Ne prastesniu derliumi Lietuvoje galėtų pasidžiaugti ir pomidorų bei agurkų augintojai. Tačiau ir juos gerokai suglumino liepos pabaigoje išaugęs importas, daugiausia iš Lenkijos, Olandijos ir Ispanijos. Iki prasidedant masiniam agurkų ir pomidorų įvežimui, kaip teigė Z.Cironkienė, šių daržovių pardavimo kaina svyravo nuo 3 iki 5 litų už kilogramą, bet rugpjūtį kainos krito. Itin atpigo agurkai – nuo 2,50 iki 1,50 lito už kilogramą.
Gelbėjo tręšimas
Kur kas mažesnis svogūnų ir morkų derlius. Šios daržovės nukentėjo dėl užsitęsusios sausros gegužę ir birželį. M.Čižauskienė paaiškino, kad dėl drėgmės trūkumo, jos labai sunkiai dygo. Šiemet ten, kur per sausrą morkų laukai nebuvo laistyti, praėjus mėnesiui po sėjos pasėliai atrodė labai apgailėtinai. Mažus dygstančius augalus gelbėjo purškimai kompleksinėmis trąšomis per lapus. Kompleksinis tręšimas per lapus – itin efektyvus sausros metu, kai augalai negali pasisavinti fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų.
Kadangi augalai dygo ne vienu metu, buvo didelė problema ir herbicidų panaudojimas morkų plotuose, reikėjo reguliuoti jų išpurškimo normą, nes vieni augalai buvo jau dideli, o kiti tik dygo. Tačiau net ir prisilaikant visų technologinių reikalavimų, morkų derlius ir šakniavaisių išorinė kokybė gana prasti, ypač jei lyginsime su pernykščiu derliumi. Dėl drėgmės trūkumo tokios pat problemos buvo ir svogūnų plotuose.
Nelengva parduoti
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu bulvių ir daržovių kainos yra mažesnės negu praeitais metais tuo pačiu laiku. Z.Cironkienė aiškino, kad daržininkai priversti bulves ir daržoves nupiginti, kad galėtų parduoti, nors auginimo, prekinio paruošimo ir transportavimo išlaidos gerokai išaugo. Jei kopūstų kainos dar kris (žemiau 30 ct/kg), augintojams nebeapsimokės jų vežti į saugyklas. Geriau bus užarti. Bent laukus patręš, kitais metais nebereikės brangių trąšų pirkti. Jos nuomone, pardavimai išaugtų, jei vartotojai galėtų jų pigiau nusipirkti. Ypač šiemet išaugo žemės ūkio produkcijos kainos turguose.
Iš Lenkijos atvežtos ir lietuviškomis „pakrikštytos“ bulvės ir daržovės šiemet turguose brangesnės nei prekybos tinkluose. Aukso amžius turgaus prekeiviams. Naktiniuose turguose lenkiškus kopūstus perka po 25 centus už kilogramą, o turguje parduoda kaip lietuvišką už litą ir brangiau.
Daržovės turės brangti
„Aišku, kad sandėliuojamas daržoves augintojai bus priversti neišvengiamai branginti dėl išaugusių trąšų, degalų, elektros, darbo jėgos kainų“, – tikino pašnekovė.
Ūkininkas Vidmantas Kvedaras, daug metų auginantis daržoves, įsitikinęs, kad kainos kils, tačiau ne tiek, kad padengtų išlaidas produkcijai gauti. Prekiautojai trąšomis daržovių augintojus jau perspėjo, kad kitą pavasarį jos vėl brangs, ir siūlo pirkti trąšų jau dabar. Daržovių augintojai perka trąšas be chloro, o jų tona kainuoja apie 2300 litų, nors prieš 3 metus tekainavo apie 800 litų.
Produkcijos realizacija
Lietuvos daržininkai išaugintą produkciją įprastiniuose ir ekologiniuose ūkiuose realizuoja prekybos tinkluose, turguje, nedidelę dalį produkcijos perdirba Lietuvos daržovių perdirbimo įmonės. Pasak ūkininko V.Kvedaro, augintojai, dirbantys su Lietuvos prekybos tinklais, turi didesnę garantiją parduoti produkciją, kuri, be abejonės, turi būti geros kokybės.
Algimantas Morkūnas susikrimtęs dėl sudėtingos padėties daržovių rinkoje. Pasak jo, daržininkyste besiverčiantiems ūkininkams iki šiol naudingiausia buvo auginti morkas – jų kainos rinkoje palankesnės ir stabilesnės. Ankstyvą rudenį morkų kainos buvo gana stabilios, tačiau spalio viduryje plautos morkos tesiekė 70–80 ct už kilogramą. Šiemet jų derlius dėl sausros gerokai prastesnis. Realizuoti šias daržoves, pasak A.Morkūno, nebūtų taip sudėtinga, ir ši kaina galėtų tenkinti augintojus, jei nebūtų keliami pernelyg griežti Europos Sąjungos reikalavimai – į prekybą tiekiamos morkos turi būti ne tik švariai nuplautos, bet ir geros prekinės išvaizdos, lygia odele, sodrios spalvos, taisyklingos formos.
