Ūkininkai, pieno gamintojai visu balsu rėkia apie tragiškai sumažintas pieno supirkimo kainas ir dėl to likviduojamas fermas, pieno perdirbėjai toliau laiko už pavadėlio valdžios vyrų sprendimus. Kas galėtų paneigti, jog ne dėl rinkimų nuo vakar, spalio 3 d., keičiama pieno supirkimo tvarka, reikalaujant sudaryti sutartis ir tam pritaikius „rekomendacinio pobūdžio taisykles“. Poeto žodžiais tariant, Lietuvą užplūsta skambi tyla.
Jeigu nesupratote, atsiverskite Žemės ūkio ministerijos paskutiniąją informaciją apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas. Skelbiama, jog nuo metų pradžios šalyje supirkta pieno 5,6 proc. daugiau nei 2011 m., o sumokėta už pieną 45,8 mln. Lt mažiau. Įvežamo iš Latvijos ir Estijos pieno kiekis padidėjo 36 proc.
Latviai garsiai tvirtina gaunantys iš lietuvių už kilogramą žalio pieno šiek tiek daugiau nei litą. Mūsų pieno perdirbėjai saviškiams moka vidutiniškai pusę lito ir dievagojasi į užsienį išvežantys tik iš lietuviškos žaliavos pagamintus sūrius, sviestą, pieno miltelius. Latvišką, estišką pieno žaliavą perdirba tik savo rinkai.
Neseniai vykusiame trišalės Pieno tarybos narių posėdyje Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovai tvirtino, jog Lietuvoje superkamo pieno kaina yra 30 proc. mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Prognozuojama, jog artimiausiu metu išaugs cukraus, pieno, duonos, mėsos ir kavos kainos. Europos ir pasaulio rinkose pienas ir pieno produktai 2012 m. pirmąjį pusmetį pabrango 1,1 proc., o iki metų pabaigos jų kainos gali padidėti 2 proc., nes dėl sausros Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose auga galvijų pašarų kainos. Kiauliena iki metų pabaigos pabrangs 5 proc., jautiena – 7 proc., paukštiena – 10 proc., makaronai, duona – apie 2,5 proc. Lietuviai dairosi į dangų pranašingų ženklų – kaip Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse – ar pasirodys virš debesų kruvinas kryžius ir išauš ilgai lauktas apokaliptinis rytas.
Ties nuostolių riba balansuojantis pieno ūkio savininkas teigia, jog pieno gamybos kaštus padengia tik ES ir nacionalinės išmokos. Lietuvos valstybė už praėjusius pieno kvotos metus (jie baigėsi 2012 m. kovo 31 d.) pasižadėjusi išmokėti 99 mln. Lt. Tačiau tai greičiausiai įvyks tik po 2013 m. sausio, kai bus nauja Vyriausybė, patvirtintas naujas šalies biudžetas.
Ketvirtadienį Žemės ūkio rūmuose renkasi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos nariai. Jie svarstys situaciją pieno sektoriuje, prašys paankstinti išmokas, dar kartą kreipsis į valdžios vyrus.
Kaimiečiai juokauja: „Ne paršai rūpi kiaulei, kada ją pačią skerdžia“. Ties nebūties praraja stovi žemdirbių partneriais vadinami pieno perdirbėjai. Jiems riesta labiau, nei valdžios atstovams. Dar diena kita ir latviai užvers savo pieno ūkių vartus – jų šalyje sustiprėjo pieno perdirbimo įmonės. Vienas prikėlė turtingi investuotojai iš Rusijos, kitas perėmė patys susikooperavę ūkininkai, pasinaudoję ES parama.
Lietuvoje iš pieno gamintojų nuo 2012 m. pradžios nugvelbta „oficialiai“ 45,8 mln. Lt, dar tiek pat – manipuliuojant pieno kokybe, vadinamaisiais inhibitoriais, kurių gali atsirasti piene, kaip teigiama, ir nuo „surūgusios“ melžėjos nuotaikos.
Baigiantis kalendoriniams metams pieno perdirbimo įmonių akcininkai gauna dividendų. Be šimto milijonų – nėra ko gerti šampano. Pieno gamintojai irgi tikisi to šimto milijonų indulgencijos, pažadėtos šios Vyriausybės.
Tik šampano vargiai jiems teks. Jau šiandien pusbalsiu žemdirbiai kalba, jog minėta indulgencija iš Žemės ūkio ministerijos turės keliauti į Finansų ministeriją, paskui į Vyriausybę.
Jei nepaklys koridoriuose, pieno gamintojai kitų metų Velykų šventėms galės pasigaminti pieno šampano. Išrūgų pagrindu, kaip darydavo mūsų močiutės po Pirmojo pasaulinio karo.
