Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai.

„Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti. Turime pripažinti, kad, nepaisant to, jog santykinės darbo ir dirbamos žemės sąnaudos ir žemės derlingumas ES narėse gerokai skiriasi, visi ES ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais“, – sakė P. Hoganas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Sąžiningesnis tiesioginių išmokų paskirstymas valstybėms narėms ir pačiose valstybėse narėse yra esminis reikalavimas, ir mes, žinoma, ieškome geriausių būdų jam įgyvendinti“, – pridūrė eurokomisaras.

Trečiadienį Europos Komisija priėmė komunikatą apie vadinamosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarką po 2020 metų. Jame kalbama, jog žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pateikimo, tai numatoma iki kitų metų gegužės.

„Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad dar negalime diskutuoti dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos finansinių aspektų. Dar nežinome, kokia suma bus skirta iš biudžeto septynerių metų laikotarpiui po 2020 metų“, – teigė P. Hoganas.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų. Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija, atitinkamai 185 ir 183 eurus. Prancūzijai bus mokama 278 eurai, o Vokietijai – 299 eurai.

EK komunikate pabrėžiama, kad pertvarkytoje BŽŪP daugiau dėmesio bus skirta labiau aplinkosaugą tausojančiam žemės ūkiui. Taip pat norima skatinti technologijų taikymą ir supaprastinti politikos taisykles žemdirbiams bei valstybių vyriausybėms. Be to, siūloma sukurti ES rizikos valdymo platformą, padėsiančią ūkininkams spręsti klimato kaitos ir rinkos pokyčių problemas.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS sakė, jog EK paskelbtas komunikatas nuteikia optimistiškai, Lietuvai siekiant suvienodinti tiesiogines išmokas visoje ES.

„Kas liečia teisingesnių tiesioginių išmokų klausimą, tai tekste pasakyta, kad turėtų būti sumažinami skirtumai tarp valstybių narių gaunamos BŽŪP paramos. Yra žodis sumažinti, bet nėra pasakyta, kad turi nelikti. Vis tiek tai šioks toks pripažinimas iš Komisijos pusės, kad skirtumai egzistuoja. Mums terpė operuoti ir siekti teisingumo dėl tiesioginių išmokų yra gera. Komunikatas yra gera bazė būsimoms deryboms. Lietuvos pirminiai siekiai yra atspindėti“, – tvirtino R. Taraškevičius.

Jo teigimu, po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pristatymo kitais metais paaiškės, ar bus svarstoma kofinansuoti tiesiogines išmokas iš nacionalinių biudžetų. Šiuo metu tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, todėl kofinansavimas didintų krūvį Lietuvos biudžetui.

„Dėl kofinansavimo, tai čia elementas, kuris tiesiogiai susijęs su biudžetu. Ta idėja yra ore ir niekur ji nedingo. Komunikatas apie tai nekalba. Vadinasi, kad neatmetama, jog kažkada, kai ateis biudžeto reikalai, tai gali būti minčių toliau siūlyti šią idėja. Mes kategoriškai kaip šalis tam priešinamės“, – tvirtino viceministras.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal BŽŪP, tačiau jos yra žymiai mažesnės, nei Vakarų Europos šalių ūkininkams. Lietuva norėtų, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos visiems bendrijos žemdirbiams, nes tai sulygintų konkurencines sąlygas.

Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris lapkričio pradžioje Lietuvoje tvirtino, jog tiesioginių išmokų suvienodinimas visiems ES žemdirbiams yra ilgalaikė bendrijos ambicija, tačiau nėra aišku, kada tai bus įgyvendinta.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš BŽŪP gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Padidėjo rapsų supirkimo kainos

Antroje balandžio pusėje pašarinių miežių ir ankštinių augalų grūdų supirkimo kainos...

Vyriausybė spręs, ar atšaukti dėl liūčių paskelbtą ekstremalią situaciją (3)

Vyriausybė šią savaitę spręs, ar atšaukti ekstremalią situaciją, pernai spalį paskelbtą...

Įstatymo pataisos neleis vėluoti atsiskaitymams už žemės ūkio produkciją

Seimas pradėjo svarstyti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pristatytas Atsiskaitymo už...

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašo deklaraciją dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo (15)

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai antradienį Rygoje ketina pasirašyti...

Suomijoje miško medelynų įsigiję lietuviai: mažėja darbo jėgos (105)

Lietuviško kapitalo įmonė „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių...

Top naujienos

Politinės korupcijos tyrimo išvados pavojuje: „valstiečiai“ turi savo planą (381)

Artėjant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir...

Kuršių nerijoje vėl griaunama, gyventojai su siaubu laukia buldozerių (213)

Mažai kas beprisimena, kaip prasidėjo vadinamoji nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorija....

Daina „Juoda orchidėja“ išgarsėjusi grupė papasakojo tikrąją savo hito istoriją: viskas, ką girdėjote iki šiol, tėra mitas

Lietuvoje be dainos „Juoda orchidėja“ nepraeina nei vienas balius, o vestuvėse ši daina gali...

Skelbia apie proveržį karinėse operacijose: tai žaidimo eigą keičiantis veiksnys (96)

Amerikiečių gamybos „ F-35 “ naikintuvas su „stealth“ technologija dalyvavo pirmoje kovoje...

Vilniuje iš penkto aukšto iškrito nepilnametė (27)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis pro langą iškrito nepilnametė.

EBPO ekspertai: dabartiniai rodikliai nerodo, kad Lietuvos emigracija mažėtų (19)

Lietuvoje darbo sąlygos ir atlyginimai per daug atsilieka nuo Vakarų Europos, kad būtų galima...

Pačiame sostinės centre susidūrė lengvasis automobilis ir motociklas (3)

Nelaimė Vilniuje, Kalvarijų, Upės ir Žvejų gatvių sankryžoje.

Drėgmė namuose gali tapti rimtos ligos priežastimi: kaip apsisaugoti

Būtinybė valyti namuose susikaupusią drėgmę mus dažniausiai erzina, tačiau kuo ilgiau delsiame,...

7 dalykai, kurių nepastebėjote karališkųjų vestuvių nuotraukose: slaptos detalės, įdomūs faktai ir duoklė Dianai (26)

Nuo karališkųjų princo Harry ir Meghan Markle vestuvių jau praėjo beveik savaitė, tačiau...