbu žinoti, kad buitines nuotekas iš rezervuarų surinkti ir jas vežti į valymo įrenginius gali tik tokią veiklą įteisinę subjektai.
Nuotekų išvežimo paslaugų teikimas yra reglamentuotas įstatymais. Jas gali teikti tik subjektai, užsiregistravę kaip buitinių atliekų tvarkytojai.
Tad panašu, kad civilizuotu būdu pagal įstatymus buitinėmis nuotekomis pigiai atsikratyti nepavyks. Čia belieka rinktis iš dviejų – ir toliau gyventi kaip barbarams, nevalytas buitines nuotekas leisti į aplinką arba investuoti į autonomines nuotekų valymo sistemas, jei yra galimybė, kuo greičiau jungtis prie centralizuotų nuotekų sistemų arba pirkti nuotekų išvežimo paslaugas.
