Šiuo metu už kilogramą pieno didesni ūkininkai vidutiniškai iš supirkėjų gauna 85 ct, mažesni – 45-50 ct. Jie siekia šią kainą nuo liepos padidinti 10 proc., o nuo rugsėjo pasiekti europinį lygį – maždaug 1,10 Lt/kg. Tuo tarpu pieno perdirbėjai tvirtina negalintys mokėti daugiau, nes ir patys patiria nuostolius dėl smukusių produktų kainų užsienio rinkose.

Eilės prie sunkvežimių su pienu

Pieno dalybos prasidėjo anksčiau nei planuota, nes gyva eilė laukė jau senokai. Bet prie pilstomo pieno susigrūmus laukiantiems, dalybas teko nutraukti keliskart, nes žemės ūkio bendrovių susivienijimo „Pieno gėlė“ palapinė grasinosi sugriūti, o dalintojai buvo įspeisti ir kone užspausti. Galiausiai patiems ūkininkams teko susikibti rankomis ir gyva tvora saugoti cisterną nuo besiveržiančių senyvo amžiaus dalyvių.

„Galvojat, iš gero žmonės čia atėjo. Anksčiau ši aikštė buvo šventa, ėjom ja dainavom, o dabar visi pikti stumdomės dėl litro pieno. Baisu, iki ko prisigyvenom", – DELFI sakė savo eilės laukianti neįgalioji Ada.

Kita vilnietė, iškart prie dalinimo mašinos pradėjusi gerti pieną, ragino susimokėti bent kiek ūkininkams už sunkų darbą ir kartu juokavo, kad bandelės ar duonos prie pieno niekas nepasiūlė.

„Ar yra šiandien Lietuvoje vadžia, kuri gali pažaboti monopolį? Man atrodo, kad šiandien valdžia yra prekybininkų rankose. Šiandien nebeauginame linų, cukrinių runkelių, kasmet mažėja bulvių plotai", - mitinge į susirinkusius kreipėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Tauta pieno nori, matosi, kad ir Vilnius pieno skonio dar nepamiršo", – nuo tribūnos kalbėjo kitas mitingo dalyvis.

Ūkininkai stumdėsi su minia

„Neturiu laiko, matot, kas per bordelis. Reikėtų policininko, ir ne vieno, bet iš kur jį dabar gauti", – į žurnalistų prašymą trumpai pakomentuoti akciją, atsakė „Pieno gėlės" vadovas Jonas Kuzminskas.

Jis, visas suplukęs, bandė sulaikyti besibraunančius prie cisternos su pienu.

„Juk esate kultūringi žmonės, visiems pakaks", – jis bandė gražiuoju kreiptis į minią . „Viskas, stabdom pylimą, užsukit kranus, tol kol neatsitrauksit bent per žingsnį", – keliskart taip bandė tramdyti besiveržiančius. Tačiau trumpam sustabdytas dalinimas, noro gauti pieno neatšaldė ir pilstytojus nuo spaudimo apsaugojo patys ūkininkai, susikibę vorele ir prilaikydami plūstančius.

Tokios grumtynės vyko prie neapdoroto pieno cisternos, nes čia darbai vyko kiek lėčiau nei prie jau supilstyto. Prie jau supilstyto 3,2 proc. riebumo pieno laukiančiųjų buvo kiek mažiau.

„Gavo ir dar stovi!", – vienas laukiantysis auklėjo butelį pieno suspaudusią, bet iš eilės nesitraukiančią močiutę. „Kad košmariškai brangus tas pienas", – iš minios atsišaukė vidutinio amžiaus moteris.

Iš viso ūkininkai per keletą valandų nuo 11 val. iki 14 val. išdalino maždaug 10 t pieno.

Norėjo tik atkreipti dėmesį

„Iš pradžių atrodė kaip badaujanti minia, bet pasikvietėm ūkininkus ir susitvarkėme. Visi to pieno gavo. Aišku, mūsų tikslas yra ne pamaitinti Vilnių, bet atkreipti miesto žmonių dėmesį, kurie parduotuvėje litras nugriebto pieno kainuoja 2,5 Lt, o už natūralų 3,8 proc. riebumo pieną ūkininkas gauna 51 ct. Du litai nusėda perdirbėjo, valstybės ir pardavėjo kišenėse“, - DELFI pasibaigus mitingui sakė „Pieno gėlės“ vadovas.

Jo teigimu, tik Latvijoje ir Lietuvoje šviežiems pieno produktams taikomas 18 proc. PVM.

Tačiau kartu pašnekovas pripažino, nors ir esąs optimistas, tačiau iš valdžios nieko nesitikintis.

„Gal PVM pajudės, bet irgi... Iš valdžios nelabai ką“, - teigė J. Kuzminskas.

Žada prisiminti ir kelių blokadas

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis po mitingo buvo nusivylęs: „Mitingas tai gerai praėjo, bet mūsų reikalavimus blogai priėmė. Mes šnekėjomės kaip aklas su kurčiu – mes sakom, jie girdi, bet nemato mūsų“.

Pieno gamintojai valdžiai suformulavo 11 reikalavimų. Tarp jų įrašyti reikalavimai už toną kvotinio pieno mokėti maksimalią išmoką – 87 Lt, kreiptis į Europos Komisiją dėl eksporto subsidijų grąžinimo, pasiekti, kad pusė galutinės pieno kainos tektų ūkininkui, taip pat didinti pieno supirkimo kainas.

J. Vilionis DELFI sakė, kad neįvykdžius reikalavimų, ūkininkai prisimins kelių blokadas ir į gatves išvažiuos su traktoriais. Taip pat palenkti perdirbėjus planuojama kooperatyvų narių pieną pristatatant kartu ir taip gaunant geriausią kainą.

Tribūna pasinaudojo ir politikai

Garsiakalbiui keliaujant iš vienų rankų į kitas, savo žodį panoro tarti ir buvęs socialdemokratas, dabar naujai kuriamos partijos „Frontas" lyderis Algirdas Paleckis, Seimo narys Petras Gražulis, minioje sukinėjosi ir Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas.

Į mitinguotojus nuo scenos kreipėsi ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Prieš mitingą – pas premjerą

Penktadienio rytą premjeras Gediminas Kirkilas prieš mitingą priėmė Žemės ūkio rūmų pirmininką Bronių Markauską, žemės ūkio ministrę, Konkurencijos tarybos pirmininką Rimantą Stanikūną.

„Visiems yra aišku, kad pieno sektoriuje situacija yra labai įtempta. Nuo žiemos pieno supirkimo kainos krito daugiau nei ketvirtadaliu ir praktiškai jų skirtumas lyginant su praėjusiais metais yra labai nepalankus, lyginant su pabrangusiomis ūkininkų sąnaudomis", - po susitikimo sakė K. Prunskienė.

Vien mineralinės trąšos ir kombinuotieji pašarai per metus pabrango per 60 proc.

Anot ministrės, pieno sektorių galima būtų gelbėti tiesioginėmis išmokomis, kurioms šiemet papildomai reikėtų 40 mln. Lt, tačiau dėl to esą nesutinka Finansų ministerija.

Taip pat ministrė mano, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas iki 5 proc. padėtų palengvinti situaciją.

B. Markauskas tvirtino, kad nors ir pas premjerą aptarti visi ūkininkų reikalavimų, tačiau konkrečių datų premjeras neminėjo.

„Jeigu nebus sureguliuoti santykiai tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, vis tiek nauda neatiteks žemdirbiui. Esant tokiai kritinei situacijai, manome, kad Vyriausybė turėtų surasti svertų šiuos santykius sureguliuoti", - sakė jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją