aA
Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai.

„Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti. Turime pripažinti, kad, nepaisant to, jog santykinės darbo ir dirbamos žemės sąnaudos ir žemės derlingumas ES narėse gerokai skiriasi, visi ES ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais“, – sakė P. Hoganas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Sąžiningesnis tiesioginių išmokų paskirstymas valstybėms narėms ir pačiose valstybėse narėse yra esminis reikalavimas, ir mes, žinoma, ieškome geriausių būdų jam įgyvendinti“, – pridūrė eurokomisaras.

Trečiadienį Europos Komisija priėmė komunikatą apie vadinamosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarką po 2020 metų. Jame kalbama, jog žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pateikimo, tai numatoma iki kitų metų gegužės.

„Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad dar negalime diskutuoti dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos finansinių aspektų. Dar nežinome, kokia suma bus skirta iš biudžeto septynerių metų laikotarpiui po 2020 metų“, – teigė P. Hoganas.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų. Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija, atitinkamai 185 ir 183 eurus. Prancūzijai bus mokama 278 eurai, o Vokietijai – 299 eurai.

EK komunikate pabrėžiama, kad pertvarkytoje BŽŪP daugiau dėmesio bus skirta labiau aplinkosaugą tausojančiam žemės ūkiui. Taip pat norima skatinti technologijų taikymą ir supaprastinti politikos taisykles žemdirbiams bei valstybių vyriausybėms. Be to, siūloma sukurti ES rizikos valdymo platformą, padėsiančią ūkininkams spręsti klimato kaitos ir rinkos pokyčių problemas.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS sakė, jog EK paskelbtas komunikatas nuteikia optimistiškai, Lietuvai siekiant suvienodinti tiesiogines išmokas visoje ES.

„Kas liečia teisingesnių tiesioginių išmokų klausimą, tai tekste pasakyta, kad turėtų būti sumažinami skirtumai tarp valstybių narių gaunamos BŽŪP paramos. Yra žodis sumažinti, bet nėra pasakyta, kad turi nelikti. Vis tiek tai šioks toks pripažinimas iš Komisijos pusės, kad skirtumai egzistuoja. Mums terpė operuoti ir siekti teisingumo dėl tiesioginių išmokų yra gera. Komunikatas yra gera bazė būsimoms deryboms. Lietuvos pirminiai siekiai yra atspindėti“, – tvirtino R. Taraškevičius.

Jo teigimu, po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pristatymo kitais metais paaiškės, ar bus svarstoma kofinansuoti tiesiogines išmokas iš nacionalinių biudžetų. Šiuo metu tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, todėl kofinansavimas didintų krūvį Lietuvos biudžetui.

„Dėl kofinansavimo, tai čia elementas, kuris tiesiogiai susijęs su biudžetu. Ta idėja yra ore ir niekur ji nedingo. Komunikatas apie tai nekalba. Vadinasi, kad neatmetama, jog kažkada, kai ateis biudžeto reikalai, tai gali būti minčių toliau siūlyti šią idėja. Mes kategoriškai kaip šalis tam priešinamės“, – tvirtino viceministras.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal BŽŪP, tačiau jos yra žymiai mažesnės, nei Vakarų Europos šalių ūkininkams. Lietuva norėtų, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos visiems bendrijos žemdirbiams, nes tai sulygintų konkurencines sąlygas.

Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris lapkričio pradžioje Lietuvoje tvirtino, jog tiesioginių išmokų suvienodinimas visiems ES žemdirbiams yra ilgalaikė bendrijos ambicija, tačiau nėra aišku, kada tai bus įgyvendinta.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš BŽŪP gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grįžę į Lietuvą kepa ypatingus šakočius ir siunčia žinutę emigrantams: ir Lietuvoje gyventi galima (172)

Jonaviečiai Sandra ir Karolis Matulevičiai – tie, kurie patys savo kailiu išbandė gyvenimą...

Beržų sulos renesansas: ūkininkai skaičiuoja augančią paklausą ir pardavimus (86)

Nuo seno lietuvių mėgstama beržų sula išgyvena renesansą – ūkininkai skaičiuoja gerokai...

Vyriausybė pritarė „Pieno tyrimų“ pertvarkai (3)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pieno tyrimus atliekančios valstybės įmonės „ Pieno tyrimai...

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Top naujienos

Seime pritarta vaiko pinigų didinimui (19)

Seime po ilgų diskusijų buvo nuspręsta pritarti vaiko pinigų įstatymo projektui, kuriuo siūloma...

Gyvai / Prokurorai surengė konferenciją apie masines kratas Kaune: rasta daugiau milijonas eurų grynaisiais (119)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei prokuratūros atstovai praneša apie neeilinį tyrimą....

Gyvai / Kodėl Benedikto Vanago komanda paskelbė, kad į Dakarą gali ir neišvažiuoti

Dakaro ralio gerbėjams Lietuvoje - nemenkas sukrėtimas. Iki šiol tikėję, kad Dakaras gali būti...

Skvernelis apsisprendė dėl į skandalus įsivėlusio Narkevičiaus: tai būtų neatsakinga ir netikslinga (92)

Premjeras Saulius Skvernelis įvertino susisiekimo ministro Jaroslovo Narkevičiaus elgesį.

Neviešintos Venckienės ekstradicijos detalės: JAV dar 2015 metais Lietuvą informavo apie savo veiksmus (114)

Ikiteisminį tyrimą buvusios teisėjos Neringos Venckienės atžvilgiu baigusi prokuratūra oficialiu...

„Sodra“: kas trečias šalyje uždirbo 1277 eurus ar daugiau per mėnesį (182)

Atlyginimai Lietuvoje ir toliau auga – taip skelbia „Sodra“ . Skaičiuojama, kad kas trečias...

Žemdirbių lengvatos mažinimas Seime pavirto šnipštu (25)

Ketvirtadienį žemdirbių naudojamo kuro akcizus apsvarstęs Seimas pasirinko kukliausią tarifo...

Žiniasklaida: JAV iš svarbios sąjungininkės svarsto patraukti iki 4 tūkst. karių Esperis: mes taip negrasiname (15)

Jungtinės Valstijos svarsto gerokai sumažinti Pietų Korėjoje dislokuotų karių skaičių, jei...

Benedikto Vanago komandoje sukrėtimas: nežino, ar išvažiuos į Dakarą turi 10 dienų (192)

Po devynerių sėkmingo bendradarbiavimo metų lapkričio 13 d. „ General Financing “ atstovai...

Dėl Pranckiečio Karbauskis žada kreiptis į Konstitucinį teismą: Seimo pirmininkui nedaeina (17)

Seimo vadovui Viktorui Pranckiečiui atsisakant teikti valdančiųjų atstovą į parlamento...