Būtina tinkamai tręšti
Žalienos užima daugiau nei 1 mln. ha Lietuvos teritorijos. Taip yra neatsitiktinai. Šalies gamtinės ir klimato sąlygos (6,4 0C vidutinė metinė oro temperatūra ir 670 mm kritulių) labai palankios daugiametėms žolėms augti. Šie augalai bene geriausiai iš visų išnaudoja saulės energiją, nes jų vegetacija yra ilgiausia. Produktyvių žalienų biomasės derliaus potencialas gali prilygti įprastiniam kukurūzų žaliosios masės derliui arba netgi būti už jį didesnis ir, skirtingai nei kukurūzų žaliosios masės derlius, užtikrinti optimalų baltymų kiekį pašare. Tačiau daugumos Lietuvos žalienų realus derlingumas 2–3 kartus mažesnis. Taip yra todėl, kad nemažai ūkininkų vis dar mano, jog žolių galima netręšti arba tręšti jas bet kaip.
Kaip neįmanoma išauginti netręšus didelio ir kokybiško kviečių ar bulvių derliaus, taip negalima tikėtis gausaus ir vertingo žaliosios masės derliaus iš pievos ir ganyklos. Su 5 t iš 1 ha šieno derliumi iš dirvos „išnešama“ 80 kg azoto (N), 32 kg fosforo (P2O5), 100 kg kalio (K2O) ir 15 kg kalcio (CaO). Jei minėtų maisto medžiagų dirvoje trūksta, mažėja žolių derlius, plinta piktžolės, atsiranda samanų – kultūrinės pievos ir ganyklos pamažu tampa laukinių žolių lauku. Tokių pievų šieno derlius retai būna didesnis nei 2 t iš 1 ha.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Žolių vegetacija Lietuvoje prasideda maždaug pirmą balandžio dekadą, kai vidutinė oro temperatūra 5 dienas iš eilės viršija 5 0C šilumos. Sėtiniai žolynai šią netipišką žiemą iki sausio vidurio nenustojo vegetuoti ir visą laiką eikvojo pavasariui sukauptas maisto atsargas. 15–19 laipsnių šaltis vasario viduryje truputį apšaldė jaunų lapų galiukus (ypač plotuose be sniego ar su plona jo danga). Pradėjusioms vegetuoti žolėms nedelsiant reikia maisto medžiagų, o dar geriau, kad vandenyje ištirpusios mineralinės maisto medžiagos tuo metu jau būtų šaknų zonoje. Nors šiuolaikinės mineralinės trąšos gerai tirpsta vandenyje, turi praeiti šiek tiek laiko, kol jos išbertos pasiekia augalą. Jei nelyja, laiko reikia daugiau. Kiekvieną vegetuojančios pievos ar ganyklos dieną be reikiamų maisto medžiagų galima prilyginti biofabriko prastovai.
Anksti patręšti žolynai (ypač sėtiniai) sparčiau auga, anksčiau pasiekia pjūties brandą ir turi geresnes sąlygas gausiam atolo derliui.
Vieno maisto elemento kitu neįmanoma pakeisti
Svarbiausios žolių derliaus „statybinės medžiagos“ yra NPK (azotas, fosforas, kalis). Ankštinėms žolėms reikia fosforo ir kalio, o azoto nereikia, nes ant šaknų esančios gumbelinės bakterijos fiksuoja atmosferos azotą ir aprūpina juo augalą. Varpinėms žolėms svarbiausias elementas yra azotas, taip pat ne mažiau svarbūs kalis ir fosforas. Žolių nesunaudotas fosforas iš dirvos neišsiplauna ir gali likti kitų metų derliui. Fosforo trąšų veiksmingumas didėja nuolat tręšiant. Ypač svarbi ši trąša ankštinėms žolėms. Kalio įtaka derlingumui panaši kaip ir fosforo. Šio elemento labiausiai trūksta durpynuose ir priesmėlio dirvose. Vieno maisto elemento negalima pakeisti kitu, o kai kurio iš jų trūksta, prastai pasisavinamas kitas. Kalio perteklius gali pakenkti žolės cheminei sudėčiai (ypač kai žolėje jo būna 3 proc. ir daugiau).
Kokias rinktis?
