Prieš ketvertą metų Šiaurės Amerikoje pradėjo masiškai mirti bičių šeimos. Jau kitą sezoną žinios apie dėl neaiškios priežasties nykstančias medaus nešėjas nuvilnijo Europoje. Žuvimų banga atsirito iki Lietuvos. Prie bendro stalo susėdę Bitininkų sąjungos lyderiai, maisto ir veterinarijos, žemės ūkio tarnybų atsakingi specialistai, mokslininkai pirmą kartą pamėgino kartu aptarti problemos mastą.
Būta ir anksčiau
Per sezoną netekti 8–10 proc. bičių šeimų bitininkystėje yra įprasta. Tačiau didesnės netektys, juolab dėl neaiškių priežasčių, kai ligų ar kenkėjų požymių nematyti, lizduose yra perų, užtenka maisto, bet bičių darbininkių skaičius labai sparčiai mažėja, kelia nerimą.
„Panašių reiškinių būta ir anksčiau, tik jie buvo kitaip vadinami“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius.
Reiškiniai, kai bičių šeimos žūsta dėl neaiškios priežasties, kartojasi kas keletą metų. Jau 1869 m. JAV bitynuose patirtos netektys dėl nepaprastai sunkaus žiemojimo, 1891 ir 1896 m. – dėl gegužio ligos, 1905–1916 m. – dėl Vaito salos ligos, 1915 – dėl Oregono bičių nykimo ligos ir t. t. Šiandien tai vadinama netikėtu bičių šeimų išnykimu (NBŠI).
Ar tai grėsminga?
JAV nuo 2006-ųjų kiekvieną žiemojimo sezoną prarandama apie 30 proc. bičių šeimų. Mokslininkai nerimauja, kad iki 2024 metų šioje šalyje naminės bitės gali visai išnykti. Kovai su NBŠI, moksliniams tyrimams iš biudžeto skiriama kasmet vis daugiau lėšų: užpernai – 7,7 mln., pernai – 8,3 mln., šiemet – 9,8 mln. dolerių.
NBŠI paplitimo žemėlapis Europoje kasmet kinta. Didesnės netektys pasireiškia kurioje nors šalyje, paskui nuslopsta, persimeta į kitą regioną. Pvz., iki 30 proc. praradimai bitynuose 2005–2006 m. žiemą sukrėtė Portugaliją, 2007–2008 m. žiemą – Prancūziją.
Prancūzijos septynios mokslo institucijos ėmėsi iniciatyvos burti Europos mokslines pajėgas ir drauge gilintis į problemą. Programai buvo pasirinktos 27 Europos valstybės (Lietuvos tarp jų nėra). Tačiau tyrimai stringa, nes patikimus duomenis pavyksta surinkti vos keliose valstybėse.
Vaizdas – iškreiptas
Maisto ir veterinarijos tarnyba pamėgino surinkti duomenis apie bičių žuvimus Lietuvoje praėjusį žiemos sezoną ir pavasarį. Lietuvoje įregistruotos 117 977 bičių šeimos, tačiau duomenys pateikti vos apie 21 361 bičių šeimą (18 proc.). Remiantis minėta ataskaita, kai kuriuose rajonuose iš viso yra... penki ar dešimt bitynų.
Turimais duomenimis, praėjusį žiemojimo sezoną žuvo 4 902 bičių šeimos – 21,5 proc.: daugiausia – Alytaus (36,12 proc.), Marijampolės (31,94 proc.), Kauno (33,2 proc.) apskrityse; vidutiniškai – Telšių (18,55 proc.), Šiaulių (17, 27 proc.), Utenos (17,24 proc.), Vilniaus (15,31 proc.) apskrityse; mažiausiai – Panevėžio (10,31 proc.), Klaipėdos (7,08 proc.) apskrityse.
Detalesnis žuvimų žemėlapis – margesnis. Pvz., ir Utenos apskrityje yra taškų, kuriuose netekta pusės ir daugiau bičių šeimų. Praradimai bitynuose dažniausiai siekia 10–20 bičių šeimų. Didelių nuostolių patyrė tik 7 proc. duomenis pateikusių bitynų.
Žuvimo interpretacijos
Pastarojo žiemojimo nuostoliai Lietuvoje apibendrinami taip: priežastis neaiški (51 proc.); varozė (16–20 proc.), maisto stoka (9,4 proc.), pelės (6,7 proc.) ir kt.
Pasaulio mokslininkai sutaria, kad 25 proc. bičių šeimų sunaikina erkės, tiek pat jų išnyksta dėl NBŠI, tiek pat – dėl bakterinių ligų, tokia pat dalis tenka bitininkavimo klaidoms.
