Premjero teigimu, susitikimas dėl pieno supirkimo kainų buvo numatytas kitų metų pradžioje, tačiau buvo paankstintas, perdirbėjams paskelbus apie ketinimus mažinti supirkimo kainą.
„Kai kurie pieno perdirbimo įmonių savininkai gal ir nemažins, bet iš vienos pieno perdirbimo įmonės vadovo išgirdome, kad jie jau nebeturi kito varianto, nes jau labai daug produkcijos yra pagaminę į sandėlius, į Baltarusiją dėl rublio nuvertėjimo nebeparduoda žaliavinio pieno. Tas pienas lieka Lietuvos rinkoje ir jie jau nebenori to pieno priimti perdirbti. Bet kai kurios įmonės panašią kainą išlaikys ir sausio mėnesį“, – sakė A. Butkevičius.
Posėdyje dalyvavęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas informavo, kad bus atliekamas bendras rinkos tyrimas, kurio metu nebus koncentruojamasi į atskirus pažeidimus ar kartelinius susitarimus. Š. Keserausko teigimu, atskiras tyrimas būtų pradėtas tik radus įrodymų, leidžiančių įtarti kartelinius susitarimus tarp perdirbėjų.
„Kiekvienais metais mes stengiamės ištirti po vieną rinką, kur tyrimas būtų aktualus vartotojams, – sakė Š. Keserauskas. – Šių metų pabaigoje žiūrėjome kokią kitą rinką galėtume paanalizuoti (...) ir tokia rinka tapo pieno sektorius. Gruodžio 23 dieną mes priėmėme sprendimą padaryti rinkos, ne pažeidimų tyrimą“.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad mažinti pieno supirkimo kainas žadėjo visos pasitarime dalyvavusios perdirbimo įmonės, kitas susitikimas dėl pieno ūkio ateities numatytas sausio 8 dieną.
„Iš perdirbėjų išgirdome, kad čia dar ne galutinis kainų mažinimas“, – teigė V. Baltraitienė.
ŽŪM vadovės teigimu, Vyriausybės tikslas visų pirma yra pieno supirkimas iš vietinių gamintojų, mokant jiems konkurencingą kainą.
„Šiuo metu apie 30-40 proc. viso (žaliavinio. – ELTA) pieno, kur perdirba mūsų perdirbėjai, yra perkama kitose valstybėse“, – pažymėjo ministrė.
Kaip Eltai prieš susitikimą sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, kai kurie perdirbėjai kainas nuo sausio žada mažinti apie 10 centų.
„Kai kurios įmonės būtent už atvežtą pieną (dabar. – ELTA) siūlo 14 euro centų (48,34 cento). Šiandien Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 37 euro centai (1,27 lito). Suomiai, gaudami 42 euro centus (1,45 lito), dar gauna ir europinę paramą“, – teigė A. Stančikas.
Dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos įvesto maisto produktų embargo skaudžiausiai nukentėjo Lietuvos pieno ir mėsos gamintojai. 2014 m. lapkričio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 30,3 proc. mažesnė, lyginant su praėjusių metų lapkričiu.
ES Lietuvos pienininkų patirtiems nuostoliams kompensuoti skyrė 48 mln. litų, dar 30 mln. bus skirta iš valstybės biudžeto, tačiau šios lėšos gamintojus pasieks tik vasarį.
A. Butkevičius: pieno perdirbėjams derėtų būti solidaresniems
Pasigirdus nuogąstavimams dėl galimo pieno supirkimo kainos mažinimo nuo kitų metų sausio, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą sukvietė žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kitų valstybės institucijų atstovus, pieno gamintojus ir perdirbėjus. Pasak premjero, embargo patirtus nuostolius Vyriausybė stengiasi amortizuoti, tad ir pieno supirkėjai turėtų solidarizuotis, dar labiau nemažindami pieno supirkimo kainos.
Susitikime kalbėta, jog dėl Rusijos embargo poveikio, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais bazinių rodiklių (3,4 proc. riebumo ir 3,0 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina sumažėjo 19 proc.
Žemiausia pieno supirkimo kaina buvo užfiksuota rugsėjį, o jau spalį–lapkritį pieno supirkimo kainos augo vidutiniškai 11 proc. Pieno supirkimo kainų augimą sąlygojo rudens–žiemos sezonu mažėjantis pieno supirkimo kiekis bei besistabilizuojanti situacija po Rusijos paskelbto embargo. Visgi palyginus su 2013 m. lapkričiu, šių metų lapkritį pieno supirkimo kaina buvo 30 proc. mažesnė. Dėl to kenčia pieno gamintojai. Pasigirsta nuogąstavimų, kad nuo 2015 m. sausio mėn. numatomas pieno supirkimo kainos mažinimas 3–5 proc., kai kur net iki 15 proc.
„Toks pieno supirkimo kainų mažinimas, mūsų nuomone, neigiamai paveiktų pieno gamintojus, ūkininkus, auginančius karves. Esame susirūpinę situacija pieno rinkoje. Dar rugpjūtį Vyriausybė sudarė planą, kaip amortizuoti patirtus embargo nuostolius. Nustatytas maksimalus leistinas nacionalinės paramos dydis pieno gamintojams, o parama pradėta mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Iš 2014 m. skirtų lėšų – 62 mln. Lt, gruodžio 21 d. duomenimis, jau išmokėta 61,9 mln. Lt.“, – sako premjeras.
Vyriausybės vadovas primena, jog tiesioginių išmokų už deklaruotus plotus, taip pat ir specialiosios paramos už pieną, avansai pradėti mokėti nuo šių metų. spalio 16 d. Avansų dydis – 70 proc. Bendra specialiosios paramos už pieną suma yra 42,36 mln. Lt, 2014 m. gruodžio 21 d. jau buvo išmokėta 22,633 mln. Lt. Tiesioginės išmokos pareiškėjams bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d.
„Lietuvai kartu su Latvija ir Estija pavyko įrodyti Europos Komisijai (EK), kad Baltijos šalių pieno sektoriai yra labiausiai nukentėję nuo Rusijos embargo, ir pieno gamintojams reikalinga skubi finansinė parama. Lietuvai skirta 14,07 mln. eurų (48,59 mln. Lt). 2015 metų LR valstybės biudžete šiam tikslui numatyta 30 mln. Lt.“, – sako Ministras Pirmininkas.
„Nuo rugsėjo 8 d. pradėta taikyti sviesto, lieso pieno miltelių ir sūrių privataus sandėliavimo parama, intervencijos laikotarpis pratęstas iki šių metų gruodžio 31 d. EK dar dviem mėnesiams – iki 2015 m. vasario 28 d. – pratęsė intervencijos laikotarpį. Beje, mano turimais duomenimis, rugsėjį prekybos centruose parduodamo pieno kainos struktūroje pieno gamintojų dalis sudarė 23 proc., net 37 proc. kainos sudarė supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis, o prekybininkų kainos dalį sudarė dar 22 proc. Tad, manau, perdirbėjai turėtų solidarizuotis ir sudėtingu periodu nemažinti pieno kainos dar labiau, kad nepakenktų šiam sektoriui“, – teigia Vyriausybės vadovas.
