Bružų kaime 80 bičių šeimų turintis V. Alčauskis sako kasmet prisukantis apie 2 tonas medaus. Jo medus – daugiausiai poliflorinis (įvairių žiedų), suneštas iš pienių, rapsų laukų, žydinčių liepų. Bitininkas taip pat prekiauja ir kitais bičių produktais – žiedadulkėmis, bičių duona, pikiu. Vyras džiaugiasi, kad puoselėti bičių ūkį jam padėjo parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).
Išskirtinės kokybės medus
V. Alčiauskio pardavinėjami bičių produktai – sertifikuota išskirtinės kokybės produkcija. „Kad gautume sertifikatą, pirmiausia reikėjo atsižvelgti į bičių gerovę – kad jos gyventų mediniuose aviliuose, o ne ploistiroliniuose, kokie šiuo metu dažniausiai pardavinėjami. Aviliai turėjo būti įkurdinti toli nuo taršos šaltinių, magistralinių kelių, sąvartynų, genetiškai modifikuotų augalų pasėlių. Visas medus turi būti apdorojamas tik nerūdijančio plieno įranga, fasuojamas į naują stiklinę tarą, o susirgusios bitės turi būti gydomos tik organinėmis medžiagomis“, – svarbiausius reikalavimus paaiškino pašnekovas.
Ar pirkėjai noriai renkasi išskirtinės kokybės medų? Bitininkas atsako, kad žmonės vis dar nėra linkę daugiau mokėti už kokybišką produktą: „Daugiausiai medaus parduodame pastoviems klientams, kurie mus vertina, jiems patinka mūsų medaus skonis. Iš Europos Sąjungos gauname paramą, esame pagaminę lankstinukų ir savo jėgomis informuojame naujus pirkėjus apie išskirtinės kokybės produkciją, jos privalumus.“
Didžiausi laurai – bičių duonai
Bitininkas įsitikinęs, kad medus ir kiti bičių produktai yra itin naudingi žmogaus organizmui: „Žiedadulkės, bičių duona yra patys natūraliausi produktai sveikatai, imunitetui stiprinti. Juose yra dauguma žmogui reikalingų vitaminų ir mineralų. Tai yra patys natūraliausi maisto papildai, kurie yra geriausiai pasisavinami –nepalyginsi su sintetiniais“.
Bičių produktų teikiama nauda organizmui įsitikino visa V. Alčauskio šeima. „Medus mūsų šeimoje yra kasdienis produktas, bet dar dažniau vartojame bičių duoną. Rudenį kiekvienas jos suvalgome apie 200 gramų – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Bičių duonelę valgome ir pavasarį, kai ypač trūksta šviežių daržovių. Džiaugiamės, kad mažiau sergame – per pastaruosius kelerius metus neteko lankyti pas gydytoją“, – tikina pašnekovas.
Vyras pasakoja, jog aminorūgštimis ir vitaminais gausi bičių duonelė yra šešiakampiai sukietėję grūdeliai, kuriuos korio akutėse iš žiedadulkių formuoja bitės. Jos žiedadulkes sumaišo su medumi ir užkonservuoja. Per porą savaičių ši medžiaga fermentuojasi. „Šia mase bitės maitina jaunas biteles, todėl ir vadinasi bičių duona“, – paaiškina bitininkas.
V. Alčauskis džiaugiasi, kad bičių produktų nauda aktyviai domisi ir jo dukra. Mergina studijuoja kosmetologiją ir studijų metu nagrinėja medaus poveikį organizmui, celiulito šalinimui. „Dukra mūsų medų panaudoja moksliniais tikslais – su medumi daro masažus, atlieka mokslinius tyrimus ir šiuo metu kaip tik rašo baigiamąjį darbą apie medaus poveikį III-ios stadijos celiulitui“, – tvirtina bitininkas.
Medų reikia pardavinėti oriai
Vyras įsitikinęs, kad šalyje trūksta informacijos apie bičių gaminių naudą žmogui – lietuviai galėtų pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių. „Teko nemažai lankytis užsienio šalyse, dalyvavau pasauliniame bitininkų kongrese Slovėnijoje. Šios šalies bitininkų sąjunga organizuoja reklamines kampanijas per masines informacijos priemones, aiškina žiedadulkių ir medaus naudą žmogaus organizmui. Jie pastebi, kad šių produktų poreikis šalyje labai išaugo. Manau, kad panaši reklama reikalinga ir Lietuvoje – padidėtų vartojimas vietinėje rinkoje“, – įsitikinęs jis.
Savo produkcija bitininkas prekiauja Mažeikiuose esančiame prekybos centre – ten vyras yra atidaręs firminę parduotuvėlę. Neseniai Vidmantas su žmona Ilona atidarė bityno internetinę svetainę, kuriame pristato ne tik įprastinius medaus produktus, bet ir vaško žvakes, kosmetiką su bičių produktais, bet ir medų su įvairiausiais priedais: spanguolėmis, avietėmis, braškėmis, imbieru, mėlynėmis, kakava, vanile, svarainiais ir moliūgais, juodaisiais serbentais. „Konkurencija didelė, todėl reikia nuolat galvoti apie naujas formas“, – pastebi jis.
Kol neturėjo savo parduotuvės, bitininkas savo produkcija prekiaudavo didžiųjų miestų mugėse, pavyzdžiui, Vilniaus Kaziuko mugėje, „Sostinės dienose“, Jūros šventėje Klaipėdoje. V. Alčauskis teigė vengiąs prekiauti turguose ar gatvėse, nes tai, pasak jo, yra nepagarba medui. „Medus yra išskirtinis produktas savaime ir jis turi būti pateikiamas ir parduodamas pakiliai, o ne kažkur „ant gatvės“. Noriu, kad jis būtų parduodamas oriai“, – tvirtą poziciją išsako bitininkas.
Pašnekovas pastebi, kad pirkėjai dažnai neatkreipia dėmesio, kad pirkdami pigesni medų iš prekybos centrų gali įsigyti neaiškios kilmės, maišytą produktą: „Ant medaus pakuotės dažnai būna smulkiom raidelėm parašyta, kad tai yra EB (Europos Bendrijos – aut. past.) ir ne EB medaus mišinys. Neaišku, kokia dalis šiame produkte yra lietuviškas medus, o kokia dalis yra medus iš trečiųjų šalių.“
Pasak V. Alčauskio, kokybiškas medus yra tas, kuris yra termiškai neapdorotas, nešildytas, nemaišytas. Bitininkas pataria atkreipti dėmesį, jei po žiemos yra pardavinėjamas skystas ar susisluoksniavęs medus – taip kokybiškas medus neturėtų atrodyti.
Parama – svarbi pagalba
V. Alčauskis kaip išskirtinės kokybės produktų gamintojas jau ketvirtus metus dalyvauja KPP priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. „Susigrąžinau išlaidas už reklamą, produktų etiketes, tarą“, – džiaugiasi pašnekovas. Vyras taip pat pasinaudojo parama pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ ir įsigijo bitininkavimui būtiną techniką – medsukį, žiedadulkių džiovintuvą, medaus koštuvus, vaško apdorojimo įrangą. Naujus avilius įsigyti bitininkui padėjo iš Mažeikių savivaldybės gauta parama.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
Užsk. Nr. 2015/03-020.