Maras uždarė kelius į Rusiją

Nuo šių metų liepos 23 d. buvo atšauktas kelias savaites trukęs kiaulių bei kiaulienos eksporto draudimas, tačiau apribojimai į trečiąsias šalis palikti Panevėžio apskričiai, iš kurios ne viena bendrovė daug kiaulių išveždavo į Rusiją.
Eksporto draudimai kerta per kišenę

„Mums tai smarkiai kerta per kišenę. Per mėnesį vidutiniškai apie 3,5 tūkst. kiaulių išveždavome į Rusiją. Dėl eksporto sustabdymo per mėnesį netekome apie 320 tūkst. litų. Rusijoje gauname 0,8 Lt/kg brangiau – mums tai nemaži pinigai“, – sakė UAB „Biržų bekonas“ direktorius Vaclovas Briedis.

Dėl kiaulių maro įvestų eksporto apribojimų nuostolius skaičiuoja ir Rokiškio rajono UAB „Žiobiškio kompleksas“.

„Žinoma, kad situacija prasta, bet dejonės nieko nepadeda – reikia ieškoti kitų rinkų. Dabar išvežame į Latviją, atsigauna kainos vidaus rinkoje. Kalbama, kad kiauliena brangsta visoje Europoje“, – optimizmo nestokojo UAB „Žiobiškio kompleksas“ direktorius Vidmantas Maželis.

Atšaukus eksporto draudimą į trečiąsias šalis iš Panevėžio apskrities, augintojai vėl suktų į Rusiją. Pasak V.Maželio, kontaktai yra, tereikia žalios šviesos.

Su rusais tarsis dėl apribojimų

Nedėkingoje situacijoje atsidūrę Panevėžio apskrities kiaulių augintojai sunerimę, kad draudimas išvežti kiaules į Rusiją gali galioti iki metų.

Pasak Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto, su Rusijos tarnybomis teks tartis, kad eksporto apribojimai būtų palikti tik Panevėžio rajonui, o ne visai apskričiai. Tuomet nukentėtų tik danų bendrovei „Saerimner“ priklausančios UAB „Pasodėlė“ fermos Panevėžio rajone, kur ir kilo kiaulių maras.

Jei to nepavyktų padaryti, labai apmaudu būtų kitoms stambioms apskrities bendrovėms, kurios išveždavo kiaules į Rusiją. Kiaulių augintojai patirtų nemenkų nuostolių.

„Situacija tikrai įtempta. Kalbama, kad nuo rugpjūčio 3 d. mes galėsime eksportuoti į Rusiją, o apribojimai liks tik Panevėžio rajonui“, – vylėsi „Biržų bekono“ direktorius V.Briedis.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas Mindaugas Kašinskas patvirtino, kad kol kas apribojimai galioja visai apskričiai, o su Rusijos tarnybomis galima bus tartis, kai bus visiškai likviduotas maro židinys.

Didelį kompleksą apsaugojo nuo maro

Daugiausia nuostolių patyrė UAB „Pasodėlė“, kur ir kilo kiaulių maro protrūkis. Veislinėje kiaulių karantinavimo fermoje krito ar buvo sunaikintos 445 iš Danijos atsivežtos veislinės kiaulės.

Pasak V.Kontauto, procesas buvo greitai suvaldytas ir nuspręsta likviduoti kiaules dar nesulaukus, kol bus oficialiai patvirtintas kiaulių maro virusas.

„Skubėjome, kad virusas nepersimestų į didelį „Pasodėlės“ kompleksą, kur laikoma 50 tūkst. kiaulių. Ten ir dabar kiaulės stebimos, atliekami tyrimai, tačiau karantininis laikotarpis, per kurį turėjo pasireikšti liga, jau praėjo“, – aiškino Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.

„Saerimner“ išplatintame spaudos pranešime tvirtinama, kad Panevėžio rajone ir kitose danų bendrovės valdomose fermose auginamos kiaulės, kaip parodė veterinarų atlikti tyrimai, yra sveikos. Jas žadama realizuoti vidaus rinkoje.

Uždraudus eksportuoti danų kiaules, užsipildys vidaus rinka. Dėl to gali nukentėti smulkesni šalies kiaulių augintojai.


Baudos danams neskyrė

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, „Pasodėlė“ laiku nepranešė apie padidėjusius kiaulių kritimus ir įtariamas kiaulių užkrečiamąsias ligas, nors tokie reikalavimai numatyti Lietuvos veterinarijos įstatymo straipsnių nuostatose.

Pasak V.Kontauto, kiaulės fermoje kristi pradėjo birželio 4 d., o VMVT apie tai informuota buvo tik 25 d. Tris savaites „Pasodėlė“ kiaulių kritimą bandė sustabdyti antibiotikais, kol procesas tapo nevaldomas.

Nors danų valdoma bendrovė nusižengė reikalavimams, Panevėžio apskrities VMVT viršininkas V.Kontautas tvirtino jos nebaudęs.

„Penkių tūkstančių litų bauda vargu ar pamokys. Danams priklausanti „Pasodėlė“ patyrė didelių finansinių nuostolių. Tai jiems didžiausia pamoka“, – samprotavo V.Kontautas.

Aiškinasi prokurorai

Kaip į „Pasodėlės“ veislinę kiaulių fermą Rabikių kaime pateko kiaulių maro virusas, aiškinasi ne tik veterinarijos specialistai, bet ir prokurorai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio rajone įvykusio kiaulių maro protrūkio.

Veterinarijos specialistai abejoja, ar virusas galėjo patekti iš Danijos. Tvirtinama, kad veislinės kiaulės iš šios šalies į fermą buvo atvežtos vasario 17 d. Pasak V.Kontauto, jei kartu būtų įvežtas virusas, kiaulės būtų susirgusios anksčiau.

Danų bendrovė „Saerimner“ turi kiaulių fermų Rusijoje, kur kiaulių maras pasitaiko dažniau.

Tokio tipo kiaulių maro virusas, kuris užfiksuotas „Pasodėlės“ fermoje, yra retas. Europoje jis buvo registruotas tik prieš devynerius metus, o šiemet užfiksuotas Izraelyje.

Paskutinį kartą maro protrūkis Lietuvoje buvo 1992 metais. Panevėžio apskrityje kiaulių maras buvo nustatytas 1988 m. Krekenavos fermose – toje pačioje vietoje, kur ir šiemet.

Kiaulininkystės sektorius patyrė nemažų nuostolių

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Dėl kiaulių maro protrūkio šalies kiaulininkystės sektorius patyrė nemažų finansinių nuostolių. Buvo sustabdytas eksportas, krito kainos vidaus rinkoje. Maža to, sukeltos abejonės dėl mūsų kiaulių kokybės.


Panevėžio apskrityje yra 5 stambios įmonės, kurios eksportuoja kiaules į Rusiją. Jos dabar patiria daugiausia nuostolių ir rūpesčių.

Dabar nereikėtų smerkti „Pasodėlės“ savininkų dėl to, kad bendrovė pati bandė nustatyti gyvulių kritimo priežastis. Klasikinis kiaulių maras pasireiškė netipiškai. Pirmieji kritimo atvejai buvo pavieniai, o ne masiniai, kaip paprastai būna pasireiškus šiai ligai.