Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai.

„Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti. Turime pripažinti, kad, nepaisant to, jog santykinės darbo ir dirbamos žemės sąnaudos ir žemės derlingumas ES narėse gerokai skiriasi, visi ES ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais“, – sakė P. Hoganas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Sąžiningesnis tiesioginių išmokų paskirstymas valstybėms narėms ir pačiose valstybėse narėse yra esminis reikalavimas, ir mes, žinoma, ieškome geriausių būdų jam įgyvendinti“, – pridūrė eurokomisaras.

Trečiadienį Europos Komisija priėmė komunikatą apie vadinamosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarką po 2020 metų. Jame kalbama, jog žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pateikimo, tai numatoma iki kitų metų gegužės.

„Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad dar negalime diskutuoti dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos finansinių aspektų. Dar nežinome, kokia suma bus skirta iš biudžeto septynerių metų laikotarpiui po 2020 metų“, – teigė P. Hoganas.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų. Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija, atitinkamai 185 ir 183 eurus. Prancūzijai bus mokama 278 eurai, o Vokietijai – 299 eurai.

EK komunikate pabrėžiama, kad pertvarkytoje BŽŪP daugiau dėmesio bus skirta labiau aplinkosaugą tausojančiam žemės ūkiui. Taip pat norima skatinti technologijų taikymą ir supaprastinti politikos taisykles žemdirbiams bei valstybių vyriausybėms. Be to, siūloma sukurti ES rizikos valdymo platformą, padėsiančią ūkininkams spręsti klimato kaitos ir rinkos pokyčių problemas.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS sakė, jog EK paskelbtas komunikatas nuteikia optimistiškai, Lietuvai siekiant suvienodinti tiesiogines išmokas visoje ES.

„Kas liečia teisingesnių tiesioginių išmokų klausimą, tai tekste pasakyta, kad turėtų būti sumažinami skirtumai tarp valstybių narių gaunamos BŽŪP paramos. Yra žodis sumažinti, bet nėra pasakyta, kad turi nelikti. Vis tiek tai šioks toks pripažinimas iš Komisijos pusės, kad skirtumai egzistuoja. Mums terpė operuoti ir siekti teisingumo dėl tiesioginių išmokų yra gera. Komunikatas yra gera bazė būsimoms deryboms. Lietuvos pirminiai siekiai yra atspindėti“, – tvirtino R. Taraškevičius.

Jo teigimu, po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pristatymo kitais metais paaiškės, ar bus svarstoma kofinansuoti tiesiogines išmokas iš nacionalinių biudžetų. Šiuo metu tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, todėl kofinansavimas didintų krūvį Lietuvos biudžetui.

„Dėl kofinansavimo, tai čia elementas, kuris tiesiogiai susijęs su biudžetu. Ta idėja yra ore ir niekur ji nedingo. Komunikatas apie tai nekalba. Vadinasi, kad neatmetama, jog kažkada, kai ateis biudžeto reikalai, tai gali būti minčių toliau siūlyti šią idėja. Mes kategoriškai kaip šalis tam priešinamės“, – tvirtino viceministras.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal BŽŪP, tačiau jos yra žymiai mažesnės, nei Vakarų Europos šalių ūkininkams. Lietuva norėtų, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos visiems bendrijos žemdirbiams, nes tai sulygintų konkurencines sąlygas.

Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris lapkričio pradžioje Lietuvoje tvirtino, jog tiesioginių išmokų suvienodinimas visiems ES žemdirbiams yra ilgalaikė bendrijos ambicija, tačiau nėra aišku, kada tai bus įgyvendinta.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš BŽŪP gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Suomijoje miško medelynų įsigiję lietuviai: mažėja darbo jėgos (105)

Lietuviško kapitalo įmonė „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių...

Top naujienos

Kukuraitis apie pensijų reformą: čia dar ne pabaiga (36)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neguldo galvos, kad po diskusijų Seime tas...

Grybauskaitė jau stato namą – paaiškėjo, kiek pinigų suplanavo statyboms (522)

Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė nusipirko žemės sklypą, kuriame žada pasistatyti namą...

Vasiliauskas įvardijo didžiausią riziką finansų sistemai

Didžiausia riziką šalies finansų sistemai tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas...

Tautvydas Marčiulaitis. Kainų spąstai

Gyvename Lietuvoje labai įdomiu laikotarpiu. Kuomet valstybė iš buvusios sovietinės virsta į...

Po pirmojo Julijos Skripal pasirodymo žiniasklaidai – Kremliaus reakcija (72)

Julija Skripal , kuri su tėvu, buvusiu rusų šnipu Sergejumi Skripaliu kovo mėnesį Didžiojoje...

Skaičiuojame pinigus: už kiek studentas gali pragyventi Vilniuje?

Nors vyrauja nuomonė, kad pragyvenimas Vilniuje – išskirtinai brangus, todėl daugeliui studentų...

Statkevičiaus kurti tautiniai kostiumai darželius pasiekia paslapčia (25)

Kad valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio idėja kiekvienam Lietuvos vaikui padovanoti tautinį...

Į Lietuvą sugrįžęs vyras patyrė pažeminimą dėl išvaizdos: jaučiuosi ne įmonėje, o „zonoje“ (234)

Ne vienerius metus užsienyje gyvenęs Ramūnas (vardas pakeistas), grįžo į gimtinę ir įsidarbino...

Italijoje traukinys rėžėsi į Lietuvoje registruotą sunkvežimį, žuvo du žmonės sunkvežimis pralaužė užtvaras  (113)

Italijos šiaurėje netoli Turino ketvirtadienio naktį nuo bėgių nuvažiavus traukiniui, kuris...

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius (1123)

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....