Importo pavojus
Vidmantas Kvedaras ir kiti daržininkai sunerimę, nes importo pavojų jaučia nuolatos, ypač iš Lenkijos. Pasak jų, daug daržovių atvežama iš Lenkijos ne tik į prekybos centrus, bet ir į turgų. Į turgų žmonės eina nusipirkti daržovių mažesnėmis kainomis ir neprašo pardavėjų dokumentų, įrodančių prekių kokybę. Nepikta būtų augintojams, jei jos būtų ir parduodamos kaip išaugintos Lenkijoje. Vartotojo teisė rinktis.
Jei lietuviškų daržovių kokybė yra neabejotinai geresnė, kainomis konkuruoti su Lenkijos daržininkais sudėtinga dėl 3 proc. taikomo pridedamosios vertės mokesčio (PVM) šiai produkcijai. Trąšoms, pesticidams ir sėkloms taip pat taikomas tik 3 proc. PVM, o ir tiekėjai dėl didesnės rinkos šias prekes lenkams teikia palankesnėmis kainomis. Be to, valstybė už dirbančius ūkyje augintojus sumoka socialinį draudimą. Jų smulkiems daržininkystės ūkiams būdingos senos šeimos ūkio tradicijos, ūkiai neatsirado tuščioje vietoje, todėl ir investicijų reikia mažiau. Dažniausiai savo ūkyje daržoves augina jau kelinta karta – aiškino susiklosčiusią situaciją ir jos priežastis Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji pabrėžė, kad lenkų daržininkystės ūkiai dažniausiai yra maži, iki 4 ha. Jie neturi galimybių taikyti sėjomainos, paprastai tame pačiame lauke auginama ta pati daržovių rūšis keletą metų iš eilės. Todėl, norint užauginti gerą derlių, apsaugoti augalus nuo pasėliuose plintančių ligų, reikia naudoti kur kas daugiau pesticidų bei trąšų. Savaime suprantama, kad auginant tokiomis sąlygomis jų daržovių kokybė negali prilygti lietuviškoms. Lietuvos daržininkai savo laukuose laikosi griežtos sėjomainos, todėl kenkėjų ir ligų išplitimo pavojus kur kas mažesnis, dirvožemis mažiau nualintas.
Nuo kitų metų turėjo įsigalioti įstatymas, kuris leistų daržovėms taikyti ne 18, o 5 proc. PVM tarifą. Tai būtų tikrai gera parama ūkininkams, palengvėtų konkurencija su Lenkijos augintojais, bet dabar ši įstatymo pataisa, atrodo, bus atmesta dar neįsigaliojusi. Kaimyninėje Lenkijoje ir kitose Europos valstybėse jau nuo seno taikomas gerokai mažesnis PVM tarifas. Prancūzai rengiasi PVM tarifą vaisiams ir daržovėms sumažinti iki 2,2 proc. Europos Parlamentas paragino šalių narių vyriausybes PVM tarifą vaisiams ir daržovėms sumažinti bent iki 5 proc., jei jos ligi šiol to nepadarė, ir taip amortizuoti augančias šios produkcijos kainas prekybos tinkluose, paskatinti jų vartojimą ir tokiu būdu pagerinti mažesnes pajamas gaunančių žmonių mitybą, užkirsti kelią vis labiau plintančiam nutukimui ir su tuo susijusiomis ligomis. Dirba ir nuostolingai
Dalį išaugintos produkcijos Lietuvos daržininkai realizuoja kaimyninėse šalyse: Rusijoje, Latvijoje, Estijoje. Šiuo metu sugriežtinti reikalavimai į Rusiją eksportuojamai produkcijai.
LDAA direktorės teigimu, dėl sudėtingos ekonominės padėties, darbo jėgos trūkumo kaime, taip pat investicinių lėšų stygiaus saugyklų statyboms ir prekinio paruošimo įrengimams, daržovių pasėlių plotai ateityje dar gali mažėti.
„Ūkininkams gamybos sąnaudos auga kaip ir visiems kitiems. Šiemet, nedariusiems didesnių investicijų į daržovių auginimą ir sandėliavimą, vien tik trąšų kainos privertė smulkesnius ūkininkus numoti į viską ranka ir mesti prekinę gamybą. O tiems, kurie yra daug investavę į šį verslą, nėra kur trauktis – tenka dirbti kartais net ir nuostolingai“, – pasakojo ūkininkų bėdas Z.Cironkienė.