Bitininkų nuomone, dėl erkių žūsta 20 proc. bičių šeimų, netikėto išnykimo – 45 proc., kitų veiksnių – 25 proc. Pasak žiniasklaidos, 25 proc. bičių šeimų sunaikina erkės, visa kita „nurašoma“ NBŠI.
Kodėl gi jos nyksta?
Netikėtas bičių šeimų išnykimas nėra sezoninis reiškinys. Šį sindromą sukelia ne viena kokia nors priežastis, o ištisas veiksnių kompleksas: aplinka (klimato sąlygos, biologinė įvairovė), biologiniai (varozės erkės, nozemozė ir kt. ligų sukėlėjai) ir cheminiai (pesticidai) veiksniai, bitininkavimo praktika (metodai, maitinimas, vežiojimas į ganyklas, gydymo procedūros ir kt.).
Visa tai sukelia stresą, kuris silpnina bičių darbininkių imuninę sistemą, atsiranda palankios sąlygos parazitams ir ligų sukėlėjams agresyviau reikštis.
Kaip stabdyti nykimą
• Lietuvos bitininkų sąjunga siūlo imtis tokių priemonių:
• Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai sustiprinti darbą, kad būtų galima tiksliau žinoti padėtį Lietuvoje;
• bitininkams imtis efektyvesnių kovos su varozės erkėmis priemonių;
• vengti bitininkavimo metodų, kurie bitėms sukelia stresinę situaciją, silpnina jų imuninę sistemą;
• iš esmės peržiūrėti bitininkų mokymus ir jų programas, daugiau dėmesio skirti tokioms žinioms, kurios padėtų bičiuliams geriau susigaudyti esamoje situacijoje.
Varozei už parankės – nozemozė
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja
dr. Asta Pereckienė teigia, kad nozemozė Lietuvoje yra dažniausia bičių žūties priežastis po varozės, nors užkrėstumo lygis kasmet kinta.
1996 m. varozės erkių buvo rasta 63 proc. tirti pateiktų bičių jungtinių mėginių, o pernai – tik 12,3 proc. O užkrėstumas nozemoze labai padidėjo: nuo 18 proc. (1996 m.) iki 25,8 proc. (2009 m.). Kas kelerius metus ligos kreivė tai nukrinta, tai pakyla.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į laboratoriją pateko 203 jungtiniai bičių mėginiai nozemozei ištirti, iš jų
20,7 proc. buvo užkrėsti nozemos sporomis. Iš varozei tirti pateiktų 153 mėginių diagnozė patvirtina 47,7 proc. Pasak laboratorijos atstovės, užkrėstumas varozės erkėmis veikiausiai pasirodytų dar didesnis, jeigu bitininkai mėginius paimtų tinkamai – atsiųstų ne kelias mirusias bites degtukų dėžutėje (nuo mirusių bičių erkės būna nukritusios), o pasemtų bičių su visomis avilio šiukšlėmis.
Šį pavasarį, siekiant tiksliau identifikuoti nozemozės sporas, buvo atrinkti ir į Čekijos bičių tyrimo institutą išsiųsti 9 mėginiai. 4 iš jų rastos Nosema ceranae sporos (mėginiai buvo paimti Kauno, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos r.), kituose – Nosema apis sporos.
Nozemozė yra labiausiai paplitusi suaugusių bičių infekcija, ja gali sirgti visos bitės, tačiau dažniausiai serga bitės darbininkės. Sukėlėjas Nosema apis žinomas nuo XIX a. antrosios pusės, o Nosema ceranae pirmą kartą identifikuota praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Naujosios atmainos nozemozė plinta tiek stipriose, tiek ir silpnose bičių šeimose. Palyginti su Nosema apis, ši parazitozė lengviau įveikia bičių imuninės sistemos barjerą. Pasitaiko mišrių invazijų, tačiau Nosema ceranae sporų randama daugiau.
Nosema ceranae atsparumas aplinkoje dar nėra pakankamai ištirtas, tačiau žinoma, kad šaltyje ilgainiui jų gyvybingumas mažėja. Aukštai temperatūrai, sausam orui šie ligos sukėlėjai atsparūs. 60 laipsnių temperatūroje (tokioje lydomas senų korių vaškas) jie išlieka gyvybingi 6 val.
Nozemozės plitimą skatina bičių prekyba pasauliniu mastu, prekyba bičių produktais (meduje Nosema ceranae išsilaiko apie 3 mėn.), didėjantis žmonių ir gyvūnų migravimas.
