J. Milius BNS sakė, kad EK dar nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašomos pagalbos.
Jis teigė, kad Rusijos atstovo sukritikuota tvoros idėja, Lietuvos specialistų vertinimu, padėtų apsisaugoti nuo maždaug 90 proc. užkrato atvejų.
"Tvora būtų labai efektyvi priemonė, praktiškai investicija dešimčiai metų. Ji galėtų apsaugoti nuo 90 proc. užkrato atvejų, nes sustabdytų gyvūnų judėjimą, kontaktavimą. Gretimose šalyse plinta kiaulių ligos, Rusijoje - sunki snukio ir nagų ligos forma. Gyvūnai per sieną gali pernešti užkratą taip pat platinančias erkes, suėsti užsikrėtusį gyvūną ir patys užsikrėsti, tapti užkrato platintojais", - sakė J. Milius.
Pasak jo, investicija į tokią tvorą būtų naudinga visai Europos Sąjungai.
"Jei Lietuvoje būtų užfiksuotas afrikinis kiaulių maras ir Rusija uždarytų sienas, bendrija per dieną patirtų tiek nuostolių, kiek kainuoja tvora", - BNS sakė J. Milius.
Likusi EK prašomos paramos suma - 3,5 mln. eurų (12,1 mln. litų) - būtų naudojama transporto priemonių angarams ir dezinfekcijoms priemonėms įsigyti, kad dezinfekuoti automobilius būtų galima ir žiemą.
J. Miliaus teigimu, žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos prašoma EK institucijoje taip pat kelti klausimą dėl galimybės suteikti Lietuvai pagalbą prevencijai nuo afrikinio kiaulių maro.
Rusijos visuomenės sveikatos vadovas Genadijus Oniščenka trečiadienį pareiškė, kad tvora Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neapsaugos šalies nuo afrikinio kiaulių maro.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje numatytai dezinfekcijai tarnyba praėjusią savaitę iš Finansų ministerijos gavo 750 tūkst. litų.
Lietuva baiminasi agresyvaus afrikinio kiaulių maro užkrato šalyje, nes tokiu atveju Rusija iškart uždarytų sienas ir neįsileistų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse paruoštos kiaulienos.