Tirti pasirinktos dažniausiai vartojamos daržovės - svogūnai, morkos, burokėliai ir kopūstai, o mėginiai imti iš 3 skirtingų Lietuvos rajonų. Tirtos Kauno (Babtų), Šiaulių (Poviliškių bei Šaukoto k.) ir Akmenės (Vendėnų k.) rajonuose netoli kelių (kur sunkiųjų metalų koncentracija didžiausia) išaugintos daržovės.
„Sunkiųjų metalų kadmio ir švino koncentracijos daržovėse, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos rajone jos buvo išaugintos, neviršijo didžiausios tai daržovių grupei leistinos koncentracijos", - tyrimo rezultatus apibendrino mokslininkė Elvyra Jarienė. Pavyzdžiui, didžiausias kadmio ir švino kiekis yra leistinas kopūstuose, atitinkamai 0,2 ir 0,3 mg kg¹, tačiau tirtų ūkių kopūstuose didžiausia švino koncentracija siekė 0,02 mg kg¹, o kadmio nesiekė net 0,005 mg kg¹. Kitose tirtose daržovėse ir švino, ir kadmio koncentracija nesiekė leistinos 0,1 mg kg¹ ribos.
Iš dirvožemio augalai gali pasisavinti net iki 70 proc. jame esančio kadmio. Žinoma, kad daugiausia šio metalo gali sukaupti tabakas, krapai, salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai, bulvės, morkos ir burokėliai, mažiausiai - pupos, agurkai, kaliaropės ir kopūstai. Švinui imlūs yra porai, salierai, salotos, petražolės.
Tiek mokslininkams, tiek paprastiems maisto vartotojams susirūpinimą kelia ir daržovėms prižiūrėti naudojami pesticidai. Jų pasekmės žmogaus organizmui - nuolatinių diskusijų ir tyrimų objektas, mat daugelio šių cheminių medžiagų likučiai lieka maisto produktų žaliavoje arba aplinkoje. Tad neatsitiktinai ir ASU mokslininkų tirtose daržovėse buvo ieškoma 29 Lietuvoje dažniausiai naudojamų pesticidų likučių, tačiau jų nebuvo aptikta.
Grėsmių sveikatai - nemažėja
Daug diskusijų kyla ir dėl įvairių maisto priedų vartojimo. Pasaulio mokslininkų įrodyta, kad skonio stiprikliai yra žalingi žmogaus organizmui, ypač mono natrio gliutamatas (E621). Jis sukelia nuolatinį alkio jausmą, skatina tukimą. Tad įsigyjant maisto produktus, mokslininkai rekomenduoja pirmiausia atidžiai skaityti produkto etiketę.
Nerimą mokslininkams kelia ir maisto priedų kompleksinis poveikis žmogaus organizmui, kuris iki šiol dar nėra žinomas. Paprastai yra tiriamas vieno kurio nors maisto priedo poveikis sveikatai, tačiau valgant įvairius produktus jų gaunama gana daug.
Žmonių sveikatai kenkia ir daugybė žalingų medžiagų, kurios susidaro aplinkoje arba kurios susidaro gaminant maisto produktus. Dauguma jų pasižymi kancerogeniniu poveikiu. „Pavojingų medžiagų grupei priskiriami aflatoksinai, akrilamidas, kuris susidaro gaminant maistą aukštoje temperatūroje, sudanas, dioksinai, melaninas ir eilė kitų", - kenksmingus teršalus įvardijo prof. Hanorata Danilčenko. Nustačius, kad kai kurie produktai (pvz., paprikos, jų produktai, ciberžolės, palmių aliejus) gali būti falsifikuojami sudano dažais (kad įgytų reikiamą rausvą spalvą), jie įtraukti į „Jautrių" maisto produktų sąrašą ir yra nuolat tikrinami.
Daug klausimų kelia ir inhibitorinių medžiagų likučiai piene bei jo produktuose. Pieno gamintojai tvirtina, kad tai melžimo įrangos plovimo dezinfekuojamosiomis medžiagomis pasekmė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įžvelgia ir kitą problemą - karvių gydymą savo nuožiūra neregistruotais Lietuvoje vaistais.
Prof. Sigitos Urbienės nuomone, dezinfekuojamųjų medžiagų likučiai neturi didesnės įtakos gaminamo produkto kokybei ir žmogaus sveikatai. Didesnių problemų kelia karvių gydymui naudojami antibiotikai. Nustatyta, kad dažniausiai nemaža dalis gyvuliams gydyti vartotų antibiotikų likučiai pieno produktų, ypač ledų, gamybos metu labai sumažėja. Piene ir jo produktuose išlieka nepakitusios tik itin dideliu stabilumu pasižyminčios medžiagos (pvz., chloramfenikolis), todėl vaistus, į kurių sudėti įeina ši medžiaga, (pvz., levomiticinas ir kiti), karvių gydymui reikėtų nenaudoti.
Mokslininkų tyrimai buvo pristatyti parodos „Sprendimų ratas" metu vykusiame seminare „Pagrindinių maisto produktų sauga ir kokybė".