Pastaruoju metu rinkoje siūloma daug įvairių kompleksinių trąšų, pritaikytų skirtingoms augalų rūšims. Žolių pavasariniam tręšimui labiausiai tinka trąšos, kuriose NPK santykis yra 1: 2 : 3. Paprastame mišinyje (sumaišytame iš atskirų trąšų) maisto elementai yra ne vienoje granulėje. Jei tame mišinyje yra amonio salietros, nereikia skubėti berti jo prieš žolių vegetaciją, nes salietros nitratinis azotas dirvoje išbūna tik 7–10 d. Gausiai tręšiant amonio salietra, rūgštėja dirva. Amonio sulfatas ir karbamidas dirvos rūgštingumo nedidina.Vienoje granulėje esantys maisto elementai veikia tolygiau ir efektyviau nei mechaniškai sumaišytas skirtingų trąšų mišinys. Kompleksinių trąšų norma priklauso nuo dirvožemio turtingumo, žolyno botaninės sudėties ir planuojamo žolės derliaus bei ūkininko finansinių galimybių. Minimali trąšų norma pievose – N4O-60 , P40, K60. Vidutiniška norma – N60-80, P60-80, K90-100. Maksimali (optimali) norma – N200-240, P100-120, K120-150. Brangstant trąšoms labai svarbus dalykas yra tręšimo atsiperkamumas. Trąšos geriausiai atsiperka produktyviuose sėtiniuose žolynuose. Pavasarį 1 ha patręšus 300 kg kompleksinių trąšų, pirmos žolės azotu tręšti nebereikia.
Azoto trąšų įtaka žolyno derlingumui didžiausia. Ypač gerai į tręšimą azotu reaguoja varpinės žolės (patręštos P ir K). Azotas didina baltymų kiekį varpinėse žolėse, bet perdozavus gali jose susikaupti nitratų pavidalu. 100 kg gyvulio gyvojo svorio per parą gali tekti iki 30 g nitratų. 50 g yra maksimali riba 100 kg, o 90 g – mirtina dozė. Nitratų susikaupimo galima išvengti didesnes nei N60 normas išberiant per kelis kartus. Produktyvų varpinių ir ankštinių žolių žolyną mineraliniu azotu reikia tręšti nedaug (apie N60 per du kartus), kad neišnyktų ankštiniai, o varpinių žolyną – gausiau (N120-180), kad būtų kompensuotas ankštinių žolių nebuvimas.
Kada geriausia išlaistyti srutas
Lietuvos pieno ūkiuose sukaupiami nemaži kiekiai kraikinio mėšlo, jis gali būti labai sėkmingai panaudojamas užariant plotuose, kur bus įrengiamos naujos žalienos. Rezervuaruose sukauptas skystas mėšlas tinka žalienoms (ypač pievų) pavasariniam tręšimui. Skysto mėšlo norma 1 ha priklauso nuo jame esančio sausųjų medžiagų (SM) kiekio. Priklausomai nuo konsistencijos (skystos, vidutinio tirštumo ir tirštos) skystame mėšle SM kiekis gali svyruoti nuo 5 iki 10 proc. Kai SM kiekis yra 7 proc., išlaistomo skysto mėšlo norma neturėtų viršyti 25 m3 hektarui (tai prilygsta maždaug 90 kg azoto).
Maždaug 50 proc. skystame mėšle esančio azoto yra amoniakinis ir nitratinis (judrus), o 50 proc. – organinis (stabilesnis), kuris vėliau mineralizacijos metu suskaidomas mikroorganizmų. Būtent dėl šios priežasties skystą mėšlą naudingiausia išlaistyti žolių vegetacijos metu (prieš pat prasidedant vegetacijai ar po žolių pjūties). Laistyti skystą mėšlą žalienose leidžiama nuo balandžio 1 d. Labai svarbu jį žalienose paskleisti tolygiai, priešingu atveju galima pakenkti ankštinėms žolėms. Be jau minėto azoto, 25 m3 skysto mėšlo yra apie 35 kg magnio. Šie elementai prilygsta maždaug 300–350 kg kompleksinių trąšų. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad skystą mėšlą naudingiau naudoti mažesnėmis normomis, bet dažniau, o didesnėmis normomis – retai.
Produktyviame sėtiniame žolyne išbandyta organinės kilmės humatinė trąša „Turbograss“, kurios 16–20 l/ha-1 norma maždaug 15 proc. didina žaliosios masės derlių ir gerina ankštinių žolių išlikimą žolyne bei pašaro kokybę. Pievos ir ganyklos derlius priklausys nuo žolyno botaninės sudėties ir tinkamo subalansuoto tręšimo. Naujai pasėtas žolynas bus produktyvus, jei tinkamai jį tręšite.