Miršta iš bado
Nozemozės sukėlėjai parazituoja bičių skilvelio epitelinėse ląstelėse. Patekusios į bitės vidurinę žarną, sporos patenka į ląsteles ir jose dauginasi. Jau po 10–12 dienų jų prisidaugina dešimtimis milijonų. Jos pasišalina su fekalijomis, tačiau epitelio ląstelės toliau degeneruoja bei yra, todėl infekuotos bitės miršta iš bado. Nosema ceranae atveju kai kurie simptomai gali būti panašūs, tačiau įprastai nozemozei būdingos vangios, išpūstais pilveliais ar viduriuojančios bitės pastebimos retai, dažniausia matomų ligos požymių nebūna.
Užsikrėtusios bitės patiria stresą, joms padidėja alkio jausmas, tai savo ruožtu skatina infekcijos plitimą. Sumažėja medaus produkcija, trumpėja bičių amžius. Nustatytas ryšys tarp infekcijos ir bičių šeimų išnykimo: apie 20 mln. sporų turinčios bitės tiesiog nebegrįžta į avilį. Centrinėje ir Pietų Amerikoje bičių kolonijos žūsta ištisus metus, tačiau dažniau – rudenį ir žiemą (Nosema apis atveju žuvimai pastebimi pavasarį). Anksti pavasarį, išsiritus jaunoms bitėms, šeimos užkrėstumas natūraliai sumažėja.
Kaip imti mėginius nozemozei tirti
Mėginiai imami žiemą arba anksti pavasarį. Paimama ne mažiau kaip 50, geriausia – iki 100 bičių. Jos surenkamos prie įėjimo į avilį, kur būna daugiausia senų bičių. Siunčiant į laboratoriją bitės konservuojamos 4 proc. formalino tirpale arba 70 proc. etilo spirite, arba apie 10 min. palaikomos šaldiklyje, tuomet suberiamos į nedidelio tūrio vienkartinius konteinerius.
Kaip suvaldyti nozemozę
• Kovoti su varozės erkėmis, laikyti stiprias bičių šeimas, produktyvias bičių motinėles.
• Žiemojimui palikti jaunas bites, gerai maitinti, žiemą avilius laikyti saulėtoje vietoje; aviliai turi būti gerai vėdinami.
• Bičių imunitetui stiprinti rekomenduojama duoti daugiau angliavandenių ir proteinų (žiedadulkių, net vit. C).
• Bites aprūpinti švariu vandeniu, vengti stresinių veiksnių.
• Sterilizuoti užterštus korius, rėmus ir avilius, juos dezinfekuoti 60 proc. acto rūgštimi, ledine skruzdžių ar skruzdžių rūgštimi.
• Pasak Čekijos specialistų, nozemozės sukėlėjai labai panašūs, todėl ir kovos priemonės tos pačios. Užsienyje rekomenduojami vaistai: antibiotikas fumagilinas (ES šalyse draudžiamas), augalinis alkoholio ekstraktas protofilas, timolis, česnakas cukraus sirupe, „Vita Feed Gold“ (runkelių ištrauka), „ApiHerb“ (augalinės kilmės pašaras), „Nozevit“ (preparatas su ąžuolo žievės ekstraktu).
Bites žudo pesticidai
Kasmet bitininkai išgyvena dėl pesticidais apnuodytų bičių. Grįžusios iš nupurkšto lauko, jos nespėja pasiekti lakos, krinta tiesiog prie avilio. Išlikusios gyvos netenka imuniteto, tampa neatsparios ligoms ir kenkėjams.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų apsaugos produktų registracijos skyriaus vedėjo Jono Grigaliūno, Lietuvoje įregistruota 240 augalų apsaugos produktų, daugiausia – herbicidų (110).
Jų naudojimo taisyklės griežtos. Leidžiama naudoti tik registruotus produktus (jų toksiškumas aplinkai, taip pat ir bitėms, yra stropiai tikrinamas); purkšti profesionaliam naudojimui skirtus pesticidus galima tik patikrintais purkštuvais ir turint tam tinkamą pasirengimą; ne vėliau kaip per parą po purškimo tai būtina įrašyti į specialų žurnalą, kurį privalu saugoti 5 metus. Teisę jį tikrinti turi ne tik augalų apsaugos, bet ir Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistai.
Ruošiantis pesticidais apdoroti pasėlius, ne vėliau kaip prieš 2 d. privalu informuoti asmenis, kurie turi bičių 1 km atstumu nuo purškiamo ploto. Geriausia purkšti vakare. Draudžiama purkšti žydinčius augalus, išskyrus tuos augalų apsaugos produktus, kurie nekenkia bitėms (informacija apie tai pateikiama produkto etiketėje).
Ar žinote, kad...
pastebėjus, kad pesticidai naudojami netinkamai (pvz., rapsams žydint), rekomenduojama nedelsiant informuoti Augalininkystės tarnybos pareigūnus, geriausia – raštu. Jeigu yra galimybė, purškimo faktą patartina nufotografuoti ir užfiksuoti purškimo datą.
